Šeštadienį popiet prie Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro „AQUA“, kuriame ilsėjosi prieš finišą, Ajana su vyru paralimpiečiu Justu Pažarausku oficialiai kirto raudonąjį kaspiną ir žengė paskutinius „Svajonių žygio“ žingsnius. Tai ji nusprendė padaryti net be ramentų, rašoma pranešime spaudai.

Nors pati Ajana liūdėjo, kad žygis baigėsi, visgi ašarų nebuvo ir ji finišavo plačiai šypsodamasi, pasidžiaugdama sutiktu druskininkiečiu gydytoju Sauliumi Šiaučiuliu, su kuriuo pažįstama nuo vaikystės, jo priežiūroje vykdavo Ajanos rebilitacija. „Ji užsispyrusi be proto“, – sakė gydytojas, kurio pernelyg nenustebino žinia, kad nepaisydama cerebrinio paralyžiaus, ji leidžiasi į tokį žygį, bet teigė, kad širdis ėmė stipriau plakti, kai Ajana pasiekė finišą.

Cerebrinį paralyžių turinti Ajana užbaigė žygį su ramentais.

Savo heroje ją vadino ir netoli Druskininkų gyvenanti Emilija, į sutiktuves atvykusi ratukais. Žygeivę taip pat sveikino Druskininkų vicemeras Simonas Kazakevičius.

Žygio metu A. Lolat teigė fiziškai sustiprėjusi, nors teko patirti emocinių iššūkių ir kelio kliūčių: 7 savaitės kelyje buvo sudėtingos. „Žygis baigėsi, bet projektas nesibaigia, turėsime kitokių akcijų, lauksime žmonių prisijungimo. Esu dėkinga visiems, o ypač žygio draugams – „Bitei“ ir TV3, kad leido pamatyti savo šalį. Jei daug metų galvojau, kad išvis neišlipsiu iš lovos, vis tik aš tai padariau ir sugebėjau pakeliauti per Lietuvą savo kojomis. Man buvo didelis džiaugsmas ir garbė“, – kalbėjo A. Lolat.

Pasak jos, viskas vyko kitaip, nei įsivaizdavo: „Maniau, kad eisime tylėdami ir kalbėsimės tik per pertraukas, bet kalbėjomės kone visą laiką, ėjome su dainomis, anekdotais. Daug kas įsivaizdavo, kad tai bus piligriminis žygis ir aš galėsiu žygiuodama pamąstyti apie gyvenimą, bet iš tiesų reikėjo ir mašinų saugotis, sunkvežimių. Tai buvo bendruomeniškas žygis, siekiant išgyventi ir pažinti žmones. 7 savaitės galbūt atrodo, kaip ilgas žygis, bet man atrodo, kad tai – vos viena diena. Laikas prabėgo greitai ir prasmingai. Sutikau nuostabių žmonių, kurie yra labai paprasti, laisvi, kūrybingi. Visi sušokdavo, padėdavo, jei tik reikia – žmonės susivienys, Lietuva yra tokia. Tai parodė ir „Power Hit Radio“, kurie rengė stulbinančias palaikymo akcijas. Nešuosi širdyje labai gerą jausmą.“

Paskutinė diena iki finišo pareikalavo ypač daug pastangų, nes dėkodama už besąlygišką meilę ir palaikymą savo neregiui vyrui, golbolo rinktinės nariui, paskutinį penktadienio atkarpos kilometrą Ajana ėjo pati užsiklijavusi akis specialiais lipdukais ir užsidėjusi neperregimus golbolo žaidėjų akinius.

„Labai keistas jausmas, kai eini aklai: maišosi žemė su dangumi, nežinai, kur – viršus, kur – apačia, ar kairė, ar dešinė, iš esmės nežinai, kur esi ir kur eini. Garsai suaštrėja. Ir jei palydovai pasako, kad reikia laikytis kelkraščio, nes atvažiuoja sunkvežimis, atrodo, jis lekia tiesiai į tave“, – aštriais įspūdžiais dalijosi Ajana.

Šeštadienį žygeivei teko įveikti paskutinius 8 kilometrus, kurie prasidėjo vaizdingose Liškiavos apylinkėse. Drauge su ja žygiavo prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė.

Žygyje Ajaną kasdien supo savanoriai, šauliai, skautai. „Norime padėkoti visiems Lietuvos skautijos skautams, kurie lydėjo Ajaną šiame žygyje, mūsų broliams ir seserims iš Lietuvos skautų sąjungos, iš Žemaitijos skautų organizacijos, ir taip pat norime labai padėkoti už pagalbą Šaulių sąjungai“, – kalbėjo Lietuvos skautijos įvairovės ir įtraukties skyriaus koordinatorius Vainius Sarapas.

Koks tai žygis, išbandė ir Laura Blaževičiūtė. „Kai dalį Ajanos žygio atkarpos ėjome kartu, abi svajojome, kad šis žygdarbis suvienytų kuo daugiau žmonių. Ne tik prisidedant prie Ajanos fondo ir kilnaus jo tikslo, bet ir įkvepiant bendruomeniškumo dvasios. Ne visi žmonės su negalia turi tiek drąsos, ryžto ir stiprybės, kiek Ajana. Bet būtent mes galime ir turime tapti jų stiprybės šaltiniu – tiek visokeriopai priimdami juos į visuomenę, tiek ir darydami viską, kad jų kasdienybė taptų bent kiek paprastesnė. Šis žygis – jau ne pirmas kartas, kai Ajana įveikia ne tik pati save, bet ir moko mus pirmiausiai galvoti apie esantį šalia. O kartu primena, kad negalia – dar ne nuosprendis. Didžiuojuosi Ajana ir jos stiprybe. Ir net šiandien, žygiui pasibaigus, žinau, kad jos misija tęsis toliau. Nelikime abejingi ir mes – prisidėkime prie „Mulan fondo“ ir toliau. Padėkime vieni kitiems gyventi lengviau, o pakeliui sutinkamus iššūkius įveikime kartu“, – sako moteris.

Eidama per Lietuvą su ramentais A. Lolat rinko lėšas savo įkurtam „Mulan fondui“, kuris pavadintas jos vilkšunės Mulan vardu. Pinigai skirti šunų asistentų parengimui specialiai misijai – gyvenimui ir darbui šeimose, kuriose yra žmonių, turinčių negalią. Prisidėti galima skambinant 1415 (10 eurų) ir 1416 (5 eur) arba aukojant mulanfondas.lt. Ajana teigė žygio metu surinkusi apie 25 tūkstančius eurų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)