Darbo ir gyvenimo griežtas atskyrimas tampa nebe toks aktualus, jei esate „savo rogėse“

„Pagrindinė mano žinutė apie balansą, yra ta, kad kiekvienam jis – individualus. Kartais pamirštam lygintis su savimi, nors išmintingi žmonės tik su savimi ir lyginasi. Bandome lygintis su kitais ir balanso atveju, o tada tą balansą ir pametame. <...> Savęs pažinojimas tiek somatine, tiek psichine prasme, yra pirmas žingsnis link balanso. <...> Man labai nepatinka angliškas išsireiškimas „work-life balance“, mes jį paveldėjome, nors šis išsireiškimas sako, kad yra gyvenimas ir yra darbas. Psichologai mėgsta sakyti, kad čia yra neatpjaunama dalis, mes niekaip negalime atpjauti darbo nuo laisvalaikio. Noriu tikėti, kad kuo toliau – tuo labiau mes renkamės prasmingas veiklas, kur norime save realizuoti, tad nėra jokio tikslo ir prasmės tas veiklas „atpjauti“ nuo mūsų gyvenimo, nes mes save įprasminame tame darbe.

Didelė bėda, jei einame į darbą, kuris prieštarauja mūsų vertybėms, gabumams, talentams. Tada apie jokį balansą išvis nereikia šnekėti, nes valanda laiko praleista tokioje aplinkoje, dirbant tai, ko aš nekenčiu, reikalaus manęs savaitės laiko atsistatymo“, – įsitikinęs „logOFF“ įkūrėjas ir itin skaitomas „Linkedin“ tekstų apie psichikos gerovę autorius Almantas Dulkys. Vyras prieš kurį laiką viešoje erdvėje atvirai pasidalino ir sava istorija, kaip anuomet žvėriški darbo krūviai didelėje kompanijoje jį palydėjo tiesiai į psichiatrijos ligoninę.

Almantas Dulkys

Pandemijos metu išpopuliarėjęs darbas iš namų užsiliko iki šiol. Negana to, hibridinis darbas arba darbas tik iš namų daugybei tapo vienu kertinių privalumų renkantis darbovietę. Bet ar iš tiesų tai yra taip gerai, kaip skamba? O gal kaip tik namus ir darbą suplakus į vieną, balansu čia net negali pakvipti? Pasak A. Dulkio, valingiems, planuoti mėgstantiems ir save geriau pažįstantiems žmonėms gana aišku, kiek jie nori socializuotis, o kiek dirbti iš namų vieni. tačiau socializacijos galimybes darbas tik iš namų išties mažina, kuomet realų bendravimą bandome keisti virtualiais įrankiais. Pamažu nyksta socializacijos įgūdžiai, nors biologiškai gimėme kaip socialios būtybės ir žmonija išgyveno tik todėl, kad gebėjo telktis į bendruomenes. Visgi, idealu, anot A. Dulkio, kai žmogus gali rinktis, kada dirbti iš namų, o kada iš biuro, ir tyrimai rodo, kad tokią galimybę suteikiantys darbdaviai vertinami kur kas labiau.

Technologijų įtaka išsekimui – dvejopa: gali jus išgelbėti arba paskandinti

Visgi, žmogaus gerovė yra jo paties reikalas ir daugybės priimtų sprendimų rezultatas. Vieni, dirbdami iš namų, susiduria su išsitrynusia takoskyra tarp rūpesčių ir atsipalaidavimo, kiti gi puikiai valdo situaciją ir geba laiku atsiriboti nuo darbinių rūpesčių. Lygiai tokia pati situacija ir su technologijomis, kurios šiais laikais gali arba labai padėti balansuoti, arba kaip tik suvalgyti jūsų laiką, koncentraciją, apgrauždamos ir psichikos sveikatą. Pasak „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovės Justinos Antropik, šiandien yra daug sprendimų, kurie padeda palaikyti sveiką balansą tarp darbo ir poilsio. Visgi technologinis sprendimas gali būti tik dar viena papildoma ir ne itin produktyvi aplikacija, tad svarbiausia patiems įvertinti savo tikslus ir tuomet pagal juos imtis veiksmų.

„Vienas pagrindinių šiuolaikinių įrankių – išmanusis telefonas – neretai būna naudojamas bendrai tiek darbui, tiek asmeniniams poreikiams. Tad pirmas patarimas yra įsivertinti, gal patogiau turėti 2 atskirus įrenginius. Šis sprendimas yra patrauklus tuo, kad po darbo valandų galite darbinį telefoną tiesiog palikti stalčiuje ar rankinėje, o darbo metu toliau nuo savęs pasidėti asmeninį telefoną. Jeigu visgi nusprendžiate turėti vieną įrenginį, reikėtų peržiūrėti ir atskirti darbines bei asmenines programėles, taip bus paprasčiau sutvarkyti pranešimus iš skirtingų programėlių, pvz., po darbo valandų nematyti gaunamų darbinių laiškų. Beje, siūlau dažniau ir patiems naudoti laiško išsiuntimo laiko funkciją, pvz., jeigu laišką paruošėte po darbo valandų, nustatykite jo išsiuntimą tik naujos darbo dienos rytą. Ne vienoje šalyje jau yra ne tik nemandagu, bet ir gresia bauda siunčiant žinutes kolegoms po darbo valandų“, – mintimis dalinasi J. Antropik

Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė

Pranešimai, anot pašnekovės, yra vienas svarbiausių faktorių, kurį rekomenduojama telefone susitvarkyti pagal savo poreikius. Būtent jie ir būna pirmasis kabliukas nesąmoningai vis imti į rankas telefoną, kai iš tikrųjų tam nėra poreikio.

„Palikite tik tuos pranešimus, kurie jums tikrai svarbūs, nepamirškite, kad juos galima turėti skirtingų tipų, nustatyti tam tikrus laiko intervalus, kada norite juos gauti. Kitas kraštutinumas gali būti visų pranešimų išjungimas, nors tai gali atrodyti lengvas būdas sumažinti informacinį trikdį, turite tam būti pasirengę ir psichologiškai. Negaudami jokių pranešimų, galite pradėti jausti nerimą, ar nieko svarbaus nepraleidote. Tokiu būdu galite nesąmoningai vietoj sulaukto pranešimo, tiesiog nuolat tikrinti programėles, ar nėra praleistų žinučių.

Kita labai naudinga funkcija – laiko limito nustatymas tam tikroms programėlėms. Svarbu teisingai įvertinti šiuo metu leidžiamą laiką tam tikrose programėlėse ir nustatyti, koks jūsų tikslas. Jeigu laiką nustatysite pervertinę savo lūkesčius, bus didesnė tikimybė palūžti ir visai nutraukti šį įprotį. Pvz. jeigu dabar naudojate Instagramą 1 val. per dieną ir staiga nuspręsite sumažinti iki 10 min., pirmą dieną gali pavykti puikiai, tačiau užkelti nerealūs tikslai bėgant dienoms gali būti lengvai apeinami. Kalbu iš asmeninės patirties, kai pati to nejausdama tiesiog pastoviai spausdavau mygtuką „dar 15 minučių“ ir nustatyti terminai dvigubindavosi“, – patirtimi dalinasi socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.

Pirmieji ženklai, kad gresia perdegimas ir 3 svarbiausi aspektai siekiant jo išvengti

Šiais laikais daug kalbama apie perdegimą, tačiau kokius organizmo ženklus esame linkę ignoruoti dar iki to? Elementariausias ir pats pirmas ženklas, pasak A. Dulkio – jei rytais nebesijaučiate normaliai pailsėję ir pasiruošę eiti į darbą, jame dėti maksimalias pastangas. „Kitas ženklas – kaip aš jaučiuosi po savaitgalio. Jeigu per savaitgalį sugebu pailsėti, pirmadienį esu pilnas jėgų, galiu eiti dirbti – viskas gerai su balansu. Lygiai tas pats su atostogomis – jei po atostogų jaučiuosi pailsėjęs – viskas tvarkoje. Perdegimas yra tada, kai jauti, kad negali pailsėti. Tai – bene pagrindinis bruožas. Iš simptomatikos, vienas dažniausių pirmųjų ženklų – sutrikęs miegas. Arba sudėtinga užmigti, arba neįmiegama, vadinamas „zuikio miegas“, arba kai ryte atsikeli ir jauti, kad tau dar trūksta 4–6 valandų miego, tai jau ženklas, kad išnaudojai daugiau resurso negu turi. Tai yra tiesus kelias į tikrai sudėtingesnius sutrikimus, nes miegas yra vienas iš kertinių dalykų tiek psichinei, tiek somatinei sveikatai.“

Nemiga

Vis dažniau diskutuojama apie keturių darbo dienų savaitę, tačiau ar plačiai taikomas toks modelis prisidėtų prie kokybiškesnio poilsio, ar kaip tik jaustume tik daugiau įtampos, suvokdami, kad apsidirbti penkių dienų darbus nuo šiol turime per keturias dienas? Istorijoje, sako A. Dulkys, buvo ir yra nemažai tokį darbo grafiką taikančių organizacijų ir pašnekovas įsitikinęs, kad toks modelis, kai ilsimasi tris, o ne dvi dienas, – kur kas naudingesnis psichikos sveikatai. Į tokius pokyčius reikia žvelgti individualiai, tariantis su darbuotojais, vertinant rezultatus ir perspektyvas. „Asmeniškai aš esu tikras, kad tos organizacijos, kurios gebės išsilaikyti ekonomiškai ir pritaikyti keturių darbo dienų modelį, automatiškai taps patrauklesni darbdaviai, nes žmonės kuo toliau – tuo labiau vertina laiką, dažnai ir labiau nei pinigus.“

Vitaminų lašelinės, tylos stovyklos, įvairūs retreatai, stebuklingi metodai greitai pasijusti geriau – ar išties esame karta, bandanti save suremontuoti įvairiausiais būdais, užuot užsiėmę aktyvia prevencija? Norintiems ne greitų stebuklų perdegus, o prevencijos nuo išsekimo A. Dulkys siūlo labai atidžiai pažvelgti į 3 M – mityba, miegas ir mankšta.

„Kalbant apie mitybą, pagrindinė taisyklė – kuo spalvotesnis maistas lėkštėje. Jei valgau mėsą su bulvėm – praktiškai neturime spalvų, tad čia privalo būti daržovių. Kiekvienas maistas turi būti pakankamai reguliarus, nes žmogaus organizmas dievina pastovų ritmą. Taigi, bent trys labai ritmingi valgymai per dieną.

Mankšta – tris kartus per savaitę ne mažiau nei 45 minučių veikla, po kurios mes jaučiamės lengvai sušilę. Ne perkaitę, ne visiškai šlapi, o lengvai sušilę. Mūsų širdies ritmas turi būti šiek tiek didesnis nei ramybės būsenoje ir veiklą tęsti ne mažiau nei 45 min. Jau seniai įrodyta, kad laikantis tokios formulės išskiriamas didžiausias dopamino kiekis. Tai – vienas iš labai naudingų mūsų organizmui neuronešiklių, kartu su kitomis medžiagomis, išsiskiriančiomis sporto metu.

Paskutinis, bet galbūt svarbiausias, – miegas: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, normaliuoju atveju žmogus turėtų užmigti per maždaug 20 minučių, miegoti ne mažiau 7 val. Miegas yra vienas iš geriausių organizmo atstatymo būdų tiek psichologine, tiek somatine prasme ir tuo pačiu nuostabus indikatorius mūsų bendros sveikatos, nes žmonės, kurie gerai miega, dažniausiai yra stipresnės sveikatos negu jautrūs miegotojai“, – patarimais dalinasi pašnekovas. Bendrai, psichikos higieną A. Dulkys prilygina dantų higienai – nereikėtų nieko nedarant laukti, kol dantys visiškai suges, svarbi nuolatinė jų priežiūra.

Trikdo žinios, kurios net nėra mums svarbios

Patarimų kasdienybei negaili ir J. Antropik. Čia, pašnekovės įsitikinimu, irgi būtina atida santykiui su išmaniosiomis technologijomis.

„Visų pirma, siūlyčiau kasdien bent valandą (kiekvienas pagal savo gyvenimo būdą ir įpročius) praleisti visai be telefono – nunešti į kitą kambarį, palikti stalčiuje ar pan. Ypač, kai tuo metu norite užsiimti mėgstama veikla ar reikia atlikti dėmesio reikalaujantį darbą. Net žiūrint filmą ar serialą, šalia esantis telefonas gali trikdyti ir net nepastebime, kaip filmas tampa tik fonu, o patys sėdime įsijungę TikTok. Išėję pasivaikščioti taip pat atkreipkite dėmesį, ar tuo metu jūsų dėmesys nėra nukreiptas į telefoną. Tad visų pirma, svarbus sąmoningumas.

Ypač rekomenduoju taikyti bent 1–2 val. laiką be telefono prieš miegą. Daug žmonių atidėlioja miegą iš keršto. Jeigu nepavyko pakankamai skirti asmeninio laiko dienos metu – paskutines valandas prieš miegą skiria pramogoms telefone. Jeigu iš anksto sąmoningai padėsite telefoną į šoną, tai gali būti lengvesnis sprendimas nei bandymas sakyti „dar 15 min. ir atsijungsiu“, kuris dažnai baigiasi tik po kelių valandų ir prastu nakties miegu.“

Asociatyvi nuotrauka

Kalbant apie ant ekrano iššokančius pranešimus, čia, anot J. Antropik, paprasčiausias būdas yra telefone nustatyti miego režimą jūsų pasirinktu metu, tuomet jokie pranešimai netrikdytų poilsio. Nešiojantiems išmaniuosius laikrodžius specialistė pataria juose išvis apsiriboti tik neatidėliotinais pranešimais, pvz., skambučiais. Venkite laikrodyje matyti žinutes iš socialinių tinklų – tai blaško ir dažniausiai tai nėra pirmo būtinumo pranešimai. Leiskite sau patiems nuspręsti, kada norite pasimėgauti socialiniuose tinkluose gautais like’ais, komentarais ar pan.

„Galite taikyti ir apsidovanojimo metodą. Čia jūsų produktyvumui bei poilsiui gali padėti programėlė „Forest: Focus on Productivity“. Joje galite nustatyti laiką, kada norite susifokusuoti į tam tikrą užduotį, jos metu auginsite medį. Jis augs, kol programėlės neužversite, tuo metu galite dirbti, mokytis, sportuoti, kuo daugiau laiko tai darysite – tuo tankesnį mišką užauginsite. Jeigu nustatytu laikotarpiu nuspręsite telefone pvz. įsijungti socialinius tinklus, medis nudžius. Saugote mišką ir savo laisvę nuo ekrano“, – pataria pašnekovė.

Visame pasaulyje populiariam šių dienų posakiui – riebus „ne“

Lietuva yra šventinių laisvalaikių pirmūnė, o lietuviai – gudručiai, tas šventines dienas „apsilipdantys“ laisvadieniais ir taip sykį ar keletą per metus pasidarantys mažas atostogas. Visgi, A. Dulkys sako tokių atostogėlių poveikiu sveikatai labai abejojantis: „Aš esu visiškas ilgesnių atostogų fanatikas. Netikiu tomis 3–4 dienų atostogomis, tai – bandymas sau meluoti ir, tiesą pasakius, dabar ir įstatymas mus verčia pasiimti bent dvi savaites vienu metu tam, kad gebėtume truputėlį atsijungti. Tad aš esu ilgų nepertraukiamų atostogų fanas. Smagu, kai žmonės turi galimybę pailsėti tas 3–4 dienas, bet tai – labiau papildai prie mūsų psichinės sveikatos, bet tikrai ne pagrindas. Mano supratimu, 2 savaičių atostogos yra visiškas minimumas, kurį turėtume turėti bent kartą per metus, o dar geriau – imti du kartus po dvi savaites.“

Pokalbio pabaigoje A. Dulkys pripažįsta iš esmės nesimpatizuojantis tokiems posakiams kaip „only sky is the limit“ ir šių dienų populiariems raginimams kaip „tu gali viską“, „tau viskas įmanoma“ ir t.t.

Asoc. nuotr.

„Realybė tikrai ne tokia. Mes tikrai ne viską galime, ne viskas mums įmanoma, ne viskas mums privaloma ir tikrai tikrai ne visko mums reikia. Didžiausia išminties išraiška būtų suvokti ne tik tai, ką mes galime, bet ir tai, ko negalime. Kai žinosime tai, ko mes negalime ir kiek negalime, – labai aiškiai suvoksime bendrą savo gyvenimo planavimą. <...> Mano paties veikla nulėmė tai, kad keturis mėnesius per metus aš dirbu po 14 valandų, tačiau kitus keturis mėnesius aš ilsiuosi. Ir man tai veikia. Be to, žinau, ko negaliu. Negaliu tokiu tempu dirbti daugiau nei 4 mėnesius iš eilės, nes man pradeda važiuoti stogas, todėl planuojuosi atitinkamai.

Tad dėl to „only sky is the limit“ – neturiu jokio noro nei ambicijų uždirbti milijardus ar nuversti kalnus, pakeisti pasaulį. Žinau savo ribotumą, tas žinojimas mane labai ramina, kad esu tiesiog ribotas, paprastas žmogus. Man atrodo, visa tai suvokti kiekvienam labai svarbu, nes tada daug paprasčiau pasakyti ne, nėra gėda tai pasakyti. Žinau, kad, tarkime, dabar negaliu padaryti nieko daugiau, nei kartais iš manęs prašoma. Galėčiau tai bandyti, bet tada jau eikvočiau savo resursą, kurio neturiu. Tai reiškia, kad jį vagiu iš ateities. Nenoriu iš savęs vogti, nei iš ateities, nei iš praeities. Noriu tiesiog gyventi pagal savo galimybes. Dabar – metinių rezoliucijų metas, bet formuojant jas, svarbu įsivardinti ne tik tai, ko nori, bet ir tai, ko nenori, negebi, o gal ir kas apskritai neturėtų tapti tikslu“, – pokalbį užbaigia A. Dulkys, pridurdamas, jog kiekviena mūsų veikla kažką mums kainuoja – fizines pastangas, sveikatą, laiką, psichikos resursus, tad kaskart verta pagalvoti, ar toji veikla kurs prasmę, ar tik naują postą Linkedin.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)