Frida Kahlo

Būdama šešerių F. Kahlo susirgo poliomielitu. Tai virusinė liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu paralyžiumi. XX a. pradžioje poliomielitas buvo viena labiausiai baimę keliančių ligų, kasmet paralyžiuojanti šimtus tūkstančių vaikų. Dėl šios ligos F. Kahlo dešinioji koja ir pėda išaugo daug plonesnės nei kairioji. Kad tai pridengtų, visą gyvenimą ji dėvėjo ilgus sijonus. Jos tėvas skatino ją daug sportuoti, kad padėtų jai atsigauti. Ji žaidė futbolą, plaukiojo ir net imtyniavo, kas tuo metu mergaitei buvo labai neįprasta.

Paauglystėje pateko į avariją, kurioje buvo sunkiai sužeista. Plieninis turėklas pervėrė jai klubą. Fridai lūžo stuburas ir dubuo. Gydytis teko ilgai. Norėdama prastumti laiką ir numalšinti skausmą, ji pradėjo tapyti ir po metų baigė pirmąjį autoportretą: „Tapau save, nes dažnai būnu viena ir esu subjektas, kurį geriausiai pažįstu.“

Fridos Kahlo darbas

Fridai buvo atliktos kelios operacijos, ji turėjo nešioti specialius korsetus, kad apsaugotų stuburą. Dėl chroniško skausmo ji ieškojo daugybės gydymo būdų, tačiau niekas nepadėjo. Jos sveikatos būklė vis blogėjo. 1950-aisiais jai buvo diagnozuota dešinės kojos gangrena. Kitus devynis mėnesius ji buvo prikaustyta prie lovos, teko gulėti ligoninėje ir atlikti kelias operacijas.

Tačiau ji ir toliau labai atkakliai tapė. 1953 m. F. Kahlo surengė personalinę parodą Meksikoje, į kurią atvyko greitosios pagalbos automobiliu, nes jos judėjimo galimybės buvo ribotos.

Po kelių mėnesių, siekiant sustabdyti gangreną, jai buvo amputuota dalis dešinės kojos. Dėl prastos fizinės būklės Frida išgyveno gilią depresiją. Didžiąją gyvenimo dalį moteris praleido lovoje kentėdama didelius skausmus. Nepaisant to, ji tapo viena garsiausių visų laikų menininkių ir XX a. ikona.

Viena garsiausių Meksikos dailininkių, realizmo, siurrealizmo ir simbolizmo atstovė F. Kahlo mirė 1954-aisiais, būdama 47-erių.

Frida Kahlo

Johnas Forbesas Nashas

J. F. Nashas buvo amerikiečių matematikas, kurio gyvenimas, paženklintas ūmios paranoidinės šizofrenijos, mums žinomas iš filmo „Nuostabus protas“ (angl. „A Beautiful Mind“). Žinodamas apie savo ligą, J. F. Nashas su ja kovojo, atvirai apie ją kalbėjo ir padarė sėkmingą akademinę karjerą, už kurią 1994 m. jam buvo paskirta Nobelio ekonomikos premija.

Ekonomikos mokslų premiją jis gavo už darbus žaidimų teorijos, tiksliau – Nasho pusiausvyros teorijos, srityje. Taip pat atliko novatorišką darbą kitose matematikos srityse. Johnas F. Nashas yra vienintelis asmuo, kuriam buvo įteikta ir Ekonomikos mokslų, ir Abelio premijos.

Eidamas 87 metus J. F. Nashas ir jo žmona 2015 m. tragiškai žuvo automobilio avarijoje.

Johnas Nashas

Stephenas Hawkingas

S. Hawkingas buvo anglų fizikas teoretikas, kosmologas, žymus mokslininkas, kuriam 21 metų buvo diagnozuota šoninė amiotrofinė sklerozė – greitai progresuojanti nervų sistemos liga, kuri pažeidžia tiek galvos, tiek nugaros smegenų motorinius neuronus. Ilgainiui liga sutrikdo gebėjimą kontroliuoti raumenis, kurie užtikrina judėjimą, kalbėjimą, valgymą, kvėpavimą. S. Hawkingui buvo likę gyventi dveji metai. Tačiau jis gyveno iki 76-erių (mirė 2018-aisiais).

Daugiau kaip 30 metų jis buvo paralyžiuotas nuo galvos iki kojų pirštų galiukų ir, kad galėtų bendrauti, naudojo balso sintezatorių bei neįgaliojo vežimėlį, kurį valdė lengvais veido, akių judesiais. Visa tai jam netrukdė vystyti savo kaip mokslininko ir profesoriaus veiklos ir gyventi intensyvaus asmeninio gyvenimo, kuris leido jam apie savo ligą pranešti pasauliui.

Svarbiausios S. Hawkingo mokslinių tyrimų sritys buvo bendroji reliatyvumo teorija, kosmologija, kvantinė gravitacijos teorija, matematinė fizika. 1971-aisiais S. Hawkingas matematiškai pagrindė Didžiojo Sprogimo teoriją. Tyrė juodąsias skyles; iškėlė idėją, kad įvykus Didžiajam Sprogimui susiformavo pirminės didžiulės masės juodosios skylės.

1972 m. nustatė juodųjų skylių II termodinamikos dėsnį. 1974 m. numatė juodųjų skylių kvantinį garavimo reiškinį, dėl kurio juodosios skylės išnaudoja savo energiją ir sprogsta. 1983-iaisiais su Jamesu Burkettu Hartle’iu įrodė, kad Visata yra beribė, bet jos erdvėlaikis baigtinis.

2014 m. S. Hawkingo istorija buvo perkelta į didįjį ekraną ir parodyta filme „Visko teorija“ (angl. „The Theory of Everything“).

Stephenas Hawkingas

Nickas Vujicicius

42-ejų N. Vujicicius – dar viena visame pasaulyje garsi įžymybė, turinti fizinę negalią. Jis taip pat yra žmonių su fizine negalia organizacijos „Life Without Limbs“ (liet. „Gyvenimas be galūnių“) įkūrėjas.

N. Vujicicius gimė 1982 m. neturėdamas galūnių. Jis teigia, kad vaikystėje kentė patyčias ir diskriminaciją, bandė nusižudyti, tačiau laikui bėgant išmoko įžvelgti savo galimybes.

Šiuo metu jis veda motyvacines kalbas visame pasaulyje, yra parašęs keletą knygų, nuolat dalyvauja pokalbių ir televizijos laidose. Jis ypač išgarsėjo suvaidinęs jaudinančiame trumpametražiame filme „Drugelių cirkas“ (angl. „The Butterfly Circus“).

Nickas Vujicicius

Andrea Bocelli

Pasaulyje žymus italų kilmės tenoras, dainų autorius ir kompozitorius 66-erių A. Bocelli yra pardavęs daugiau kaip 90 mln. įrašų.

Jis gimė su įgimta glaukoma, dėl kurios iš dalies apako, tačiau tai nesutrukdė jam iki šešerių metų lankyti fortepijono pamokų.

Tačiau būdamas 12-os per futbolo rungtynes patyrė smūgį į galvą, po kurio visiškai apako. Turėdamas įgimtą norą tobulėti, jis nusprendė visą dėmesį skirti muzikai, ypač – dainavimui. Taip pat studijavo teisę.

A. Bocelli yra gavęs daugybę tarptautinių prestižinių apdovanojimų, jo vardu pavadinta dalis Jesolo paplūdimio, esančio Italijos Adrijos jūros pakrantėje.

Andrea Bocelli

Michaelas J. Foxas

Filmo „Atgal į ateitį“ herojui – 63-ejų M. J. Foxui – Parkinsono liga buvo diagnozuota 1991 m., kai jam tebuvo 29-eri ir jo karjera buvo įsibėgėjusi.

Jam buvo pasakyta, kad turėtų pasitraukti iš scenos, tačiau jis to nepadarė. Nors iš pradžių nebuvo lengva susitaikyti su liga – aktorius puolė į depresiją ir alkoholizmą, jis ir toliau dirbo, o 2000-aisiais įkūrė fondą, skirtą Parkinsono ligos tyrimams.

Dėl vis didėjančio kalbos nepatikimumo 2020 m. M. J. Foxas pasitraukė iš aktorystės. 2023 m. pasirodė dokumentinis filmas „Still: A Michael J. Fox Movie“ (liet. „Vis dar: Michaelo J. Foxo filmas“), kuriame pasakojama apie aktoriaus karjerą ir Parkinsono ligos diagnozę.

M. J. Foxas per visą savo karjerą buvo įvertintas ne tik kaip aktorius, bet ir už savo indėlį į Parkinsono ligos tyrimus.

Žurnalas „Time“ jį įtraukė į 2024 m. įtakingų žmonių sveikatos srityje sąrašą.

Michaelas J. Foxas

Alexas Zanardi

Kelerius metus lenktyniavęs F1, 2001-aisiais A. Zanardi (dabar jam 58-eri) patyrė avariją, dėl kurios jam teko amputuoti abi kojas. Po trejų metų jis vėl išvažiavo į trasą vairuodamas BMW, kuriam pats pritaikė protezus.

Jis iškovojo keturias pergales Pasaulio žiedinių lenktynių automobilių čempionate. Tačiau 2007 m. nusprendė susitelkti į pritaikytą dviračių sportą.

Triratį, kuriuo važinėja, taip pat sukūrė pats ir iki šiol yra laimėjęs tris paralimpinių žaidynių aukso medalius.

Alexas Zanardi

Aaronas Fotheringhamas

33-ejų A. Fotheringhamas gimė su įgimta stuburo smegenų išvarža (lot. spina bifida) ir per savo gyvenimą patyrė daugiau kaip dvidešimt operacijų. Jis nuo mažens yra prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio, tačiau tai nesutrukdė siekti užsibrėžtų tikslų ir tapti ekstremalaus sporto, kuriame rado būdą, kaip pritaikyti ir išnaudoti savo negalią, žvaigžde.

Aaronas yra pirmasis žmogus pasaulyje, kuris neįgaliojo vežimėliu, būdamas 14-os, sėkmingai atliko salto atbulomis, būdamas 18-os – dvigubą salto atbulomis, o vėliau – ir salto į priekį. Nuo tada jo pasiekimai ir iššūkiai yra pavyzdys tūkstančiams žmonių.

Aaronas Fotheringhamas

Parengta pagal sunrisemedical.co.uk, fridakahlo.org, nobelprize.org, vle.lt, nvsc.lrv.lt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją