Negalią turintiems žmonėms priedangų per mažai
Gruodžio 6 d. duomenimis, Lietuvoje iš 6344 priedangų 559 pritaikytos žmonėms, turintiems negalią. Juose galėtų pasislėpti apie pusė milijono gyventojų, bendras žmonių su negalia poreikiams pritaikytų priedangų plotas yra apie 700 tūkst. kv. metrų. Dažniausiai tai požeminiai garažai – 170, daugiabučiai namai – 123, mokyklos – 66, administracinės patalpos – 25, kultūros namai. Taip pat įtrauktos ligoninės, poliklinikos, socialinių paslaugų įstaigos, globos namai ir panašūs pastatai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos viršininkas Edgaras Geda aiškina, kad priedangų, pritaikytų žmonėms, turintiems negalią, poreikis yra didžiulis, savivaldybės teigia įtraukusios visus įmanomus viešuosius pastatus. „Žmonių slėpimo tikslus šiuo metu įgyvendinusios 27 savivaldybės, 22 jų dar nepasiekė. Miesto savivaldybės turi užtikrinti galimybę paslėpti 60 proc. gyventojų, kaimo – 40 proc. Kol kas situacija geriausia Vilniaus mieste. Žmonėms su negalia sostinėje pritaikytos 237 priedangos. Reikia turėti omenyje, kad negalią turintys žmonės ir jų poreikiai – skirtingi, negalios tipų yra bent 4, vadinasi, ir pastatus pritaikyti reikia jiems visiems“, – sakė E. Geda.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitaitytė-Buinevičė įsitikinusi, kad nors teigiamų dalykų daugėja, situacija šiuo klausimu mūsų šalyje vis dar kritinė: „Dalis priedangų Lietuvoje pritaikytos negalią turintiems žmonėms, o apie kitų pritaikymą niekas negalvoja, nes tam reikia daug investicijų. Kaip pateikta visuomenei, priedangomis gali būti dauguma pastatų. Tiesa ta, kad jos turi atitikti specialius reikalavimus ir statybos reglamentus. Viena priedanga turėtų išlaikyti 25 kilopaskalius slėgio, nors realybėje ne visi pastatai tą reikalavimą atitinka. Mokslininkai skaičiuoja, kad, pvz., namo rūsys gali išlaikyti 2–2,5 kilopaskalio apkrovą.“
Sostinėje šiuo metu daugiausia priedangų, pritaikytų negalią turintiems žmonėms. Vilniaus savivaldybės Komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad didžioji globos ir sveikatos įstaigų dalis turi priedangų, kurios pritaikytos žmonėms su negalia. Šių įstaigų personalas kilus pavojui padėtų patekti į priedangą.
Individualiai gyvenantiems žmonėms su negalia netiesioginio apšaudymo atveju reikėtų slėptis artimiausioje priedangoje, dažniausiai tai – namo rūsys ar požeminis garažas. „Atliekant fizines potencialių priedangų apžiūras, be kitų aspektų, skiriamas dėmesys ir jų pritaikomumui pagal žmonių su negalia poreikius. Užbaigus inventorizacijos procesą, pastatų valdytojams savivaldybė teiks rekomendacijų dėl patalpų gerinimo ir paruošimo. Patalpos, kurios nėra pritaikytos žmonėms su negalia, gaus rekomendacijų dėl priemonių, kurios gali būti panaudotos. Pavyzdžiui, galėtų būti įrengiami pandusai laiptų pakopoms arba patalpoje galėtų būti neštuvų. Svarbu ir tai, kad krizės akivaizdoje žmonės turėtų būti bendruomeniški ir padėti vieni kitiems“, – kalbėjo G. Grubinskas.
Masinės evakuacijos atveju kiltų chaosas
Net ir turint priedangų bei tiksliai žinant jų vietas, daugybė žmonių patys negalėtų nukakti į saugų prieglobstį. Taigi kyla klausimas – ar jau parengti planai specialių poreikių turintiems žmonėms evakuoti?
Pasak G. Grubinsko, savivaldybė turi algoritmą, kaip iš namų būtų evakuojami žmonės su negalia, gaunantys socialines ir sveikatos paslaugas. Visoje savivaldybės teritorijoje yra 60 evakuacijos punktų, iš kurių būtų vykdomas centralizuotas evakavimas negalinčių to padaryti savarankiškai.
E. Geda tikina, kad planai yra, tačiau jie nevisiškai detalūs. Veiksmų planai ekstremalios situacijos atveju bendri, taikomi visiems civiliams ir paruošiami kiekvienos savivaldybės. Vilniaus savivaldybės evakuacijos planas šiuo metu atnaujinamas. Didžiausias dėmesys kreipiamas į žmones, turinčius specialiųjų poreikių. Tai – žmonės, turintys negalią, vaikai, 65 ir daugiau metų amžiaus asmenys. Tam jau numatyta informavimo, paėmimo iš namų, išgabenimo, pristatymo į numatytą vietą tvarka. Taip pat surinkti duomenys, kur gyvena tokių poreikių turintys žmonės. Šioje srityje labai gerą pavyzdį rodo Klaipėda – yra sukurta bazė, esanti duomenų agentūros informacinėje sistemoje, nuolat atnaujinami duomenys apie specialiųjų poreikių turinčius asmenis. Informacija renkama iš skirtingų institucijų ir prireikus galima gauti pačias naujausias žinias apie konkrečius žmones.
E. Geda pridūrė, kad jeigu kalbama apie šimtus tūkstančių gyventojų, įskaitant negalią turinčius žmones, evakuaciją, tarkime, karo atveju, būtų daug problemų. Tokiu atveju planuojama žmones gabenti į kolektyvinės apsaugos statinius. Vykusių pratybų metu išbandyta žmonių evakuacija traukiniu į kitą miestą. „Pamatėme, kad transporto infrastruktūra nėra pritaikyta didesniam negalią turinčių žmonių srautui. Detaliai esame suplanavę apie 600 tūkst. gyventojų evakavimą iš 9 Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybių. Tam pasitelkti gyventojų sąrašai ir tiksliai žinoma, kokie gyventojai bei kur būtų gabenami“, – kalbėjo E. Geda. Jeigu vyktų masinė evakuacija, būtų naudojamos tuo metu turimos priemonės.
„Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pranešėme, kad, norint evakuoti negalią turinčius žmones, dar reikėtų pasitempti. Ministerija atvirai sakė, kad reikiamos infrastruktūros šiuo metu nėra, jog būtų įmanoma tūkstančius žmonių perkelti iš vienos vietos į kitą. Tarkime, iš visų įstaigų viename Lietuvos regione prireikus perkelti visus gyventojus į kito regiono įstaigas vietų gali ir nepakakti. Tačiau šiuo metu situacija po truputį sprendžiama etapais, turint omenyje, kad daugiausia dėmesio reikia kreipti būtent į specialiųjų poreikių turinčių žmonių apsaugojimą“, – padėtį atvirai apibūdino PAGD atstovas.
Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė sakė, kad įvairūs mokymai, kaip evakuoti negalią turinčius asmenis ekstremalios situacijos metu, vykdomi gana dažnai ir skirtingų institucijų pareigūnams. „Beveik visų jų metu paaiškėja, kad iki šiol nėra detaliai aišku, kaip vyktų evakuacija ir kur būtų evakuoti negalią turintys žmonės. Tarkime, karo atveju fizinės karių jėgos ar savivaldybės darbuotojų vykdyti pačią evakuaciją pakaktų, tačiau, kur dėti evakuotus žmones – neaišku. Kol nebus atsakyta į šį klausimą, nei žmonės su negalia, nei kiti civiliai nesijaus saugiai. Dėkoju ukrainiečiams, kad mes dar turime laiko pasiruošti, bet būtų gerai, kad ruoštumėmės intensyviau“, – kalbėjo G. Žemaitaitytė-Buinevičė.
Tik dalis neįgaliųjų turi pakankamai informacijos
Itin svarbi dalis, kalbant apie civilių apsaugojimą ekstremalios situacijos atveju – informavimas apie tai – kur ieškoti pagalbos. „Nors visa svarbiausia informacija pateikiama svetainėje lt72.lt, matome poreikį padėti gyventojams, juos konsultuoti. Nuo spalio Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjo veikti atskira telefono linija – 19101. Jos tikslas – dar efektyviau teikti informaciją civilinės saugos klausimais. Nelaimės atveju 19101 veiktų kaip karštoji linija, kuria būtų teikiama aktualiausia informacija, susijusi su ekstremaliąja situacija“, – sakė Vilniaus savivaldybės atstovas.
Jis priminė, kad, ruošiantis galimoms krizėms, jau dabar su kaimynais reikėtų aptarti, kam gali reikėti pagalbos, kas galėtų pasirūpinti kuriuo nors konkrečiu aspektu. Žinių, reikalingų pasiruošti, gali suteikti ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios kilus ekstremalioms situacijoms, pavyzdžiui, Raudonasis Kryžius, Maltos ordinas, Maisto bankas, Lietuvos šaulių sąjunga.
E. Geda plačiau papasakojo, kaip vykdoma tokios informacijos sklaida visuomenėje. Ištikus ekstremaliai situacijai, kuomet gelbėjimo tarnybos nebespėja susitvarkyti, pagalbą teikti pradeda savivaldybės: „Artimai bendradarbiaujame su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kviečiame žmones sužinoti apie priemones bei būdus ieškoti pagalbos nelaimės atveju. Pakankamai informacijos yra puslapyje lt72.lt. Be to, nelaimės atveju gyventojai gali kreiptis tiesiai į savivaldybę, nes jos turi veiksmų planą ir gali pranešti, kaip elgtis ar kas suteiks reikiamą pagalbą. Galima kreiptis į savivaldybę ir iš anksto gauti reikiamą informaciją, kol ekstremali situacija dar neištiko. Vidaus reikalų ministerija yra atlikusi tyrimų apie gyventojų pasirengimą ir paaiškėjo, kad negalią ar kitų specialiųjų poreikių turintys gyventojai yra geriau pasiruošę ekstremalioms situacijoms.“
Jam prieštaravo G. Žemaitaitytė-Buinevičė: „Iš patirties galiu pasakyti, kad tik nedidelė dalis negalią turinčių žmonių šiuo metu žino, kas jais pasirūpintų dieną X. Jeigu žmogus gyvena specialioje įstaigoje, juo pasirūpintų darbuotojai. Tačiau individualiai gyvenantys – tikrai ne visada. Net susidėti išgyvenimo krepšį daugeliui yra iššūkis, nes iš parduotuvės vienu metu gali parsinešti tik kelis daiktus. Taip pat ne visada negalią turintys žmonės turi artimųjų, kurie būtų pajėgūs padėti.“
Ji pridūrė, kad susirūpinimas žmonių su negalia apsaugojimu kilo tik tada, kai į institucijas kreipėsi nevyriausybinės organizacijos. Iki tol saugumo planuose jokių specialių priemonių šiai visuomenės daliai numatyta nebuvo.
„Kai vyko priedangų reglamentų peržiūra, mes, kaip žmonių su negalia atstovai, teikėme savo pasiūlymus, į kuriuos buvo atsižvelgta. Nors su mumis buvo tartasi, rezultatų iki šiol nematome. Viena kita savivaldybė atsižvelgė į mūsų poreikius, tačiau dauguma nepakeitė nieko. Negalią turintys žmonės nenori, kad jiems būtų įrengiamos specialios vietos slėptis atskirai nuo kitų civilių. Dažnu atveju negalią turintiems žmonėms įrengti dalykai pasitarnauja ir kitiems. Pavyzdžiui, nuvažiavimo rampos praverčia ir vežimėliuose kūdikius vežantiems tėvams, ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie naudojasi vaikštynėmis“, – kalbėjo pašnekovė.
Ji pasidalino patirtimi, kai net tariamai pritaikytų priedangų situacija ne visada yra gera: „Neseniai buvome pakviesti apžiūrėti priedangos požeminėje perėjoje prie „Panoramos“. Judėjimo negalią turintys žmonės į ją patekti gali liftu, bet į jį įvažiuoti – labai sudėtinga: trinkelės įgriuvusios, durys atsidaro sunkiai. Jeigu taikos sąlygomis kyla tokių iššūkių, ką galime kalbėti apie ekstremalią situaciją, jeigu būtų išjungta elektra, o į priedangą patekti reikėtų labai greitai.“
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje vyksta teigiami pokyčiai planuojant apsaugoti negalią turinčius žmones Lietuvoje. Vyriausybė ėmėsi pastebimų veiksmų, nevyriausybinės organizacijos pareikalavo peržiūrėti norminius aktus. „Pamatėme, kad planuose nebuvo numatyta jokių veiksmų, susijusių su negalią turinčiais žmonėmis. Nuo 2022 m. kovo buvo įvykdyta nemažai pakeitimų, įtraukti žmonės su negalia. Žinoma, ne viską galima padaryti, tačiau įvykdyta jau nemažai, pavyzdžiui, į valstybinio lygio kariuomenės pratybas pakviesti dalyvauti realūs negalią turintys žmonės. Negalios nebuvo imituojamos, kariai mokėsi realiose situacijose, o paskui mūsų paprašyta pateikti savo pastabas. Norėtųsi, kad tokios pratybos būtų vykdomos visose savivaldybėse ir skirtingais metų laikais“, – sakė G. Žemaitaitytė-Buinevičė.