Pyktis įvardinamas kaip dažniausiai pasitaikanti emocija, tampanti persivalgymo priežastimi. Pyktis, ypač tuomet, kai jis yra slopinamas, sukelia labai nemalonius pojūčius ir dažnai supainiojamas su alkio jausmu. Tačiau tai, ką mes manome esant alkiu, iš tikrųjų yra troškimas pasinaudoti maistu kaip priemone užmaskuoti skaudžią emociją – pyktį.

Moterims yra ypatingai sunku pripažinti, kad jos pyksta. Tai nulemia visuomenės spaudimas, kylantis iš tėvų perspėjimų (“Tokia jauna ir jau tokia nervuota!”) ir kolektyvinių žaidimo taisyklių (“Šioje kompanijoje tau seksis puikiai, jeigu tiesiog šypsosies ir sutiksi su administracijos sprendimais, o nesiginčysi dėl jų politikos”). Esant visam šiam spaudimui žmonės kartais nori niekuomet nejausti pykčio. Tai, žinoma, yra beprasmiškas noras, nes visi žmonės kartais supyksta.

Žmonės dėl savo pykčio susiduria su problemomis, nes dažnai ignoruoja šį jausmą arba apsimeta, kad jis neegzistuoja tikėdamiesi, kad pakankamai ilgai ignoruojamas pykčio jausmas atslūgs. “Emociniai valgytojai”, norėdami nuslopinti savo pyktį, griebiasi maisto.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją