Pasirodymas „Šokti 1000 metų“ – kūrybinis rezultatas, iki kurio komanda kartu keliavo ne vienerius metus. Šiuolaikinio šokio profesionalai su Parkinsono liga sergančiais žmonėmis bendradarbiauti pradėjo projekte „Dance Well“ , kurio metu kiekvieną trečiadienį valandai susitikdavo Kaune. Jį nuo 2022 m. Lietuvoje organizuoja Lietuvos šokio informacijos centras.
„Tik pradėjus vesti užsiėmimus, daliai žmonių buvo sunku patikėti, kad tiesiog norime mokytis ir šokti kartu su jais“, – pasakoja G. Blochina. Ilgainiui, abipusis užsidegimas judėti ir būti drauge padėjo ištirpdyti visus barjerus ir sukurti ypatingą atmosferą.
Tam padėjo ir praturtinanti užsiėmimų aplinka: pasirenkamos skirtingos temos, muzika, meniškos bei netikėtos erdvės. Vis dėlto, drąsą ir malonumą judėti labiausiai sustiprino tarp dalyvių užsimezgęs ryšys.
„Bendraudami kasdien žmonės dažniau patiria pyktį, susierzinimą. „Dance well“ užsiėmimuose bendraujame jautriau. Juose nėra agresyvumo, kritikos, žmonės juokiasi stengdamiesi kitų neužgauti. Visi jaučia vieni kitiems dėkingumą ir tai akumuliuojasi“, – pasakoja G. Laurinavičiūtė.
Jos kolegė G. Blochina priduria, kad bendras kūrybinis procesas taip pat yra labai gyvas. „Šiuolaikinis šokis apskritai reikalauja atsipalaidavimo, nepaklusimo įprastoms judėjimo normoms“, – paaiškina ji. Pasak šokėjos, taip pat labai prireikia drąsos improvizuoti.
Šiuolaikinis šokis siejamas su šokio stilių derinimu ir didele judesių įvairove, todėl iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksalu, kad tokia veikla užsiimti bei pasirodyti scenoje pavyksta žmonėms, kurių judėjimą riboja Parkinsono liga ar kiti sutrikimai.
„Įsidrąsinę, dalyviai kartais sako, „mes jau kaip tikri šokėjai“ – tačiau jie ir yra šokėjai! Kiekvienas gali judėti ir visų judesys yra unikalus ir išskirtinis. Tuo ir gražus šiuolaikinis šokis“, – sako G. Blochina. Pasak menininkės, kūrinių intensyvumas ir tempas gali būti įvairus, todėl vertinimai, kas turėtų ar neturėtų šokti, pirmiausia yra aplinkos klijuojamos etiketės.
G. Laurinavičiūtė pastebi, kad daugeliui žmonių tokios etiketės kuria didelį spaudimą, jie stipriai išgyvena dėl to, kaip atrodo judėdami. Tai atsiliepia ir kūnui, kurio galimybės nenaudojamos gali labiau sumenkti, ir emocinei savijautai. Prarandant ryšį su kūnu kaip svarbia savęs dalimi, gali sustiprėti ir atskirtumo, vienišumo jausmai, žmogus gali jaustis nereikalingas ne tik fiziškai, užsidaryti.
Nerimą dėl kūno vaizdo, jo galimybių ribų sustiprina ir medijos, kuriose daugiausiai rodomas jaunatviškai patrauklus, matomos negalios neturintis žmogaus kūnas. G.Laurinavičiūtė tai sieja su atotrūkiu nuo gamtos, žavėjimusi tik kai kuriomis natūralaus gamtos rato fazėmis.
Ji pasakoja, kad šiuolaikinis šokis leidžia pamatyti grožį įvairesnėse šokio figūrose ir ribotuose judesiuose, kurie spinduliuoja brandą ir išmintį. „Kai negali pasiekti rankomis žemės kaip jaunas žmogus, atsiveria kitokių, naujų galimybių“, – pasakoja šokio menininkė.
G.Laurinavičiūtė pastebi, kad nors pagarba vyresniems žmonėms Lietuvoje yra laikoma vertybe – žmonės rūpinasi savo pagyvenusiais artimaisiais ir su jais bendrauja – prakalbus apie įvairesnių galimybių, formų ar amžiaus kūnus scenoje kartais kyla daugiau abejonių.
„Tai – viena iš priežasčių, kodėl mes taip retai matom vyresnius žmones. Senjorus matyti svarbu ne tik tam, kad jie jaustųsi pilnaverčiai visuomenės nariai. Matydami sunkiau judančius žmones mes galime geriau susipažinti su senėjimo procesu, jį šiek tiek prisijaukinti“, – sako ji.
Nors kiekvienas „Dance well“ susitikimas šokėjams ir dalyviams yra reikšmingas išgyvenimas, pasirodymas kartu atliekant „Šokti 1000 metų“ sukėlė ypač daug emocijų ir jaudulio.
G. Blochina pasakoja, jog pasirodymo metu neapleido jausmas, kad vyksta kažkas labai reikalingo, ko niekada nėra buvę. „Susirinko šeimos, bendraminčiai, buvę dalyviai ir palaikytojai. Bendravo ir pynėsi skirtingos kartos, ne vienas žiūrovas braukė ašarą“, – atsimena ji.
Šokio miniatiūra „Šokti 1000 metų“ įtraukta ir į gegužės 21 d. vyksiančios Įvairovės Chartijos asociacijos konferencijos programą. Konferencija, skirta įvairovei, įtraukčiai ir organizacijų atvirumui pavadinta „Standartai keičia(si)“ – viena iš renginio organizatorių Ausma Minkauskaitė pasakoja, kad konferencijos pavadinimas kalba apie pokyčius, vykstančius darbovietėje, kasdienybėje ir net kiekviename iš mūsų.
„Konferencija reflektuojame esamą situacija lygių galimybių srityje ir lūkesčius, kurie šiandien kyla visuomenei bei bendruomenei. Jos metu kelsime ir klausimą, kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti, kad ilgame kelyje įvairovės link pasiektume tai, ko dar nepasiekėme“, – sako A. Minkauskaitė.
Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos konferencija „Standartai keičia(si)“ vyks gegužės 21 d. kultūros erdvėje „Dūmų fabrikas“. Renginys vyks lietuvių, anglų ir lietuvių gestų kalbomis. Praėjusiais metais jį nuotoliniu būdu stebėjo daugiau nei 60 000 žmonių.