Teisingai naudojamos technologijos išties davė daug gero
„Tele2„ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė emocinės gerovės konferencijoje „logOFF“ pranešimą apie technologijų įtaką emocinei sveikatai pradėjo nuo asmeninio pavyzdžio. Prieš pat konferenciją moteris patyrė traumą, dėl kurios jos fizinis aktyvumas kuriam laikui buvo labai apribotas, o štai technologijų naudojimas išaugo akimirksniu. Toks gyvenimas, sako A. Buitkutė, kai mėgini mintis kažkur nukreipti – griebiesi šalia visada esančio telefono. Visgi, anot A. Buitkutės, vis garsiau nuvilnijančios iniciatyvos mokyklose uždrausti mobiliųjų telefonų naudojimą tik dar kartą patvirtina, kad visuomenė išties supranta technologijų pertekliaus žalą, kokį išsiblaškymą tai atneša, ypač vaikams ir paaugliams.
„Aš visada būdavau technologijų advokatė. Sakydavau, kad žmonės, kurie sako viską drausti, nieko nenaudoti, telefonai – blogis ir t.t., yra truputėlį bambekliai prieš progresą. Sutikite, technologijos tikrai yra labai gerai. Prisimename per pandemiją, viskas persikėlė – mokslai, darbai, net socialinis gyvenimas. <...> Tai buvo realybė ir dabar technologijos mums labai padeda – į Feisbuką parašai, kad reikia riedučių ar kas iš Vilniaus į Klaipėdą važiuojat – pavežkit. Ten gali gauti viską ir tai yra nuostabu. Pats gražiausias man pavyzdys ko gero yra situacija, kai ryte nugriaudėjo pirmieji sprogimai Kijeve, o vakare mes jau ėjom po ta vėliava“, – mintimis dalinasi ryšių su visuomene specialistė ir fone rodo minios, Vilniuje nešančios didžiulę Ukrainos vėliavą pirmąją karo dieną, nuotrauką. A. Buitkutė svarsto, kad be socialinių tinklų tokia iniciatyva ir susitelkimas tikriausiai nebūtų taip greit tapę realybe.
Velnias slypi detalėse: tyrimų rezultatai verčia susimąstyti
Vis dėlto, net su daugybe pliusų, socialiniai tinklai, anot pranešėjos, atneša ir neabejotinų minusų – dažnai juos naudodami, galime jaustis prislėgti, mat lyginame save su kitais, o ir nugara tikrai netiesėja nuolat palinkus prie kompiuterio ekrano.
„Ypač daug studijų dabar atliekama ir turime duomenų, kad būtent socialiniai tinklai mus stipriai veikia. Kad jie gali būti susiję su mūsų nerimu, depresija, atsiranda tokie dalykai kaip keršto naršymas vakare, kai tu visą dieną neturėjai sau laiko ir vakare praleidi kelias valandas prie telefono nieko doro neveikdamas. Tarsi skiri laiką sau, nors iš tikrųjų save tik dar labiau nubaudi ir dar neišsimiegi. Amerikoje tyrėjai fiksuoja labai didelį šuolį nerimo ir depresijos skaičiaus tarp jaunų mergaičių būtent 2010-2015 metais. Tai sieja su Iphone atsiradimu, Instagram suklestėjimu“, – sako A. Buitkutė. Nors dabar, pasak pranešėjos, Instagram jau daug kalbama apie poreikį atsisakyti išvaizdą koreguojančių filtrų, anuomet Instagram era atsidarė visu pajėgumu su visais filtrais ir gyvenimo pagražinimo tendencijomis.
2024-ųjų vasaros pabaigoje Tele2 ir Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie lietuvių emocinį atsparumą, kurio metu paaiškėjo, kad 42 proc. respondentų pasižymi silpnu emociniu atsparumu, o 23 proc. tyrime dalyvavusių tautiečių yra linkę į rizikingą socialinių tinklų naudojimą. Pastarasis skaičius, sako A. Buitkutė, išties nustebino. Ar socialiniai tinklai tampa mažesnio emocinio atsparumo priežastimi, ar, atvirkščiai, soc. tinklų griebiamės jau mėgindami save raminti, vaikyti nuobodulį ar slogumą jau būdami ne itin emociškai atsparūs – vis dar atviras klausimas. Po šio tyrimo, sako A. Buitkutė, ir kilo mintis kasmet sausį minimą liūdniausią metų dieną (angl. Blue Monday) geriau paversti emocinio atsparumo diena ir tądien kviesti žmones susimąstyti apie savo soc. tinklų naudojimo įpročius, užsiimti savistaba.
Svarbu įvertinti savo įpročius iš įvairių pusių
Kalbant apie socialinių tinklų naudojimą, A. Buitkutės manymu, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Pirmiausia, laikas – kiek laiko praleidžiu socialiniuose tinkluose. Šį rodiklį itin paprasta pasitikrinti savo išmaniuosiuose įrenginiuose. 3 val. per dieną ir daugiau socialiniuose tinkluose, pasak pranešėjos, psichologų jau įvardijama kaip per ilgas laikas. Svarbus ir laikas, kada imate naršyti – ar vos pabudę ryte, ar prieš miegą vakare, o galbūt tarp dienos užduočių vis įterpiate naršymo akimirkas, o tai irgi blaško ir neduoda susikaupti darbinėje veikloje.
Kitas aspektas – turinys: „Iš esmės tai galime sakyti, kad nesvarbu, kiek laiko praleidžiu, svarbu, kokį turinį aš vartoju. Galbūt esu pakankamai sąmoningas, tame pačiame Feisbuke seku įdomius žmones, gaunu naudingos informacijos, emocinės sveikatos patarimų, įkvepiančių minčių. Viskas su tuo būtų gerai, bet reikėtų prisiminti, kad to turinio yra labai daug ir jau XX amžiuje buvo sakoma, kad neįmanoma suaugusiam žmogui perskaityt visų knygų ir suvartot viso turinio, kiek jo yra sukurta. Dabar tai yra išvis neįmanoma“, – įsitikinusi pranešėja ir demonstruoja duomenis, anot kurių, daugiau kaip 1,1 mlrd. turinio vienetų kasdien paskelbiama socialiniuose tinkluose, o tai sudaro daugiau nei 2,5 terabaitų duomenų kasdien.
Trečia dedamoji, į kurią taip pat būtina atkreipti dėmesį, – kanalas. „Mano mėgiamas dar studijų laikų filosofas Marshall McLuhan, kuris kalbėjo apie medijas, sako, kad pats kanalas yra žinutė. Žiūrėkite į kanalą, ką jis daro. Šitas žmogus apskritai sakė, kad visi mūsų išradimai yra kaip žmogaus tęsiniai: ratas yra pėdos tęsinys, kad mes greičiau kažkur nukeliautume; elektra yra mūsų nervų sistemos tęsinys, kuris iš esmės pakeitė mūsų budrumą, mūsų miegą. Dar jis sako, kad pradžioje mes sukuriame įrankius, tada jie formuoja mus, jie mus kuria. Tą tikrai galima matyt, kai žiūri, kaip skirtingo amžiaus žmonės naudoja tuos pačius socialinius tinklus, kokiems tikslams.
Mano dukros taip laukė, kada galės naudot Feisbuką, ir dabar jo nenaudoja. O aš lygiai taip pat neprisijaukinau Snapchat, nesuprantu, ką ten daryti. O jos sako „O kodėl reikia grybų nuotrauką įsidėt į Feisbuką?“, – juokiasi A. Buitkutė ir kartu priduria, jog pats naršymo kanalas jau yra reikšmingas – juk turbūt maža vilties pajusti priklausomybę Microsoft Teams programėlei, o štai TikTok tikrai gali įtraukti. Vienok, verta nepamiršti, kad būtent mes valdome savo turinį, galime jį susitvarkyti taip, kaip mums patogu, naudoti „Unfollow“ ar „Unfriend“ funkcijas, kada tik norime.
Multitaskinimas – ne pagirtinas gebėjimas, o žmonijos regresas: tai būdinga gyvūnams
Svarbu, pasak A. Buitkutės, formuoti naujus, mums patiems palankesnius įpročius, tačiau tuo pačiu ir neužsibrėžti per didelių tikslų, pokyčius įgyvendinti palaipsniui. „Visada turiu stiklinės palyginimą. Jei stiklinė yra su kažkokios spalvos skysčiu – paimi didelį ąsotį paprasto vandens ir pili tol, kol ta spalva dingsta arba atsiranda kita spalva. Kai tu turi pakankamai veiklų, įdomių užsiėmimų – tau nebelieka laiko tam, kas tave liūdina, trikdo. Kita vertus, nereikėtų ir plakti savęs, kai atsitinka gyvenimas, kai tau yra trauma. Normalu, kad tu turbūt grįši prie kažkokių kitų dalykų, galbūt įniksi į tą telefoną. Dar vienas įdomus dalykas apie tą pokytį ir dar vienas patarimas – sugalvoti, koks tu nori būti, kaip nori save formuoti, pakeisti savo vidinį pojūtį.
Čia iškyla dar viena mano šių kelių savaičių įžvalga apie multitaskinimą. Iš tiesų visos tos programėlės, socialiniai tinklai, vandenynai informacijos, net tos iššokančios notifikacijos mus verčia nuolat blaškyt savo dėmesį. Noriu pažiūrėt, o gal kažkas svarbaus, gal kažkas nutiko, – apie nuolatinį skendėjimą telefonų, televizorių ir kompiuterių fone vienu metu pasakoja „logOFF“ pranešėja. – Mes multitaskinimą laikome geru dalyku, tarsi aš viską spėju, bet iš tikrųjų mūsų smegenys nedaro dviejų dalykų vienu metu, jos persijunginėja, o nuo to persijunginėjimo labai pavargstame. Dar vienas filosofas sako, kad multitaskinimas apskritai yra regresas, kad mes su tuo duomenų ir informacijos kiekiu, nuolatiniu persijunginėjimu iš tikrųjų degraduojame. Nes tik žmogus kaip pažengusi būtybė turi prabangą atsipalaiduoti, daryti vieną dalyką vienu metu. Gyvūnas turi žiūrėti, ar tol, kol jis ėda, jo nesuės kažkas kitas ir nuolat būt tame budrume“, – mintimis dalinasi A. Buitkutė, ir sako besistengianti daugiau nebedaryti dviejų dalykų vienu metu bei linki nepamiršti tiesiog pailsėti – nuo rūpesčių, nuo darbų ir, galiausiai, nuo telefonų.
