Tekila destiliuojama iš surūgusių agavų sulčių. Ji visuomet destiliuojama du kartus. Kad aromatas būtų stipresnis, tekila metų metus laikoma ąžuolinėse statinėse, nuo kurių ji įgauna švelnią, aukso geltonumo spalvą. Tekila pakrikštyta miestelio Jalisco srityje vardu. Aplink Tekilos miestelį driekiasi milžiniški agavų laukai, juose auginami agavų kaktusai tekilai daryti.
Tekila yra toks pat Meksikos simbolis kaip tortilja (tortilla) ar sombreras. Meksikos restoranuose agavų degtinė geriama kaip aperityvas ir virškinimą gerinantis gėrimas.
Kas patyrė meksikietišką ugningą tekilos krikštą, galėtų daug ką papasakoti- pagirios yra beveik mirtinos. Kas nori šias apeigas ištverti be didesnių pasekmių, prieš geriant tekilą turėtų riebiai ir labai aštriai pavalgyti.
Turistams tekila patiekiama su druska ir citrina. Citrina, druskos ir aštraus bei riebaus maisto funkcija - padėti organizmui ištverti gėrimo maratoną.
Mezcal yra tekilos giminaitis. Tačiau alkoholinį meksikiečių gėrimą Mezcal pavadinti mažuoju tekilos broliu būtų tikras sumenkinimas. Jis veikiau yra kaimietis stačiokas brolis iš Oaxaca (Meksikos pietūs). Mezcal poveikis panašus į smūgį kumščiu per liežuvį.
Kaip ir tekila, Mezcal daroma iš agavų, bet ne iš mėlynųjų. Kitaip negu tekila, ji destiliuojama tik vieną kartą. Mezcal gėrimas yra ypatingas ne dėl stipraus poveikio, tačiau dėl ypatingo priedo - kirmėlių.
Europoje sakoma, kad pagal meksikiečių tradicijas tas, į kieno stikliuką, pilstant Mezcal tekilą, įkrenta kirminas, turi jį suvalgyti. Tačiau iš tikrųjų nėra nė vieno meksikiečio, kuris būtų suvalgęs Mezcal butelyje plaukiojantį kirminą. Tik turistai, elgdamiesi kaip neva tikri meksikiečiai, mano, kad kirmėlę reikia didvyriškai sukrimsti.
Kirminas, dedamas į Mezcal tekilą, subręsta agavų kaktusų mėsoje ir išimamas po aštuonerių–dešimties metų. Iš kaktuso ištraukti kirminai paprastai paskrudinami su druska ir aitriųjų paprikų milteliais ir patiekiami keramikiniuose induose kaip bulvių traškučiai ar žemės riešutai. Meksikoje tokių užkandžių netrūksta.
