- sausumas burnoje sukelia jo norą atsigerti;
- atsiranda sausumas lūpose ir pašnekovas jas nuolat aplaižo;
- susiaurėja vyzdžiai;
- kvėpavimas pasidaro sunkus, įgauna nemalonų kvapą;
- iškvėpimas tampa garsus, įkvėpimai – gilūs;
- pasikeičia veido spalva (veidas paraudonuoja, pabąla arba pasidengia dėmėmis);
- pradeda trūkčioti veido raumenys (akių vokų, lūpų kraštelių, antakių kraštai ir t.t.); atsiranda veido tikas;
- burna išsikreipia, įsitempia lūpos, žmogus kandžioja arba papučia jas;
- kūną pradeda purtyti drebulys;
- atsiranda drebulys balse;
- padažnėja mirkčiojimas;
- periodiškai atsiranda poreikis nueiti į tualetą;
- rankos pasidengia "žąsies oda"
- prasideda žiovulys;
- padažnėja širdies ritmas, dėl to sustiprėja kraujo pulsavimas kraujagyslėse, tai matosi ant kaklo ant miego arterijos;
- atsiranda mikčiojimas;
- prasideda nervinis kosčiojimas (atsikosėjimas);
- prarandama balso tembro ir tono kontrolė: aukštesnis tonas liudija žmogaus jaučiamą įtampą, stresą, kaip ir pagarsėjęs balsas; švelnus tonas gali reikšti mėginimą susilpninti pašnekovo įtikimumą; greita kalba gali rodyti nenuoširdumą; labai tylus balsas rodo žmogaus patiriamą baimę, kaip ir griežtas tonas;
- žmogus pradeda labai dažnai ir (arba) giliai ryti seiles, stipriai juda Adomo obuolys.
Tokiu būdu pasireiškia bendri streso požymiai. Tuo pat metu pats stresinės būklės faktas būna susijęs tik su asmeninėmis žmogaus savybėmis. Dėl to priėmus nervinę pašnekovo įtampą kaip signalą, verta pereiti prie jo melo požymių pasireiškimo pavyzdžių.
