Kada vertėtų sunerimti dėl apgamų?

 (1)
Tūkstančius metų žmonės įdėmiai įsižiūrėdami į apgamus mėgino išaiškinti jų reikšmę.
© Shutterstock

Senovės Kinijoje ir Graikijoje būrėjos žmogui pranašaudavo ateitį žvelgdamos į apgamus. Pavyzdžiui, jei apgamas yra ant kaktos, laukia galia ir pinigai, o štai jei apgamas ant kaklo iš nugaros pusės, deja, laukia liūdna baigtis – galvos nukirsdinimas.

XVII a. Anglijoje ir Prancūzijoje moterys puošdavosi dirbtiniais apgamais, pagamintais iš taftos ar odos. Kitoje Atlanto vandenyno pusėje Salemo raganų medžiotojai buvo nusprendę, kad apgamai – tai Velnio darbas. Akivaizdu, kad tais laikais gyventi kur kas parankiau ir maloniau buvo Prancūzijoje, rašo womenshealthmag.com.

Nesantaiką kadaise kurstę apgamai toli gražu nėra retenybė – jų turi beveik kiekvienas suaugęs žmogus. Nors jų dažniau pasitaiko šviesaus gymio asmenims, apgamų galima išvysti ant bet kokio odos tipo asmens veido ir kūno. Mums gimus apgamai būna labai mažučiai, o augant jie auga kartu. Taigi laikui bėgant ima kankinti klausimas, ką gi daryti su tomis žymėmis.

Apgamų gerbėjai linkę juos vertinti kaip grožio požymį, juos akcentuoja ir netgi ryškina, o štai jų nekentėjai netaupydami leidžia pinigus maskuojamosioms priemonėms ir naršo internete, mėgindami rasti vertingų patarimų, kaip gi atsikratyti šių žymių savarankiškai.

Kadangi šiuolaikinė vakarietiška kultūra nebėra orientuota į vienintelio visiems tinkančio grožio etalono kultą, galima pastebėti, kad požiūris į apgamus keičiasi. Kai ant žurnalo viršelio atsidūrusios populiariosios Gigi Hadid nuotrauka buvo itin uoliai retušuota, pašalinant apgamus nuo pilvo, jos gerbėjai iš karto ėmė aršiai reikštis socialiniame tinkle „Twitter“ liedami liaupses unikaliam jos grožiui.

„Apgamai suteikia mums išskirtinumo. Visi mes jų turime, tik skirtingose vietose“, – patikino dermatologė ir psichiatrė Amy Wechsler. Laikas susipažinti su keliais esminiais faktais apie šiuos išskirtinius ant kūno ir veido esančius ženklus.

Tapatybės krizė

Kada vertėtų sunerimti dėl apgamų?
© Shutterstock


„Ne kiekvienas rudas taškelis yra apgamas“, – patikino dermatologė iš Niujorko Ellen Marmur. Taigi kaip žinoti, kas per žymės yra ant mūsų odos? Techniškai kalbant, apgamais vadinamos nuo gimimo turimos žymės, kurios gali būti plokščios, iškilios, rausvos, rudos ar juodos.

Mikroskopiniu lygmeniu apgamas – tai kūno pigmentą gaminančių melanocitų sankaupų vieta. „Strazdanos taip pat yra apibūdinamos kaip melanocitų sankaupos, tačiau paprastai jų atsiranda arba jos paryškėja dėl saulės spindulių odai daromo poveikio. – esminius skirtumus vardijo dermatologė iš Los Andželo Naissan Wesley. – Apgamai yra giliau įaugę į odą. Jei jų jau yra, jie lieka.“

Seborėjinė keratozė – tai su senėjimu susijusi būklė, kai ant odos atsiranda rudų ar pilkų dėmelių, kurias lengva supainioti su apgamais. Šie dariniai nepavojingi ir dažniausiai būna šalinami kosmetiniais sumetimais. Vis tik E. Marmur pataria atsiradus naujam apgamui ar bet kokiai kitokiai dėmelei apsilankyti pas specialistą.

„Esu šalinusi kelias dėmeles, kurios iš pradžių atrodė kaip seborėjinė keratozė, tačiau vėliau vis tik paaiškėjo, kad tai buvo melanoma.“ – konstatavo dermatologė.

Rūpestinga priežiūra

Įprastai ant žmogaus kūno ir veido galima aptikti bent kelis į normos kategoriją patenkančius tolygaus atspalvio, apvalios ar ovalios formos šešių milimetrų skersmens ploto neviršijančius apgamus. Jei tokių turite, tai dar tikrai nereiškia, kad rizika susirgti odos vėžiu jūsų atveju yra didesnė. Vis tik tais atvejais, kai ant kūno ir veido yra daugiau nei penki į normos apibrėžimą netelpantys apgamai, iš tikrųjų pavojingiausios odos vėžio rūšies melanomos rizika padidėja dešimteriopai.

Bet kuriuo atveju geriausia gynyba – tinkamas puolimas. Didžiausios apsaugos galima tikėtis kasdien naudojant plataus veikimo spektro nuo žalingų saulės spindulių apsaugančią bent SPF 30 filtrą turinčią priemonę. Tomis dienomis, kai daug laiko praleidžiate lauke, priemonės reikėtų pakartotinai tepti kas valandą. Jei vis tik visą dieną esate strigę biure, pakanka odą apsaugine priemone patepti tik prieš išeinant į lauką.

Atspalvių pokyčiai

Nepavojingi apgamai pavidalo nekeičia, išskyrus vienintelį atvejį. „Nėštumo metu hormono estrogeno lygis organizme ilgą laiką būna pakilęs, todėl ant kūno ir veido esantys apgamai gali patamsėti.“ – konstatavo A. Wechsler. Svarbu žinoti, kad estrogenas didina melanino gamybą, o pagimdžius apgamai turėtų atgauti pirminį pavidalą.

Tyrimai rodo, kad sintetinė estrogeno versija, kurios yra kontraceptinėse piliulėse, pasižymi panašiu organizmui daromu poveikiu. Taigi bent jau teoriškai netolimoje ateityje bus galima tikėtis tabletės, kuri tuo pačiu užtikrintų apsaugą nuo neplanuoto nėštumo ir odai suteiktų dailų atspalvį.

Stebėjimas

Anot E. Marmur, kiekvienas žmogus kartą per metus turėtų pasilankyti pas dermatologą odos vėžio prevencijos tikslais. Tiesa, bent kartą per mėnesį rekomenduojama savarankiškai atlikti ant kūno ir veido esančių apgamų reviziją.

Asimetriškumas

Pavojaus sveikatai nekeliantys apgamai būna simetriški. Jei pastebėjote, kad apgamas yra nesimetriškas, kuo skubiau kreipkitės į specialistus.

Krašteliai

Apgamo kraštai turi būti glotnūs ir aiškiai apibrėžti. Jie neturėtų būti dantyti, neryškūs ar netolygūs.

Spalva

Dauguma apgamų būna tolygaus rudo atspalvio. Juodas taškas ar kelių atspalvių dėmė – tai ženklas, kad laikas apsilankyti specialisto konsultacijoje.

Skersmuo

Didesnio nei 6 mm skersmens darinys būtinai turi būti apžiūrėtas dermatologo.

Iškilumas

Plokšti apgamai tokie ir turėtų likti. Jei plokščias apgamas staiga tampa iškilesnis, skubėkite pas specialistą.

www.DELFI.lt

Laimės receptas

Kaip jautiesi?

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją