Pasak I. Stonkuvienės, virtuvė pastaruoju laiku tapo tokia daugiafunkcine vieta.

„Ji per karantiną skirta nebe tik maisto gaminimui ir valgymui, o ir kūrybiniam procesui – virtuvėje buvo filmuojami nauji kūrybiniai projektai. Daugiausia laiko virtuvėje praleido ir visi šeimos nariai. Turbūt daugelis žmonių buvo šiek tiek priverstinai sustabdyti ir galėjo atsigręžti į ramybę namuose. Man tie tikri, harmoningi namai turi tam tikrą kvapą: kepamo obuolių pyrago, cinamono, imbiero... Kiekvienas metų laikas turi jam būdingus patiekalus bei kvapus, kuriuos tie patiekalai skleidžia.

Vaikai irgi sakė, kad jiem jaukiausia, kai mato, kad aš arba Vidas, arba abu kartu sukamės virtuvėje. Kažkas kepa, verda... Vaikams tai – ramybė, asociacija su tuo jaukumu, kad visi namuose“, – sakė ji.

Galima pasišildyti ir gabalėlį apkepo.
Galima pasišildyti ir gabalėlį apkepo.. Šaltinis: Asmeninins albumas

Labiausiai Indrei pastaraisiais metais įsiminė Kūčių ir Velykų šventės. Ji pasakojo visada šventusi šventes su didele šeima, o šiemet pirmą kartą buvę gana uždarame rate.

„Paisėme visų apribojimų, bet nusprendėme vis tiek pasidaryti šventę. Iš anksto dekoravome, puošėme namus ir stalą, stengėmės sukurti šventę. Norėjome, kad negalėdami susitikti su giminėmis nesijaustume praradę visas šventes. Kalėdoms išpuošiau visus namus lemputėmis, priruošėme dekoracijų. Bandžiau sukurti šventę mums ir vaikams. Manau, net negalint susitikti su artimaisiais svarbu pasipuošti, pasiruošti namus ir stalą, susikurti mažą šventę. Neįprastas pasiruošimas Kūčioms, Kalėdoms ir Velykoms – tai mano įsimintiniausios pastarųjų metų akimirkos“, – dalijosi I. Stonkuvienė.

Viena taisyklė – svarbiausia

Pasakodama apie valgymo įpročius šeimoje moteris išskyrė vieną tradiciją, kurios laikosi.

„Mūsų namuose gimė tvirta tradicija, kuomet po darbo dienos visi susirenkame vakarienės ir kalbamės. Dalijamės, kaip mums sekėsi, kaip praėjo diena. Tai – labai prasmingas ir kokybiškas laikas. Dažniausiai kiekvienas išvardijame bent po tris dalykus, kurie tą dieną patiko, džiugino, sekėsi ir kelis, kurie nepatiko, nuliūdino ar nepavyko. Dalinamės, stengiamės sukurti atmosferą kokybiškam pokalbiui, nes tai – itin svarbu, stiprina tarpusavio ryšį“, – neabejojo Indrė.

Moteris pasakojo, kad jos šeimoje yra ir daugiau taisyklių, kurių stengiamasi laikytis. Vienaip buvo esant nuotoliniam mokymui, visai kitaip – grįžus į mokyklas. Kai visi išeina į mokslus ir darbus, susidėlioja tam tikra rutina ir ritmas. Tai – palankiausia proga, kurti norimam ir sveikam namų režimui.

„Darbo dienomis stengiamės nevartoti saldumynų, cukraus. Valgome kuo daugiau daržovių, kokybiškos mėsos, sriubytę, salotas. Na, ir visi labai laukiame penktadienio, savaitgalio. Tada legaliai, sąžiningai ir pelnytai džiaugiamės gausiu saldumynų ir skanėstų stalu. Penktadienio vakarą visi susėdame svetainėje, žiūrim kartu animacinį filmą ir mėgaujamės gardumynais. Dabar turiu dešinę ranką – Cecilija jau irgi viską ruošia kartu.

Turiu tokį posakį: jaukiai visus sukukuluoti, tai reiškia apkamšyti, pamyluoti. Tai ji, mergaitė, irgi jau sako: „Nu, mama, mes pasiruošę, – guli jau visi ant sofos, laukia, – sukukuluok mus!“

Ir kol mama ateis jaukiai visų sukukuluoti
Ir kol mama ateis jaukiai visų sukukuluoti. Šaltinis: Asmeninins albumas

Aišku, darbo dienomis tempas didesnis. Kai startavo nuotolinis mokymas, ruošdavau net trejus skirtingus pusryčius. Kiek vaikų, tiek norų! Ir dar per nuotolinį ugdymą atkreipiau dėmesį, kad jie valgo daug ir dažnai (juokiasi, – Red.) Ir prieš pamokas, ir per pamokas... Prieš-pusryčiai, tada pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, tada pavakariai ir vakarienė. Realiai visą laiką esi įsisukęs gaminime. Bet praėjus kiek laiko aš supratau, kad reikia daryti vienus pusryčius, vienus pietus...

Pasitardavau, duodavau galimybę pasirinkti, ką valgys. Mamos ir tėčiai yra daugiafunkciniai: gamina, tvarkosi, dirba, žaidžia ir dar pamokas padeda ruošti. Tai – labai sunku, todėl tam tikra rutina ir dienotvarkė yra tiesiog privaloma. Mano patarimas ar tokia tarsi taktika, kurią naudoju – leidžiu vaikams prisijungti prie gaminimo. Nes jeigu vaikas dalyvauja gaminimo procese, kad ir koks būtų patiekalas, valgys ir sakys, kad labai skanu“, – patarė I. Stonkuvienė.

Rutina ir dienotvarkė – būtina

Kai vaikai eina į mokyklą, vieninteliu svarbiu valgymu kartu lieka vakarienė. Indrė pabrėžė, kad gaminant ją svarbu kažkiek atsižvelgti į tai, ką vaikai valgė mokykloje ar darželyje. Jeigu valgė makaronus – jų vakarienei šeimoje jau neruošia. O pati pirmoje dienos pusėje valgo kukliau.

„Mano pusryčiai – labai vėlyvi. Mano diena prasideda tuomet, kai išgeriu du puodelius kavos. Tada geriu skaidulas. O pietų metu įvairiai: jeigu tuo metu esu darbuose, tada pietums valgau salotas ar sriubytę. Kai vaikai namuose, mamos paragaujam, gaminam ir valgom su jais. Vakarienę stengiamės pavalgyti iki 20 valandos.

Darbo metu anksti pradedam dieną, gana anksti einame ir gulti. Aš keliuosi valanda anksčiau už vaikus, man patinka neskubant išgerti kavą, padaryti pusryčius, paruošti vaikams derinius ir tada jau juos žadinti“, – sakė moteris.

Firminiai šeimos patiekalai

Ryte, kai visi ruošiasi į darbus ir mokyklas, tokia skuba... Kaip spėti su pusryčiais? I. Stonkuvienė pasidalino, kokie trys patiekalai visada geriausi greitiems pusryčiams. Ir vaikų – labai mėgstami!

„Mano firminis patiekalas, kurį be galo mėgsta vaikai, o mamos, kas man labai juokinga, net prašo recepto, yra... karšti sumuštiniai. Kai į mokyklą buvo galima neštis valgyti ir Cecilija nusinešdavo karštų sumuštinių, man rašydavo mamos: „Ką tu darai? Visi vaikai nori tokių sumuštinių!“

Tiesa paprasta. Daug meilės, daug sūrio, dešrytė, sviestukas ir trupinėlis padažo. O Pranciškus kiekvieną rytą gali valgyti košę. Cecilija mėgsta skrebučius su avokadu. Sumuštinis, skrebutis su avokadu ir keptu kiaušiniu, košė – trys paprasti, gana sveiki pusryčių variantai“, – rekomendavo ji.

Greičiau susiruošti padeda ir patogiai spintelėse laikomi produktai. Įvairiose maistui skirtose dėžutėse iš IKEA surūšiuotos kruopos ir dribsniai – labai patogu, o šitaip ir lengviau palaikyti tvarką. Kartais šeima pasiruošia ir priešpiečių dėžučių – vakarienei gaminus apkepą ar kitą patiekalą, labai patogu jo likučius porcijomis sudėti į skaidrius stiklinius indelius. Kitą dieną pietums tereikia pašildyti patiekalą tame pačiame indelyje ar pasiimti su savimi.

Indrė Stonkuvienė produktus laiko patogiuose indeliuose.
Indrė Stonkuvienė produktus laiko patogiuose indeliuose.. Šaltinis: Asmeninins albumas

Moteris išdavė ir tradicinius mėgstamų naminių apkepų receptus. Atrodytų – taip paprasta, o su didžiausiu malonumu valgo visa šeima. Pirmasis – vadinamasis „Mac&Cheese“: „Manau, kad geriausias mūsų patiekalas – makaronų su sūriu apkepas. Išverdi makaronus, sudedi juos į orkaitei tinkamą indą. Pridedi į vidų kelių rūšių sūrio. Mes perkam ir tokį veganišką sūrį, kuris labai skaniai išsilydo. Tada pašauni į orkaitę – ir viskas. Šis patiekalas ir sotus, ir visiems patinka.“

Kitą receptą moteris prisiminė iš savo pačios vaikystės, gamina jį ir dabar. Kai būdama vaikas pabusdavo ir užuosdavo šio maisto kvapą, išgirsdavo mamą kepančią kažką virtuvėje, žinodavo – jau savaitgalis.

„Mamytė kepdavo kiaušinio plakinyje išmirkytą šviesą duonelę. O šalia pakepdavo miltų ir kiaušinio mišinyje išmirkytą daktarišką dešrytę. Beproto skanu! Mėgstu truputį pakeisti patiekalus, paturbinti. Tai dar darau tokį variantą: bulkytę su dešra ir sūriu susuku į tokią spiralę, sudedu į orkaitei tinkamą indą, užpilu kiaušinio plakiniu ir dar apibarstau tarkuotu sūriu. Išeina tokia užkepėlė. Arba galima padaryti desertinį to paties variantą – vietoje sūrio su dešra rinktis cinamoną ir cukrų. Su kiaušinio plakiniu šis patiekalas jau išeitų kaip desertinis apkepas“, – patarė I. Stonkuvienė.

Užsakymo nr.: PT_87158831