Tabakas į Lietuvos teritoriją atkeliavo XVI–XVII a., o išpopuliarėjo XIX a. atsiradus naujam vartojimo būdui – papirosų rūkymui, kuris sietas su naujos, modernios visuomenės gimimu. Augant tabako gaminių paklausai, didėjo ir pasiūla; ir verslininkai, ir valstybė buvo suinteresuota naujų fabrikų steigimu. XIX a. pabaigoje Lietuvai buvus carų valdžioje, tabako pramonė klestėjo: Rusijos imperijoje veikė 272 tabako fabrikai, kurie per metus pagamindavo apie 180 milijonų cigarečių ir apie 6 milijardus rusiškų papirosų.1

Į šį pelningą verslą XIX a. pabaigoje pasuko ir Izraelis Salamonas. Metęs mokslus rabinų seminarijoje, I. Salamonas Kalvarijoje įsteigė nedidelį tabako fabrikėlį, kuriame gamino machorką – kaimišką tabaką ir bakūną – prastos rūšies tabaką.2 Nedidelis fabrikas tapo pamatais didžiuliam ir sėkmingam Salamonų šeimos tabako verslui. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, I. Salamonas ėmė plėsti verslą ir 1919 m. drauge su savo septyniais sūnumis – Eljašu, Mejeru, Moze, Rubinu, Sauliumi Giršu, Berku ir Chaimu Leibu – įsteigė tabako fabriką Kaune, Ožeškienės g.3 1923 m. fabrikui pastatytas naujas gelžbetoninės konstrukcijos keturių aukštų pastatas plytų mūro sienomis,4 o rugsėjo 22 d. garbingi svečiai pakviesti į iškilmingą fabriko atidarymo ceremoniją. Šventėje dalyvavo žymūs visuomenės, politikos ir verslo veikėjai, tarp jų ir Užsienio reikalų ir Ministro Pirmininko pareigas ėjęs Ernestas Galvanauskas, Finansų, Prekybos ir Pramonės ministras Vytautas Petrulis. Atidarymo šventės metu svečiams surengta ekskursija ir aprodyti viso fabriko skyriai.

Fabriko pastatas buvo 4 aukštų, erdvus, šviesus, higieniškai ir moderniai įrengtas. Didelė dalis darbo buvo mechanizuota, o tuo pasigirti galėjo tik nedaugelis jaunos ir besikuriančios valstybės pramonės įmonių. Fabrike dirbo apie 250 žmonių, iš jų dauguma – moterys. Tabakas į Salamonų fabriką atkeliaudavo iš užsienio – Olandijos, Turkijos, JAV, Rusijos, nes Lietuvoje jo auginta mažai. Gautas tabakas visų pirma būdavo nukreipiamas į pirmąjį fabriko skyrių žemutiniame aukšte, kur jo darbininkės suskirstydavo tabaką į rūšis, sudėdavo į specialias dėžes, kur tabakas prastovėdavo parą laiko, o tada kraudavo tabaką į specialias mašinas ir presavo.

Tuomet supresuotas tabakas mašinomis supjaustytas, galutinai išdžiovintas bei išvalytas būgniniame įrenginyje. Taip paruoštas tabakas patiektas į antrąjį fabriko aukštą, kuriame esančios mašinos prikimšdavo gilzes tabaku. Cigaretės keliaudavo į trečiąjį aukštą, kur buvo dedamos į mašinų pagamintas dėžutes. Galiausiai, ketvirtame fabriko aukšte supakuotos cigarečių dėžutės užlipintos banderolėmis, ir taip paruošti rūkalai keliaudavo į rinką. Modernus ir tuo metu didžiausias Lietuvoje tabako fabrikas per dieną pagamindavo apie 1 milijoną cigarečių, o tabako pramonė valstybės iždą kasdien iš akcizo mokesčių papildydavo apie 10 000 litų.5

Kauno miesto panorama nuo Žaliaklnio pusės // Kauno miesto muziejaus nuotr.
© www.limis.lt
Kauno miesto panorama nuo Žaliaklnio pusės // Kauno miesto muziejaus nuotr.


Tabako verslas broliams Salamonams ėjosi kaip iš pypkės, todėl 1929 m. broliai nutarė plėsti savo veiklas ir įsigijo Klaipėdos akcinės bendrovės alaus dirbtuves.6 Taip pat šeimai priklausė ir Klaipėdoje veikęs tabako fabrikas „Yenizde“. Jis buvo įsikūręs dviejuose pastatuose ir moderniai įrengtas, ir galėjo pagaminti du kartus daugiau gaminių, nei jų reikėjo Lietuvos rinkai.7 Ir čia susidurta su nemenka problema: XX a. trečio dešimtmečio viduryje Lietuvoje sparčiai dygo dažniausiai žydų savininkų valdomos tabako ir papirosų pramonės įmonės, pagaminusios gerokai daugiau produkcijos, nei jos reikėjo Lietuvos rinkai.8 Iki 1930 m. visi tabako gamintojai tarpusavyje konkuravo ir stengėsi parduoti savo produkciją kuo pigiau ar net organizavo savotiškas „lojalumo programas“ rūkantiesiems. Tačiau gamintojai iš to uždirbdavo ne itin daug, todėl 1929 m. pabaigoje tabako pramonės atstovai sudarė Lietuvos tabako pardavimo bendrovę su apibrėžta atsakomybe.

Visi fabrikų savininkai tapo jos nariais. Fabrikantai susitarė pasidalinti tarp savęs parduodamų rūkalų kiekį, t. y. į prekybą paleisti tik tokį kiekį rūkalų, kokia yra numatyta sindikato sutartyje. Brolių Salamonų valdomas „Yenidze“ fabrikas Klaipėdoje gavo 10 proc. rinkos, fabrikas Kaune – 20 proc., kartu su L. Werblovskiu ir broliais Zivais valdomas „Asimakis“ fabrikas – 12 proc. Du nedideli fabrikai Kaune bei Salamonams priklausęs senasis fabrikas Kalvarijoje buvo nupirkti sindikato ir likviduoti, o jų savininkams be atlyginimo už fabrikų turtą mokėtos išmokos. Taip tabako sindikatas įsiviešpatavo Lietuvos tabako pramonėje.

1934 m. Lietuvos tabako sindikatas buvo vienas didžiausių pramonės trestų šalyje: iš viso veikė 8 tabako ir cigarečių fabrikai; du iš jų buvo įsikūrę Klaipėdoje, vienas – Vilkaviškyje, o visi likę – Kaune. Tabako pramonėje dirbo apie 600 darbininkų ir apie 100 tarnautojų. 1930–1934 m. tabako sindikatas generavo didžiulius pelnus: 1000 cigarečių pagaminti kainavo apie 15–16 litų, parduodamos jos buvo už 20,5 lito, o fabrikui likdavo apie 4 litus pelno. Tačiau Lietuvoje vidutiniškai per metus pagaminta apie pusę milijardo cigarečių, todėl tabako fabrikų pelnai siekė milijonus. Tai leido fabrikų savininkams praturtėti, įsigyti nekilnojamojo turto, automobilių ir gyventi prabangų gyvenimą.9

1935 m. laikraštis „Sekmadienis“ teigė, „kad Lietuvoje nėra tokių namų, kuriuose nebūtų popierėlio, kuriame atspausdinta brolių Salamonų pavardė“ – rūkoriams ši pavardė buvo puikiai pažįstama. Milijoninį kapitalą valdžiusiems tabako pramonės lyderiams broliams Salamonams priklausė ne tik fabrikas Kaune, bet ir senasis fabrikas Kalvarijoje, keletas namų Kaune, tabako ir papirosų fabrikas „Yenidze“ Klaipėdoje, taip pat broliai buvo stambiausi vieno didžiausių alaus ir vyno bravoro Klaipėdoje akcininkai bei dalininkai daugelyje kitų pelningų įmonių; Broliai Salamonai buvo vieni turtingiausių tuometinės Lietuvos gyventojų.10 Tačiau sukaupusi didžiulius turtus, Salamonų šeima aktyviai užsiėmė filantropine veikla. Fabrikų steigėjas Izraelis Salamonas labdarai skyrė stambias sumas pinigų, itin dosniai jis remdavo ješibotus ir nepasiturinčius jų auklėtinius.11

Brolių Salamonų fabrikas aukojo ir kitoms organizacijoms: 1930 m. lapkritį prisidėjo prie Lietuvos Moterų Globos Komiteto loterijos. Visų rėmėjų dėka, labdaringos loterijos metu pavyko surinkti virš 3500 Lt pelno, kuris buvo panaudotas organizacijos veiklai.12 Po didžiojo 1931 m. potvynio Kaune rinktos aukos nukentėjusiems nuo potvynio kauniečiams šelpti – 100 litų paaukojo ir broliai Salamonai.13 Fabrikatų paramos 1939 m. vasarį sulaukė studentai: Karininkų ramovėje vyko Vytauto Didžiojo universiteto choro koncertas, po jo sekė balius ir loterija, kurios pelnas buvo skirtas studentų choro išvykai į JAV. Br. Salamonų tabako fabrikas buvo vienu iš loterijos rėmėjų.14 Tais pačiais metais 100 litų Br. Salamonų fabrikas skyrė ir ugniagesybos reikalams.15


Tabako pramonės lyderiai Salamonai bendradarbiavo su Lietuvos kariuomene. 1933 m. kovą Kaune veikęs Brolių Salamonų fabrikas priėmė Lietuvos kariuomenės ekskursiją, kurios metu jauni kareiviai turėjo progą pamatyti kaip mechanizuoto darbo pagalba pagaminamos cigaretės. Be to, ekskursijoje dalyvavę kareiviai buvo apdovanoti, kiekvienas gavo po pakelį cigarečių „Nr. 8“, o karininkai ir puskarininkiai gavo dovanų po penkis pakelius cigarečių „Renome“.16 Taip pat Salamonai prisijungdavo prie trečiąjį gegužės savaitgalį kasmet vykusių Kariuomenės ir visuomenės dienos švenčių renginių. 1937 m. šventėje dalyvavo apie 4000–6000 darbininkų, o tarp jų – ir Salamonų tabako fabriko darbuotojai. Šventės metu darbininkai dainavo karines ir kitokias dainas, buvo rengiami karinio pobūdžio gyvieji paveikslai, o įmonėse demonstruota karinė technika.17

Papirosų „Cita“ dėžutė // Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.
© www.limis.lt
Papirosų „Cita“ dėžutė // Šiaulių „Aušros“ muziejaus nuotr.


Neabejingi buvo broliai Salamonai ir sporto renginiams: 1938 m. vykusi Lietuvių tautinė olimpiada sulaukė apie 2000 dalyvių iš viso pasaulio. Tačiau dėl „tautinio pobūdžio“, joje dalyvauti galėjo tik lietuviai, tuo tarpu kitų tautybių atstovai (lenkai, vokiečiai, žydai ir kt.) laukiami nebuvo. Nors Lietuvos tautinių mažumų atstovai buvo nepatenkinti tokiu organizatorių sprendimu, tačiau brolių Salamonų fabrikas vis tiek parėmė valstybės ir visuomenės lėšomis rengtos olimpiados organizavimą.18

Salamonų tabako verslo įkūrėjas Izraelis Salamonas mirė 1936 m. liepą, o po mirties jis minėtas geru žodžiu: prisimintas jo malonus būdas, mandagus elgesys su savo fabriko darbininkais ir tarnautojais.19 Darbo aplinka veikiausiai Salamonų įmonėse buvo tikrai gera: Kauno tabako fabrike raštinės tarnautoju beveik visą savo darbingą gyvenimą išdirbo Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Sikstas Riauka, kuris buvo išrinktas į Steigiamąjį, Pirmąjį ir Antrąjį Lietuvos Seimus. S. Riauka karo metu buvo sunkiai sužeistas ir neteko dešinės rankos, tačiau nei negalia, nei politinės pažiūros jam nesutrukdė darbuotis Salamonų fabriko raštinėje20. Fabriko pastatai II-ojo pasaulinio karo metu išliko, todėl sovietmečiu ten toliau gaminti rūkalai. Salamonų fabrikas pervadintas „Kova“ veikė iki 1996 m. 1999 m. buvusiame fabriko pastate įsikūrė ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.21 Nors šiandien ir mažai kam girdėti, septyni broliai Salamonai ir jų tėvas neabejotinai paliko gilų įspaudą tarpukario Lietuvos ekonominiame gyvenime.

1 S. West. Smokescreens: Tobacco Manufacturers’ Projections of Class and Gender in Late Imperial Russian Advertising. Tobacco in Russian History and Culture, Routledge: 2009, p. 102.

2 Turtingiausi žmonės Lietuvoje. Sekmadienis, 1935-03-03, p. 9.

3 Izraelis Saliamonas. Apžvalga, 1936-08-23 ,p. 9.

4 M. Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918-1940 m., Lapas: 2016, p. 179.

5 Papirosų fabriko atidarymas. Lietuva, 1923-09-28, p. 4.

6 Kronika. Diena, 1929-04-26, p. 6.

7 Tabako sindikatas ir Klaipėdos tabako fabrikai. ABC, 1933-11-28, p. 4.

8 M. Drėmaitė. Progreso meteoras. Modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918-1940 m., Lapas: 2016, p. 178.

9 Iš dūmų milijonai. Sekmadienis, 1934-11-04, p. 7

10 Turtingiausi žmonės Lietuvoje. Sekmadienis, 1935-03-03, p. 9.

11 Izraelis Saliamonas. Apžvalga, 1936-08-23 ,p. 9.

12 Pranešimai. Lietuvos aidas, 1931-01-37, p. 6.

13 Kronika. Lietuvos aidas, 1931-06-25, p. 6.

14 Rytinės naujienos. Lietuvos aidas, 1939-02-05, p. 5.

15 Dienos žinios. XX amžius, 1940-04-09, p. 9.

16 Kariuomenės gyvenimas. Karys, 1933 Nr. 11, p. 14.

17 Kariuomenės ir visuomenės iškilmės. Kardas, 1937 m. Nr. 10, p. 249

18 Lietuvių tautinė olimpiada. Apžvalga, 1938-07-17, p. 8.

19 Izraelis Saliamonas. Apžvalga, 1936-08-23 ,p. 9.

20 https://www.europeana.eu/portal/lt/record/2024906/photography_ProvidedCHO_Kretingos_muziejus_LIMIS_6747812.html

21 http://kaunas.kasvyksta.lt/2013/02/19/miestas/dabartiniame-ism-vadybos-ir-ekonomikos-universiteto-pastate-tarpukariu-gaminti-papirosai/#ixzz5Fvpm5qg0


Šimtmetis: Lietuvos žydai
17