Kaip treniruotėse dirbama su kurčiaisiais
Vienas iš įtraukiojo sporto pavyzdžių – „GymPlius“ ir Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) bendradarbiavimas. Moderniose erdvėse jau septynerius metus treniruojasi tiek profesionalai, tiek mėgėjai.
Sporto klubų tinklo vadovas Mantas Badikonis džiaugiasi šia partneryste ir sako, kad sportas kiekvienam teikia ne tik fizinės naudos, bet ir didina savivertę, padeda socializuotis ir bendradarbiauti.
„Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų sporto klubuose treneriai dirba ir su kurčiaisiais sportininkais. Darbuotojai yra specialiai apmokyti, nuolat bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) atstovais, kad galėtų kuo geriau suprasti šiuos atletus“, – pasakoja jis.
Siekiant, kad treniruotės kurtiesiems būtų patogios, dėmesys fokusuojamas į tris svarbiausius dalykus:
bendravimą: treneriai aiškiai ir lėtai kalba, kad klientais galėtų skaityti iš lūpų. Taip pat naudojami gestai ir vizualiniai signalai, kurie padeda suprasti pratimus;
aplinką: sporto erdvėje pritaikomas apšvietimas, naudojami specialūs signalai – vibracija, šviesos indikatoriai, kurie padeda orientuotis;
pratimų pasirinkimą: kadangi klausos negalia gali paveikti pusiausvyrą, treniruotėse daugiau dėmesio skiriama koordinacijai lavinti.
Jei kai kurie žmonės su klausos sutrikimais vis dar privengia sporto klubų, M. Badikonis ragina pasiryžti ateiti, nes čia sudarytos visos galimybės, kliūčių nepatiria ir besilankantys klientai, kurie turi judėjimo negalią.
Mėgėjai dažnai tampa profesionalais
Pradėję sportuoti kurtieji dažnai pasuka į profesionalųjį sportą. Tačiau už įspūdingų pergalių slypi ne tik daug nematomo darbo, bet ir traumos bei reabilitacija.
„Gijos Klinikų“ ambulatorinės reabilitacijos centro vadovas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas dr. Vytenis Trumpickas sako, jog kurtieji gali pasirinkti bet kokią sporto šaką, svarbu atsižvelgti į savo individualius poreikius.
„Mėgėjiškai treniruojantis itin naudingos sporto šakos, kurios skatina aktyvumą: bėgimas, gimnastika, treniruotės su treniruokliais, komandiniai žaidimai. Tačiau labai svarbu tai daryti saikingai, atsižvelgti į savo fizinę būklę bei tinkamai pasirinkti krūvį“, – pataria sporto medikas.
Daugiau nei 20 metų patirtį sporto medicinoje sukaupęs, su žymiausiais sportininkais dirbantis dr. V. Trumpickas teigia, jog sportas kurtiesiems yra daugiau nei fizinė veikla – tai būdas gerinti ir sveikatą, ir gyvenimo kokybę.
„Kiekvieno sportininko kelią lydi ir pergalės, ir pralaimėjimai – tai juos moko užsispyrimo, atsakomybės, teikia motyvacijos. Sportas stiprina ne tik fizinę būklę, bet ir pasitikėjimą savimi – kurtieji lengviau įsilieja į bendruomenę“, – pastebi gydytojas, primindamas, jog atletai sėkmingai varžosi ne tik kurčiųjų turnyruose, bet ir Lietuvos čempionatuose drauge su girdinčiaisiais.
Tačiau nepaisant fizinio pajėgumo, žmonės su klausos negalia vis dar susiduria su iššūkiais, pavyzdžiui, jų treniruotės paprastai užsitęsia dėl komunikacijos su treneriais – bendrauja gestų kalba arba per vertėją.
Dr. V. Trumpicko pastebėjimu, kurtiems profesionaliems sportininkams, kurie varžosi su girdinčiaisiais, sudėtingiau būna tose sporto šakose, kuriose startas skelbiamas garsiniu signalu, o pergalę lemia šimtosios sekundės dalys. Tačiau žaidybinėse, ilgų distancijų sporto šakose kurtieji sportininkai, anot mediko, pasiekia įspūdingų rezultatų.
Traumų prevencija ir reabilitacija – būtina visiems sportininkams
Dr. V. Trumpickas pastebi, jog kurtieji sportuodami dažnai būna atsargesni, nes gali pasikliauti tik rega. Tačiau, kaip ir visi atletai, treniruočių ar varžybų metu jie nėra apsaugoti nuo traumų.
Pašnekovo sukaupta patirtis rodo, jog kurčiųjų sporte dažniausios yra kelio ir čiurnos sąnarių traumos, taip pat įvairių raumenų patempimai ir plyšimai, sausgyslių uždegimai (tendinitai). Šie sužalojimai sudaro apie 40–50 proc. visų sporto traumų.
„Mūsų fiziologija yra vienoda, todėl visus pacientus vertiname vienodai. Tačiau pastebime, kad klausos negalią turintys žmonės dažnai yra jautresni. Stengiamės sukurti kuo palankesnę aplinką, kad jie jaustųsi komfortiškai. Siekdami užtikrinti, kad pacientai gautų visą reikalingą informaciją apie gydymą, bendraujame padedant gestų kalbos vertėjui“, – sako dr. V. Trumpickas.
Norėdami kiek įmanoma labiau sumažinti klientų traumų riziką, klinikų specialistai taiko kompleksinį požiūrį į gydymą.
„Kelis kartus per metus tikriname sportininkų sveikatą profilaktiškai, atliekame laboratorinius, ultragarso tyrimus, taikome funkcinius raumenų testus, 3D judesio analizę, naudojame „Biodex“ sistemą. Esant poreikiui, kineziterapeutai individualiai koreguoja biomechaninius sutrikimus, kardiologai stebi širdies veiklą fizinio krūvio metu“, – vardija dr. V. Trumpickas.
Jei vis dėlto sportininkas traumų neišvengė, diagnostikai ir gydymui taikomos modernios technologijos.
„Teikiame prioritetą minimaliai invazinės chirurgijos metodams, kurių metu atliekami tik mikroskopiniai pjūviai, neretai pasitelkiama regeneracinė medicina. Tokie metodai tausoja organizmą, o reabilitacija būna spartesnė ir efektyvesnė, greičiau grįžtama į įprastą gyvenimo ritmą bei profesionalų sportą“, – pasakoja dr. V. Trumpickas.
