Reikia suprasti, kad šunys nėra kažkokios tai konkrečios naudos davėjai – jei pirksite augintinį tik apsaugai, vaikams ar dar kažkam, tai dažniausiai nebūna sėkmės istorija. Tai – tikrieji mūsų gyvenimo draugai, ir mes niekada nežinom, už ką mes juos mylim ir kodėl su jais gerai. Reikia suprasti, kad šunys yra mūsų draugai, šeimos nariai ir tokie patys individai, kaip ir mes, su visomis tai lydinčiomis pasekmėmis.

Geras šuns šeimininkas žino, ką labiausiai vertina jo augintinis

Įsigyjant ar priglaudžiant keturkojį šeimos narį, kartu gauname ir naują atsakomybę – būti jo šeimininku, ir ne bet kokiu, o geru. O ką reiškia būti geru šeimininku? Kaip teigia veterinarijos klinikos „Kaivana“ direktorius ir veterinarijos gydytojas Algirdas Gelžinis, atsakant į šį klausimą, pirmiausia turime pagalvoti apie tai, kas yra šuo, kokie jo poreikiai, kas jam patinka, būtina, o kas – visiškai nesvarbu.

„Mes įpratę daugelį dalykų vertinti per savo pasaulio matymo prizmę, o tai ganėtinai iškreipia vaizdą. Norint žinoti, kas yra geras šuns šeimininkas, pirmiausia reikia suprasti, kad šunys tokie pat, kaip ir mes – visi labai skirtingi ir unikalūs. Net ir tos pačios vados šuniukai gali būti visiškos priešingybės. Jei vienam svarbiausias dalykas bus maistas, skanėstai ir minkštas guolis, jo broliui
ar sesei svarbesni bus ilgi pasivaikščiojimai po miškus su šeimininku arba dalyvavimas sporto varžybose. Tokiems šunims, net jeigu pripilsite dubenėlį skaniausio maisto, bet parodysite pavadėlį ir šuo supras, kad jo laukia pasivaikščiojimas, jis nė akimirkai nedvejodamas paliks pilną dubenėlį ir sėdės prie jūsų kojų laukdamas, kada uždėsite antkaklį“, – pavyzdį pateikia veterinarijos gydytojas.

Galima pastebėti, kad skirtingoms šunų veislėms priskiriami skirtingi charakteriai, tačiau A. Gelžinis perspėja aklai tuo nepasitikėti.

Šuniukas gamtoje
© Shutterstock
Šuniukas gamtoje

„Veislių aprašymuose įvardinama, kas tinka ir kas nepatinka konkrečiai veislei, kam tos veislės šunys skirti, bet nereikia per daug tikėti vadovėliais, nes ir tos pačios veislės tos pačios vados šuniukai gali turėti skirtingus poreikius. Kitaip sakant, jie bus laimingi turėdami visiškai skirtingo charakterio šeimininkus, kurie gyvena skirtingą gyvenimą. Išvada – norint suprasti, koks šeimininkas yra geriausias, turim suprasti, koks yra tas konkretus gyvūnas, ką jis mėgsta. Todėl geru šuns šeimininku laikyčiau žmogų, kuris puikiai pažįsta savo keturkojį draugą ir žino, kas jų abiejų draugystei yra svarbiausia, o kas visiškai nesvarbu“, – pabrėžia jis.

Žmonės keičiasi: o ką tai reiškia augintiniams?

Anot veterinarijos gydytojo, perkant šuniuką iš veislyno reikia daug ir dažnai bendrauti su šuniukais iki juos pasiimant – geri veisėjai jau 3 mėnesių šuniukuose mato, kokie jie yra ir bus. Kita vertus, imant šuniukus iš prieglaudos, yra paprasčiau, nes ten dirbantys žmonės puikiai pažįsta savo globotinius, žino jų charakterius ir visada gali patarti, koks šuo kokiam šeimininkui bus tinkamiausias.

Tiesa, žmonės įsigyja ar priglaudžia augintinius turėdami tam savas priežastis – vieni nori dalyvauti parodose, veisti kilmingus šunis, kiti jaučiasi vieniši ir ieško ištikimo draugo. Nusprendus turėti augintinį, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad atsakingi už jį būsime daug metų, per kuriuos gali keistis žmogaus gyvenimo sąlygos.

Šuniukai
© Fotolia
Šuniukai


„Žmonės keičiasi, kai kurie – labai stipriai, taip pat keičiasi ir gyvenimo sąlygos, ritmas ir poreikiai. Pasakyti, ar šuns norinčiam žmogui jis bus reikalingas visą laiką, – neįmanoma. Įsivaizduokime paauglį, kuriam mokykloje nelabai sekasi bendrauti su bendraklasiais. Šuo, kuris laukia namuose, jam tuo metu yra kaip gyvenimo šviesa ir prasmė, kartu praleistas laikas lakstant po laukus jam kompensuoja viską, ko trūksta mokykloje. Po kelerių metų tas jaunuolis sutinka mergaitę, ją įsimyli, tada ryšys su keturkoju stipriai sutrūkinėja, ir, geriausiu atveju, jo draugas išvežamas pas senelius į kaimą.

Taip pat daugelį kartų esu stebėjęs situaciją, kai garbaus amžiaus žmogus, visą gyvenimą sakęs, kad nesupranta tų žmonių, kurie turi keturkojus draugus ir kam jie reikalingi, staiga pasikeičia šimtu procentų. Kai ant savo namų slenksčio vieną rytą randa mažą, sergantį šuniuką ar kačiuką, jį priglaudžia, gydo, jie tampa artimais draugais, kuriems tiesiog gera būti kartu“, – pastebi A. Gelžinis.

Blogiausia – norėti šuns vien dėl asmeninės naudos

Tad kaip žinoti, kad išties esame pasiruošę turėti augintinį ir ką svarbiausia apgalvoti priimant šį sprendimą? Anot veterinarijos gydytojo, pirmiausia reikia suprasti, kad iškart įsigiję augintinį tikrai nepakeisite savo gyvenimo būdo.

Vedžiojamas šuo
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Vedžiojamas šuo


„Jei visada miegate iki 11 valandos ryto ir neturite nuosavo kiemo, jums ir augintiniui tai bus problema. Prieš įsigyjant šunį, nusipirkite tik pavadėlį, su juo kas rytą ir vakarą eikite pasivaikščioti. Jei jums tai atrodys tinkama, tada galima prie to pavadėlio prisegti ir šuniuką“, – pataria A. Gelžinis.

Vis dėlto, jis perspėja, kad istorijos, kai šuo priglaudžiamas tik dėl konkrečios naudos, nesibaigia gerai.

„Reikia suprasti, kad šunys nėra kažkokios tai konkrečios naudos davėjai – jei pirksite augintinį tik apsaugai, vaikams ar dar kažkam, tai dažniausia nebūna sėkmės istorija. Tai – tikrieji mūsų gyvenimo draugai, ir mes niekada nežinom, už ką mes juos mylim ir kodėl su jais gerai. Reikia suprasti, kad šunys yra mūsų draugai, šeimos nariai ir tokie patys individai, kaip ir mes, su visomis tai lydinčiomis pasekmėmis“, – aiškina A. Gelžinis.


Letena
10