Infrastruktūros iššūkiai: kur dar reikia pasitempti?
Lietuvoje gyvena apie 40 tūkstančių klausos negalią turinčių žmonių, iš jų apie 6000 visiškai negirdi. Apie 1000 iš jų aktyviai sportuoja įvairiose sporto šakose – nuo krepšinio iki lengvosios atletikos. Kai kurie siekia profesionalių sportinių aukštumų, kiti renkasi mėgėjišką sportą.
Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas (LKSK), įsteigtas dar 1990 metais, kuruoja kurčiųjų sportą ir atstovauja Lietuvai kurčiųjų olimpinėse žaidynėse (Deflimpinėse žaidynėse). Komiteto vadovas Edvinas Kriūnas pabrėžia, kad pastaruoju metu sąlygos sportuoti kurtiesiems pastebimai gerėja, nors tobulėjimo galimybių dar yra.
„Mūsų sportininkai treniruojasi įvairiose nuomojamose erdvėse, o nuosavos pilnai pritaikytos sporto bazės neturėjimas vis dar kelia iššūkių. Visgi skundų dėl sąlygų pastaruoju metu nebegirdime, ir tai rodo, kad judame teisinga kryptimi“, - sako E. Kriūnas.
Svarbus žingsnis šia linkme - Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotas Sporto registras. Ši duomenų bazė nuo 2023 metų kaupia informaciją apie šalies sporto bazes ir jų pritaikymą žmonėms su negalia. Tikimasi, kad ši iniciatyva padės efektyviau planuoti infrastruktūros plėtrą ir užtikrins didesnę įtrauktį sporte.
Finansavimas taip pat rodo valstybės norą skatinti kurčiųjų sportą: nuo 780 tūkst. eurų 2023 metais iki daugiau nei 1 mln. eurų 2025 metais. „Šis augimas rodo, kad valstybė vis labiau supranta kurčiųjų sporto svarbą ir jų pasiekimų vertę“, - akcentuoja LKSK vadovas.
Kaip atrodo Europos šalių patirtis?
Europos šalyse kurčiųjų sporto modeliai skiriasi. Pavyzdžiui, Skandinavijoje integracija į bendrą sporto sistemą jau seniai įvykusi. Norvegija šiuo klausimu laikoma pavyzdžiu – 2007 m. jų sporto sistema pertvarkyta taip, kad visi sportininkai, nepriklausomai nuo negalios, priklauso vienai organizacijai – Norvegijos olimpiniam, parolimpiniam ir sporto komitetui. Tai reiškia, kad kurtieji turi vienodas teises balsuoti sporto organizacijose, naudotis bendra infrastruktūra ir gauti tokią pačią paramą kaip girdintieji.
Lenkija taip pat yra viena iš šalių, kur kurtieji sportininkai turi tokias pačias sąlygas kaip olimpiečiai ir paralimpiečiai – čia nėra atskirų finansavimo modelių, o kurčiųjų sportas laikomas neatsiejama bendros sporto sistemos dalimi. Tai situacija, kuri šiuo metu yra panaši į Lietuvos, tačiau mūsų šalyje dar reikalingi sisteminiai sprendimai, kad būtų pasiektas toks pat stabilumas ir ilgalaikė parama.
Tuo tarpu Italija rodo dar kitą kryptį – čia kurčiųjų sportas gauna tvirtą valstybės palaikymą ne tik per finansavimą, bet ir per infrastruktūrą. Italijos kurčiųjų sporto federacija (FSSI) turi savo nuosavą modernią sporto bazę Castelnovo ne’ Monti mieste, kuri skirta būtent klausos negalią turintiems sportininkams. Ši investicija ne tik suteikia geresnes sąlygas treniruotėms, bet ir užtikrina ilgalaikę kurčiųjų sporto plėtrą šalyje.
Sportas ir visuomenės požiūris: ar jau pasiekėme tikrą įtrauktį?
Norint pasiekti visišką lygybę sporte, neužtenka vien infrastruktūros ir finansavimo. Labai svarbus ir visuomenės požiūris. Istoriškai neįgaliųjų sportas ilgą laiką buvo tarsi paraštėse – mažai matomas žiniasklaidoje, menkiau finansuojamas, jo pergalės sulaukdavo mažiau dėmesio nei sveikųjų sportininkų pasiekimai.
Tačiau situacija keičiasi. Lietuvos kurčiųjų atletų rezultatai padeda laužyti stereotipus – jie tampa pavyzdžiu visiems, įrodydami, kad atkaklumas ir talentas nugali net didžiausius barjerus. E. Kriūnas pabrėžia: svarbu ne tik tai, kad kurtieji dalyvauja varžybose su girdinčiaisiais, bet ir tai, kad jie jaustųsi pilnaverčiais komandos nariais.
„Tikrasis įtraukumas – kai kurčiųjų sportininkai dalyvauja bendrose varžybose su girdinčiaisiais. Tačiau vien to neužtenka – būtina sukurti aplinką, kurioje klausos negalią turintis sportininkas jaustųsi lygiateisis, o ne išimtis“, – akcentuoja LKSK vadovas.
Tam padeda ir socialinės kampanijos. Pavyzdžiui, LKSK iniciatyva „Už stiprybės stovi realybė“ kviečia visuomenę ne tik džiaugtis kurčiųjų sportininkų pergalėmis, bet ir suprasti jų kasdienius iššūkius. Pagrindinė žinutė – įsiklausyti, suprasti ir palaikyti.
„Jeigu norime tikrai lygių galimybių sporte, turime pradėti nuo supratimo. Mūsų sportininkai ne tik įrodė savo stiprybę rezultatais – dabar metas ir visuomenei suvokti jų realybę“, – pranešime spaudai sako E. Kriūnas.
