„Bijok, bet vis tiek daryk“, – sau ir kitoms moterims kasdien kartoja kaunietė.
Drąsi moteris savo kasdienybe dalinasi socialiniame tinkle „Instagram“, čia savo sekėjus ji moko ryžtis kartais visai nepatogiems pokyčiams ir tiesiog mėgautis kiekviena diena. Tad kokia realybė auginant vaiką su sunkia negalia? Kas padėjo Laimai išmokti nebegailėti savęs ir priimti pagalbą? Apie tai su ja ir kalbamės.
Tiksli diagnozė neaiški iki šiol
Mildutė gimė prieš aštuonerius metus, Anglijoje. Čia Laima su vyru ir gyveno.
„Pamenu, kad mergaitės gimdymas buvo ypatingai sunkus, tačiau būdama vos 25 metų amžiaus aš nelabai supratau, kad jis toks komplikuotas. Personalas nieko išsamiai neaiškino, kliudė ir tam tikras kalbos barjeras. Vos gimus vaikui laukė nemalonios komplikacijos, tačiau vėliau tiesiog džiaugėmės, kad grįžus namo viskas po truputėlį pradėjo tvarkytis“, – prisimena pašnekovė.
Ir nors keletą mėnesių buvo ramu, vėliau pati Laima pradėjo ieškoti priežasčių, kodėl mergaitė, rodos, atsilieka raida nuo savo bendraamžių.
„Galėjau lengvai palyginti, mat mano brolis turėjo visai tokio paties amžiaus vaiką. Tačiau nespėjus išsiaiškinti priežasčių Milda ištiko pirmasis epilepsijos priepuolis. Nuvažiavus į lietuvių kliniką Londone mums patarė kuo greičiau vykti į Lietuvą. Pirmadienį apsilankėme klinikoje, o penktadienį jau buvome Lietuvoje“, – pasakoja moteris.

Lietuvoje šeimos laukė labai nelengvas laikas – reanimacija ir suvokimas, kad mergaitės raida atsilikusi, ji serga epilepsija. Ir nors Lietuvoje ir užsienyje buvo atlikti įvairūs genetiniai tyrimai, iki šiolei neaišku, kokia tiksli Mildos diagnozė bei kas dėl tokios mergaitės būklės kaltas.
Priežiūra reikalinga 24 valandas per parą
Laimos dukra Milda turi sunkią negalią. Pašnekovė teigia, kad aštuonmetė mergaitė – lyg mėnesio amžiaus kūdikis, kuris pats nieko negali padaryti.
„Ja reikia nuolat rūpintis bei stebėti. Dažnai tenka spėlioti, kokią kūno vietą jai skauda, ko ji nori. Šiais metais Milda intensyviai serga ir sezoninėmis ligomis. Visai neseniai grįžome iš ligoninės, kurioje praleidome mėnesį. Milda gulėjo reanimacijoje, buvo intubuota“, – kasdienybe dalinasi pašnekovė.
Anot jos, būna etapų, kurie džiugina – Milda jaučiasi gerai, neserga, visa šeima gali būti kartu. Tačiau vėliau tenka ištverti vėl ir vėl pasikartojančias krizes.
Ryžosi vienam geriausių sprendimų gyvenime – antram vaikui
Laima atvira – kai gimus vaikui tu sužinai aiškias diagnozes ir priežastis, kodėl jis turi negalią, viskas emociškai lengviau. Tačiau jiems su buvusiu vyru teko susitaikyti su sudėtingesne situacija – supratimu, kad tikslios diagnozės jie galbūt nesužinos niekada.
„Todėl planuoti antrą vaiką buvo labai baisu. Psichologiškai tai buvo sudėtinga. Ir nors, rodos, viską suplanavome, nebuvo paprasta. Aš pati, kai pastojau, stengiausi nesvajoti, viską vertinau realistiškai“, – prisimena kaunietė.
Moteris sako, kad antrasis jos nėštumas buvo sunkus. Ją vargino pykinimas, mieguistumas.
„Tačiau gyvenau didžiuliu noru turėti sveiką vaiką. Tai užgožė visas baimes“, – teigia Laima.
Mildos brolis Elijus – labai aktyvus ir linksmas berniukas. Sesę jis labai myli, o klausimų, kodėl ji nekalba ar nevaikšto, niekada neturėjo. Juk, anot vaikų mamos, jis nė nesuvokia, kad gali būti kitaip. Milda tokia buvo visada, nuo pat brolio gimimo.
Suprato, kad pati būdama nelaiminga nesuteiks laimės ir vaikams
Prieš aštuonis mėnesius Laima ryžosi labai drąsiam sprendimui – paliko jaukius namus ir su dviem vaikais išsikraustė į nuomojamąjį butą.
„O išsiskyrėme su vyru ne dėl vaikų, tiesiog manęs tie santykiai netenkino. Supratau, kad daugiau taip gyventi nenoriu. Pradėjusi naują gyvenimo etapą ryžausi prašyti pagalbos dėl Mildos priežiūros. Iki tol ją prižiūrėdavau viena, man atrodė, kad niekas geriau už mane to nepadarys“, – prisimena kaunietė.
Laima kreipėsi į Kauno savivaldybę ir galėjo pasisamdyti žmogų, kuris ateitų Mildą prižiūrėti. Vis tik mergaitę pasamdytas žmogus prižiūrėjo neilgai – mamos netenkino paslaugų kokybė, todėl dabar Laima ieško naujo pagalbininko.
„Tačiau neatmetu galimybės, kad gal kažkada Milda lankys ir kažkokią įstaigą, specialų dienos centrą ar panašiai. Juk šiuo metu aš neturiu galimybės visiškai niekur išeiti“, – aiškina pašnekovė.
Ji pabrėžia ir kitą, visai natūralų, dalyką – moteris nori dirbti, svajoja apie savo nuosavą būstą, nori tinkamai aprūpinti abu vaikus.

Pozityvumu tryško ne visada
Kaunietė Laima prisipažįsta – tokia pozityvi ir linksma ji buvo ne visada. Gimus Mildai teko išgyventi labai tamsų periodą, kurio jai nesinori prisiminti.
„Juk turėjau tiek lūkesčių, susijusiu su vaiku. Svajojau, kaip gyvensime, kaip aš mergytę rengsiu, kad daug keliausime ir džiaugsimės jos augimu. Tačiau nieko panašaus nenutiko. Kol susigyventi su realybe reikėjo laiko. Psichologiškai buvo labai sunku ir pozityviai į visas blogas naujienas aš tikrai nežvelgiau“, – pasakoja pašnekovė.
Moteris prisimena, kad vienu metu nenorėjo su niekuo bendrauti, jautėsi baisiai, neskyrė laiko nei savo išorei, nei vidui.
„Juk galima sakyti gyvenau ligoninėje. Mano draugės buvo Mildos slaugės. Tačiau vieną dieną supratau, kad taip gyvenant blogai yra ne tik man, tačiau ir vaikui. Pradėjau ieškoti būdų, kurie man teiktų džiaugsmą – linksmas filmas, pasivaikščiojimas, skanus maistas“, – dalinasi Laima.
Taip, niekur neskubant, ji pradėjo vėl bendrauti su žmonėmis, džiaugtis kasdienybe ir labiau mylėti save. Teigiami pokyčiai pasijuto greitai – ne tik Laima, tačiau ir Mildutė, rodos, tapo laimingesnė.
Nori mokytis, dirbti ir realizuoti savo idėjas
Socialiniame tinkle „Instagram“ vis labiau populiarėja ir Laimos kuriama paskyra. Čia ji dalinasi kasdienišku turiniu, įvairiais moteris motyvuojančiais įrašais bei mylimo hobio – videografijos, užkulisiais.
„Kas žino, gal tai kažkada virs rimtu darbu. Šiuo metu tiesiog labai domiuosi šia sritimi, mokausi ir tobulėju“, – pasakoja pašnekovė.
Ji svarsto, kad visai norėtų dirbti tokį darbą, kuris leistų užduotis atlikti esant namuose. Vis tik buvo laikas, kuomet moteris galvojo, kad dirbti ji nebegalės niekada.
„Aš neleidau sau net į parduotuvę išeiti. Buvau sužlugdyta. Tačiau supratau, kad jokia ne nuodėmė norėti gyventi kokybiškai. Dabar stengiuosi mylėti save, susitikti su draugėmis, laiką leisti produktyviai“, – džiaugiasi kaunietė.
Dabar sau leidžia žymai daugiau
Su buvusiu vyru nutraukusi santykius Laima kurį laiką bandė tiesiog „prisijaukinti“ naują kasdienybę. Ir nors šiuo metu ji dažniau pasvajoja apie stabilią ateitį, nevengia ir naujų pažinčių bei sako kartais nueinanti ir į pasimatymus.
„Vos susipažinusi su vyru, jei jis manęs neklausia, nepradedu pasakoti apie savo vaikus. Ši tema išsivysto kiek vėliau. Tačiau man teko susidurti su įvairiomis situacijomis – vieni vyrai labai greitai dingsta sužinoję, kad auginu vaiką su negalia, kiti į tai žiūri pozityviai“, – aiškina kaunietė.
Moteris įsitikinusi – tikrai yra normalių vyrų, kuriems visai netrukdytų faktas, kad jos dukra turi negalią.
„Tačiau šiuo metu labiausiai noriu būti pati su savimi, save geriau pažinti. Daug metų negalėjau dirbti, realizuoti savo idėjų, kažko siekti. Todėl dabar koncentruojuosi ne į norą sukurti rimtus santykius, o į kitus dalykus“, – prisipažįsta ji.
Vis tik, moteris atvira, retkarčiais nueiti į pasimatymą taip pat yra smagu.
Ragina priimti pagalbą
Laima puikiai supranta tėvus, kurie susidūrę su vaiko negalia jaučiasi labai blogai. Vis tik įgijusi patirties ji tokius žmones ragina tiesiog priimti pagalbą iš aplinkinių.
„Aš pati tos pagalbos nepriėmiau. O žmonėms, kurių artimiesiems gimė vaikas su negalia, patarčiau parodyti dėmesį, patiems parašyti, pasisiūlyti padėti. Man prieš aštuonerius metus artimieji bijojo parašyti“, – dalinasi pašnekovė.
Su vaiko negalia bandantiems susigyventi žmonėms kaunietė pataria leisti sau atsikvėpti, jei reikia – tiesiog ieškoti pagalbos.
„Taip pat svarbu nebijoti kalbėti, kad tavo vaikas kitoks. Juk pasitaiko, kad žmonės bijo pasakyti, kad jų vaikas turi negalią, mat baiminasi, kad į juos žvelgs kitaip“, – įsitikinusi moteris.
Pati Laima visai nenori, kad žmonės ją laikytų auka. Juk ji tokia tikrai nesijaučia.
„Pozityviai žvelgiant į gyvenimą viskas tampa paprasčiau. Raginu išmokti kiekvienoje dienoje rasti kažką gražaus – pokalbį su mylima drauge, skanios kavos puodelį, jaukų pasivaikščiojimą“, – teigia dviejų vaikų mama.