Nors rezultatai įspūdingi, ne visuomet susimąstome apie tai, kiek laiko ir jėgų sportininkams bei treneriams tenka įdėti, kad nuolatinis darbas būtų įvertintas svarbiuose čempionatuose. O klausos negalią turinčių atletų kelias į aukštą sportinį meistriškumą, kaip pastebi Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) vadovas Edvinas Kriūnas, dažnu atveju yra gerokai ilgesnis ir sudėtingesnis nei girdinčiųjų.
„Girdintieji žaidėjai aikštelėje bendrauja žodžiais ar šūksniais, o kurtiesiems reikia nuolat žiūrėti į trenerį ar laikmatį, tarpusavyje komunikuoti gestais. Toks procesas reikalauja daugiau laiko ir susikaupimo, ypač komandinio sporto šakose“, – teigia pašnekovas.
Iššūkių sportininkams, turintiems klausos negalią, netrūksta ir individualiose sporto šakose. Pavyzdžiui, kurčiam plaukikui treneris turi rodyti, aiškinti, nuolat būti šalia. Todėl norėdami siekti rezultatų, prie savo sportininkų su klausos negalia treneriai turi prisitaikyti, dažnu atveju specialiai mokytis gestų kalbos.
„Su kurčiuoju sportininku rezultato gali tekti siekti tris kartus, o gal net ir ilgiau nei su girdinčiu. Ne visi treneriai atlaiko šiuos iššūkius, tam reikia ypatingo atsidavimo“, – pasakoja LKSK vadovas.
Skatina įtraukti bendruomenę ir visiems sudaryti lygias galimybes
Kaip itin svarbų veiksnį auginant kurčiųjų sportininkų meistriškumą, E. Kriūnas įvardija jų dalyvavimą įvairiose varžybose kartu su girdinčiais sportininkais.
„Tai yra tikrasis įtraukumas – tokios varžybos ne tik ugdo meistriškumą, bet ir didina sportininkų motyvaciją. Iš kitos pusės, įtraukiama turi būti bendruomenė, o ne pavieniai asmenys. Įsivaizduokime krepšinio komandą, kur visi girdintys vaikai, o vienas – su klausos negalia. Pagalvokime, kaip tas vaikas jausis per treniruotes, varžybas. Vaikams su klausos negalia labai svarbu sukurti tokią sporto aplinką, kurioje jie galėtų ne tik sportuoti, bet ir bendrauti su savo bendraamžiais, kurie juos supranta“, – pažymi pašnekovas.
LKSK vadovui antrina ir LR Švietimo mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Ji įsitikinusi – atkaklumas, valia ir nuoseklus darbas yra trys esminiai raktai į aukščiausius rezultatus bet kurioje srityje, tačiau ne mažiau svarbus ir tinkamas finansavimas bei sporto infrastruktūros pritaikymas, leidžiantis sportininkams lygiomis teisėmis siekti sporto aukštumų.
Dėmesys ir finansavimas kurčiųjų sportui nuosekliai auga
Ministrė pasidžiaugia, kad šiuo metu Lietuvoje jau veikia šeši kurčiųjų sporto klubai, o kurčiųjų organizacijos įgyvendino nemažai ilgalaikių projektų, skatinančių fizinį aktyvumą. Be to, kasmet organizuojama apie 30 kurčiųjų sporto čempionatų, kuriuose gali dalyvauti ne tik profesionalai, bet ir mėgėjai – būtent šiuose čempionatuose dažnai atrandami talentai, pastebimi perspektyvūs sportininkai, kuriems atsiveria keliai treniruotis profesionaliai.
Siekiant užtikrinti sporto paslaugų prieinamumą žmonėms su įvairiais poreikiais, Lietuvoje jau pradėjo veikti ir Sporto registras – jame kaupiami duomenys apie visoje šalyje veikiančias sporto bazes, jų paskirtį, užimtumą ir pritaikymą žmonėms su negalia. Viliamasi, kad Sporto registras bus užpildytas dar šiais metais, o atlikus išsamią analizę, bus galima priimti tikslingus sprendimus tiek dėl aukšto meistriškumo sporto, tiek dėl visuomenės fizinio aktyvumo gerinimo.
„Populiarinant sportą ir didinant jo prieinamumą, nekeliame tikslo visus sporto būrelius lankančius vaikus paversti profesionaliais futbolininkais, krepšininkais ar plaukikais – žymiai svarbiau, kad išbandydami įvairias fizines veiklas, jie atrastų sau tinkamą judėjimo būdą, mielą fizinio aktyvumo formą ir būtų sveikesni, laimingesni, aktyvesni. Tuomet sveikesnė bei laimingesnė bus ir visa visuomenė“, – įsitikinusi ministrė.
Sporto pergalių lietuviai skina vis daugiau
Anot R. Popovienės, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui kasmet skiriama vis daugiau lėšų: 2023 m. skirta 780 tūkst. eurų, 2024 m. – 919 tūkst. eurų, o 2025 m. – 1 mln. 68 tūkst. eurų. Valstybės finansavimas žmonių su negalia aukšto meistriškumo sportui skiriamas atsižvelgiant į pasiektus rezultatus tarptautinėse varžybose bei organizacijų administracinę veiklą.
O pasidžiaugti tikrai turime kuo. Pernai Ispanijoje vykusiame Europos kurčiųjų moterų krepšinio čempionato mažajame finale lietuvės laimėjo bronzą, o vyrai, patekę į didįjį finalą, iškovojo sidabro medalius. Pasaulio lengvosios atletikos čempionate Taivane auksą iškovojo disko metikas Mažvydas Paurys, medalius parsivežė ir rutulio stūmikai: Vytenis Ivaškevičius – sidabro, Mindaugas Jurkša – bronzos. Puikiai pasirodęs Šarūnas Zdanavičius užėmė aukštą penktąją vietą.
Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovas E. Kriūnas patikina, kad tai – ne vieninteliai laimėjimai ir Lietuva gali pelnytai didžiuotis savo atstovais.
Štai paplūdimio tinklininkės Birutė Aleknavičiūtė ir Ingrida Milkintaitė pernai Čekijoje surengtame moterų paplūdimio tinklinio čempionate užėmė garbingą trečią vietą. Medalius iš Europos čempionato, vykusio Graikijoje, parvežė stalo tenisininkai Deividas Takinas, Viktoras Narkevičius bei Kęstutis Žižiūnas, o badmintonininkai Kazimieras Dauskurtas ir Ignas Reznikas nuolat garsina Lietuvą tarptautiniuose turnyruose.
„Lietuvoje pernai rugsėjį pirmą kartą vyko ir pasaulio kurčiųjų buriavimo čempionatas. Mūsų buriuotoja Laura Jūdvytytė jame buvo trečia“, – apie besiplečiančią sporto šakų geografiją pasakoja E. Kriūnas, pasidžiaugdamas, kad tarp maždaug šimto pasaulio valstybių Lietuvos kurčiųjų sportininkai yra įsitvirtinę geriausiųjų trisdešimtuke.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kurčiųjų sporto komitetu.
