Teigiama socialinių tinklų pusė

Kalbėdami apie socialinius tinklus ir jų mums daromą įtaką dažniausiai minime blogąją pusę. Šį pokalbį su psichologu, atidos mokytoju, iniciatyvos „Pauzė“ kūrėju P. Rakštiku pradėjome nuo teigiamų dalykų ir klausimo: ar socialiniai tinklai gali turėti teigiamą reikšmę ir kokia ji yra?

„Gali, – sakė psichologas. – Turbūt pirmiausia tuo, dėl ko jie ir buvo sukurti – kurti ir palaikyti ryšius. Naudodamiesi socialiniais tinklais turime galimybę palaikyti ryšį su kur kas daugiau žmonių, nei gebame fiziškai. Ir tai nereiškia, kad tie žmonės mums yra nereikšmingi, jeigu su jais rečiau matomės fiziškai, nes tiesiog turime galimybę palaikyti ryšį tokiu būdu. Taip pat turime galimybę aktyviai kurti ryšį su žmonėmis, kurie gyvena toliau.

Nors dabar socialinius tinklus suvokiame kaip nekokybišką ryšį, žvelgiant iš praeities perspektyvos, jis yra ganėtinai kokybiškas. Turiu minty, kad mes čia ir dabar galime gauti žinutę, nusiųsti nuotrauką, vaizdo įrašą ir t. t. Aš kalbu apie galimybę, bet ne apie faktą ar duotybę, nes tai, kaip juos naudojame, jau yra kitas klausimas.

Dar vienas aspektas – vis daugiau žmonių dalijasi, kad jie taip gauna informaciją. Minusas čia dėl jos tikrumo, bet, jeigu tai atmestume, gana greitai galime gauti labai aktualią informaciją, pavyzdžiui, katastrofų atveju, ir galime greitai reaguoti – pasižymėti ar iš karto didesniam ratui žmonių pranešti, kad esame saugūs.

Vyras naudojasi socialiniais tinklais

Aišku, didžioji dalis žmonių socialinius tinklus naudoja pasyviai, taip irgi pasireiškia jų naudojimo minusas. Nes pirminė jų idėja buvo palaikyti ryšį, vadinasi, aš turiu ganėtinai įsitraukti, jeigu tą ryšį noriu palaikyti. Vis daugiau tas ryšys krypsta į pasyvumo pusę, o tai kuria ir tuos negatyvius išgyvenimus.“

Svarbūs aspektai – naudojimo kiekis ir būdas

Paklaustas apie neigiamą socialinių tinklų įtaką ir kada ji pradeda atsirasti, P. Rakštikas sakė, kad yra du pagrindiniai matmenys, kaip galime čiuopti savo santykį su socialiniais tinklais. Tai yra naudojimo kiekis ir būdas.

„Priklausomai nuo to, kokiu būdu juos naudojame, pasireiškia ir poveikis, kurį patiriame. Turbūt idealiausias variantas yra, jeigu juos naudojame ribotą laiką ir įsitraukdami. Tai reiškia, kad socialinius tinklus naudojame komunikacijai su žmonėmis, tam, kad sužinotume kažkokias pagrindines naujienas čia ir dabar, bet visa tai darome labai ribotą laiką. Ir čia turbūt yra sunkiausia dalis, nes apriboti socialinius tinklus tampa vis sudėtingiau. Anksčiau per juos tik stebėdavome, kas ir ką įdeda, vėliau atsirado susirašinėjimo funkcija, paskui ir galimybė pirkti, taip jų funkcionalumas vis labiau įtvirtina jų vis dažnesnį naudojimą.

Vienas minusų – atsirandanti priklausomybė. Pradedame pamesti budrumą, sąmoningumą, kiek ir kam juos naudojame, nes socialiniai tinklai vis daugiau mums duoda nekokybiško turinio, o algoritmai vis daugiau mus stengiasi įtraukti. Tai yra akivaizdus socialinių tinklų kūrimo interesas, kad taptume daugiau vartojantys ir taip kurtume daugiau naudos jų kūrėjams.

Taigi atsiranda priklausomybė, kuri paskui sunkiai keičiama. Su tuo susijęs savivertės mažėjimas, nes socialiniai tinklai turi tokį įdomų efektą. Jau kasdienybėje daugiau ar mažiau lyginame save su kitais, nes būti labai išskirtiniam iš aplinkos yra toks nerimo šaltinis. Mums norisi būti panašiems į kitus ir kuo nors pranašesniems, nes tai užtikrina mūsų vieną bazinių poreikių – priklausyti bendruomenei, būti jos dalimi.

Viena didžiausių baimių yra būti atskirtam. Tačiau apie tai nesusimąstome, nes yra jausmas, kad nuolat esame susijungę su žmonėmis, bet, kadangi siekiame priklausymo, nuolat save lyginame su kitais ir socialiniai tinklai tai padaro labai stipriai iškreiptu būdu. Nes, jeigu susitinkame kurį nors draugą, su juo palaikome ryšį ir palyginame savo gyvenimus, kaip jo savaitė praėjo, kaip metai prabėgo, turime ganėtinai lygią kovą.

Psichologas Paulius Rakštikas

Bet, kai esame vienas prieš daugybės žmonių gyvenimų kratinį ir socialiniai tinklai dažniausiai rodo gražesnę pasaulio pusę, o dažnai netgi dirbtinai pagražintą, mes tarsi save lyginame su visiškai nelygiu priešininku. Ir mūsų, pasakysiu šaržuodamas, pilkas gyvenimas, kad ir koks jis fainas būtų, vis tiek yra pilkas, palyginti su bendriniu socialinių tinklų pasauliu.

Kadangi ta kova yra labai nelygi, jeigu nesame sąmoningi, atsparūs, patiriame daug negatyvių išgyvenimų, kad mano gyvenimas nevisavertis, kad aš neįdomiai gyvenu, kad nežinau, ko noriu iš gyvenimo, nes, atrodo, visi socialiniuose tinkluose žino, ko jie nori, jiems sekasi ir pan. Tada gali ir nerimas atsirasti, ir įvairūs požymiai, simptomai, kuriantys psichologinį nesaugumą, – kalbėjo psichologas ir pridūrė:

– Kitas dalykas, socialinius tinklus vartojame per ekranus, o ekranai turi papildomų šalutinių poveikių laikysenai, miegui, gali atsirasti nemiga, taip pat akių sausumas, galvos svaigimas. Tai yra papildomi negatyvūs ingredientai, dėl to labai svarbu būti sąmoningiems ir atkreipti dėmesį, kaip naudojamės socialiniais tinklais, ne tik kalbant apie kiekį, bet ir apie būdą: sėdėdami, gulėdami, eidami.

Teko matyti moterį, per gatvę stumiančią vežimėlį ir akis subedusią į mobilųjį telefoną. Tenka matyti ir autobusų vairuotojus, kurie vežioja žmones, dėmesį nukreipusius į telefono ekraną. Tiesą sakant, kuo labiau pradedi pastebėti, kaip žmonės naudoja socialinius tinklus, tuo darosi baugiau, ir tada nieko keista, kodėl psichinė sveikata yra tokia stipriai blogėjanti.“

Moteris

Galima pastebėti du momentus

Pasiteiravus, ką turėtume daryti, kaip pradėti save stebėti, kad pajustume, jog psichologinė savijauta ima blogėti būtent dėl socialinių tinklų įtakos, P. Rakštikas sakė:

„Tai čia ir yra atsakymas – tiesiog pradėti save stebėti. Galime pabandyti stebėti du momentus: vienas – kaip aš pradedu naudoti socialinius tinklus, kaip ten atsirandu, kitas – kaip aš jaučiuosi nustojęs tai daryti. Kalbu būtent apie tą akimirką, nes didžioji dalis žmonių pradeda naudotis intuityviai, automatiškai.

Ir, jeigu pastebiu, kad tai darau nejučia, jau yra ženklas, kad vartoju juos nesveiku būdu. Mes daugeliui dalykų dedikuojame savo laiką, juos planuojame, o laiką, kiek praleidžiame socialiniuose tinkluose, ko gero, planuoja retas. Tai yra įprotis, kuris atsiranda tarp veiklų ir pradeda bloginti jų kokybę, nes mūsų dėmesys tampa paviršutiniškas. Tad, jeigu pastebiu, kad neskiriu dedikuoto laiko, jau yra signalas.

Kitas momentas yra, su kokia emocija baigiu tai daryti. Jeigu baigiu su suirzimu, nusiminimu, dirglumu, nepasitenkinimu savimi, tomis emocijomis, kurios signalizuoja, kad aš nenaudingai praleidau laiką, jį iššvaisčiau, uždelsiau, vėl einu per vėlai miegoti ir panašiai, yra kitas signalas – kad tampu socialinio tinklo įkaitu.“

Yra tik vienas kelias, ką daryti

Psichologo teigimu, jeigu susiduriame su tuo, ką jis paminėjo, pasiūlymas, ką daryti, yra tik vienas – riboti socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką: „Nes čia jokio kito kelio nebus. Reikėtų skirti labai aiškų laiką ir, mano siūlymas, tai daryti nei ryte, nei vakare. Nes rytas yra produktyviausias laikas, kai protas yra pailsėjęs ir galime nuveikti daugiausia. Vakaras skirtas šeimai, poilsiui, atsipalaidavimui ir tai niekaip nesuderinama su socialiniais tinklais.“

Kaip sakė P. Rakštikas, dažnai skundžiamės, kad neturime laiko. Tačiau, jei sutrauktume visą socialiniuose tinkluose praleidžiamą laiką į nuoseklų, pamatytume, kad susidaro net kelios valandos per dieną: „Taigi čia galime nušauti kelis zuikius vienu šūviu: galime įvesti higienos naudojant technologijas ir gauti papildomo laiko sau naudingoms veikloms.“

Psichologas pridūrė suprantantis, kad pati socialinių tinklų idėja nėra pasinaudoti jais tik kartą per dieną ir siūlo tą laiką skaidyti, pasinaudojant pusvalandį vidurdienį, pusvalandį įterpiant į darbo pabaigą ar pan. Svarbiausia, pašnekovo teigimu, kad jais nebūtų naudojamasi nuolat po keletą minučių.

Socialiniai tinklai

P. Rakštikas pasiūlė ir dar vieną būdą, kaip šiek tiek atsiriboti nuo socialinių tinklų ir pailsinti savo galvą: „Galima bandyti ir dienas be interneto. Pavyzdžiui, vieną dieną savaitgalį visiškai juo nesinaudoti. Čia svarbu įspėti, kad nereikėtų išsigąsti, jei pradžioje sukils įtampa. Jeigu mes kalbame apie jau atsiradusią priklausomybę, tai bet koks vakuumas žmogui iškart kuria įtampą. Bet šita įtampa paprastai atslūgsta padarius tai kelis kartus. Tai galiu pasakyti iš savo klientų patirties, kelis kartus savaitgaliais pasidarykite dieną be interneto ir įtampos emociją ims keisti malonumo emocija.“

Jis paminėjo dar vieną dalyką, kuris gali išnirti, ėmus riboti savo laiką socialiniuose tinkluose: „Jeigu esate įpratinę savo ratą, kad visada greitai sureaguojate ir atsakote į žinutes, pradėjus riboti laiką ir nebeatsakius iš karto žmonėms atsiranda nerimo, jie ima klausinėti, ar tau viskas gerai. Bet tokiu atveju galima drąsiai pasakyti, kad stengiatės riboti laiką socialiniuose tinkluose, jeigu skubu, bet kada gali man paskambinti.“

Kaip veikia socialiniai tinklai

Su „Tele2“ skaitmeninio turinio vadove J. Antropik pasikalbėjome apie tai, kaip veikia socialiniai tinklai, pagal ką parenkamas matomas turinys. Pašnekovės teigimu, socialiniai tinklai specialiai sukurti taip, kad nuolat pritrauktų ir išlaikytų mūsų dėmesį:

„Jų algoritmai yra verslo paslaptis, todėl viešai nėra žinoma, kaip tiksliai jie veikia, tačiau, pavyzdžiui, „TikTok“ ir „Facebook“ algoritmai veikia kiek skirtingai. Vienas ryškiausių „TikTok“ išskirtinumų, kad čia jūsų vaizdo įrašas gali sulaukti itin didelės sėkmės net, jei neturite daug sekėjų. O „Facebook“ prioritetas dažnai teikiamas turiniui, kuris susijęs su artimais ryšiais arba kuris jau yra populiarus draugų rate. Panašiai veikia ir „LinkedIn“, ten galite matyti itin daug turinio, kurį jau yra pamėgę ir pakomentavę jūsų pažįstami.

Socialiniai tinklai rodo turinį, kuris, jų manymu, jus labiausiai sudomins. Jei turite socialiniame tinkle, pavyzdžiui, 200 draugų, grupių ar puslapių, kurių turinį galite matyti, platforma nesugeba parodyti visko. Dažniau matysite turinį draugų, su kuriais esate aktyviai bendravę žinutėmis, komentavę ar spaudę mygtuką „patinka“ ant jų įrašų. Jeigu tokio interaktyvumo nebuvo, algoritmas neturi pagrindo manyti, kad draugo turinys jums bus įdomus.

Justina Antropik, „Tele2“ skaitmeninio turinio vadovė

Algoritmai dažnai teikia prioritetą įrašams, kurie sulaukė daug reakcijų ir komentarų – veikia sniego gniūžtės principas. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kokio turinio tipą labiau mėgstate, jeigu visuomet žiūrite vaizdo turinį, draugo įkelta statinė nuotrauka, pasak algoritmų, jums gali būti mažiau įdomi.

Verslo turinį galite matyti taip pat dažniau nei savo pažįstamų, nes socialiniuose tinkluose yra daug apmokėtų įrašų. Mokamas turinys būna pažymėtas, visuomet galite atkreipti dėmesį, ar šį įrašą matote organiškai savo naujienų sraute. Jeigu toks turinys jums nepatinka, beveik visose platformose galite pažymėti, kad daugiau tokio tipo reklamų matyti nepageidaujate. Visgi reklamos socialiniuose tinkluose tampa taip pat vis originalesnės ir jų turinys gali būti ne mažiau pramoginis ar edukacinis.“

Kas socialiniuose tinkluose mus įtraukia

Tikriausiai daugeliui pažįstama situacija, kai įsijungiate socialinį tinklą tik šį tą pažiūrėti, o nejučia jau peržiūrėjote ir keleto žmonių istorijas, nuotraukas, paskaitėte įrašus ir komentarus po jais. Kaip socialiniai tinklai mus taip įtraukia? Pasak J. Antropik, vienas didžiausių kiekvieno socialinių tinklo tikslų yra mūsų praleidžiamas laikas juose, kuo daugiau turinio pamatysime, tuo didesnę piniginę grąžą turės socialinis tinklas:

„Įsitraukti į socialinius tinklus žmones skatina malonumų paieškos plačiąją prasme. Pasyvus laikas prie ekranų yra tarsi cukrus smegenims – jo norisi čia ir dabar, o pasisotinti yra sunku. Svarbu socialinius tinklus naudoti ne kaip atpildą už sunkią dieną. Naudojami nesąmoningai jie gali sukelti priklausomybę.

Socialiniai tinklai naudoja daugybę įvairių mechanizmų mūsų dėmesiui išlaikyti. Tarkime, algoritmas turinį rodo be jokių pertraukų, o tuomet sunku suprasti, kada jau laikas sustoti, nes vos pabaigus žiūrėti vieną vaizdo įrašą, iš karto pradeda rodyti kitą. Daugelis kūrėjų supranta pirmųjų jūsų dėmesio sekundžių svarbą, tad, jeigu turinys sudomino jau pirmomis sekundėmis, yra kur kas didesnė tikimybė, kad vaizdo įrašą žiūrėsite iki galo, o tuomet vėl atsiras naujas turinys ir naujas kabliukas jūsų dėmesiui išlaikyti.

Algoritmas analizuoja, kas jus domina, ir siūlo dar daugiau panašaus turinio. Iššūkis kiekvienam vartotojui yra atsispirti tokiam individualizuotam turiniui. Padarykite testą ir pabandykite (su jų leidimu) pažiūrėti artimųjų matomą turinį. Jeigu jūsų pomėgiai skirtingi, pamatysite, kad būnant tame pačiame socialiniame tinkle jausmas – lyg būtumėte kitame pasaulyje.“

Mergaitė naudojasi telefonu

Pasidalijo keturiais patarimais

Paklausta, kokiu patarimu pasidalytų, ką daryti, kad socialinių tinklų vartojimas taptų apčiuopiamesnis ir juose nepaskęstume, skaitmeninio turinio vadovė J. Antropik sakė, kad norint sumažinti laiką socialiniuose tinkluose labai svarbu į savo kasdienybę įnešti daugiau sąmoningumo ir išskyrė keletą dalykų, kurie gali padėti:

„Laiko limitų nustatymas tam tikrai programėlei. Svarbiausia blaiviai įvertinti, kiek laiko praleidžiate dabar ir koks jūsų tikslas. Po tam tikro jūsų nurodyto laiko programėlė užsiblokuos, o norėdami ja vėl naudotis turėsite paspausti kelis mygtukus, tai padės įvertinti, kiek laiko šiandien jau praleidote tam tikrame socialiniame tinkle.

Padeda ir programėlių perstumdymas jūsų išmaniajame telefone. Galite perkelti jas truputį giliau, t. y. įkelti į aplanką. Tai padeda, kai socialinį tinklą įsijungiate nesąmoningai, vos paėmę telefoną į rankas. Yra itin daug sarkastiškų pramoginių vaizdo įrašų apie tai, kai žmonės turėjo skubiai paskambinti, bet vos paėmę telefoną į rankas užsimiršta ir įsijungia „TikTok’ą“.

Rekomenduoju išjungti socialinių tinklų pranešimus, nes jie itin blaško ir skatina dar dažnesnį jų naudojimą. Dažniausiai socialinių tinklų pranešimai nebūna tokie svarbūs ir juos užtenka patikrinti tik tam tikrais laiko intervalais.

Taip pat siūlyčiau atsisakyti telefono bent valandą dvi prieš miegą. Daug žmonių būtent paskutinę dienos valandą skiria prasiblaškymui socialiniame tinkle ir į tai iškeičia savo miegą, tuomet pabunda neišsimiegoję ir šį ciklą vėl kartoja kitą dieną.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją