Daugelis iš mūsų jau yra girdėję, kad negalima naudoti žmonėms skirtų šampūnų šuns maudymui. Šunų odos pH yra labiau šarminis nei žmonių, o žmonėms gaminti šampūnai yra labiau rūgštiniai nei skirti gyvūnams. Panaudojus žmonių šampūną, natūrali augintinio odos rūgščių ir šarmų pusiausvyra bus sutrikdyta, o tai neigiamai paveiks apsauginį rūgštinį odos barjerą. Pažeidus šį barjerą, sukuriama patogi aplinka bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams. Žmonėms skirti šampūnai ne tik išbalansuoja šuns odos pH, bet ir džiovina šuns odą, ji pradeda skilinėti, pleiskanoti, galop šuo pradeda kasytis, o besikasant atsiradę odos įdrėskimai sukuria dar geresnes sąlygas bakterijų dauginimuisi.

Augintinis daug kasosi: ką tai reiškia?

Kasymasis – natūralus gyvūno atsakas į jaučiamą dirgiklį, tačiau jei toks augintinio elgesys kartojasi itin dažnai, gali būti, kad jį kankina odos susirgimai. Intensyviai besikasant pažeidžiama gyvūno oda, o jai suskilinėjus ir išopėjus atsiranda palanki terpė įvairioms infekcijoms plisti, todėl svarbu laiku augintiniui suteikti pagalbą. Apie tai, ką reiškia dažnas augintinio kasymasis ir kokių veiksmų reikėtų imtis tai pastebėjus, kalbame su veterinarijos klinikos „Kaivana“ veterinarijos gydytoja Viktorija Tvaranavičiūte.

Žmonių ir gyvūnų didžiausias organas – oda, kuri formuoja apsauginį barjerą, be kurio gyventi nebūtų įmanoma. Kaip aiškina veterinarijos gydytoja, oda taip pat yra imuninės sistemos organas, kuris aktyviai dalyvauja formuojantis imuniniam atsakui. Priskaičiuojama šimtai skirtingų odos ligų, kurių dauguma atrodo labai panašiai.

„Labiausiai paplitęs nusiskundimas kreipiantis pas veterinarijos gydytoją dermatologą – nuolatinis augintinio kasymasis, laižymasis, niežulys, padidėjęs plaukų slinkimas, tarpupirščių paraudimas, cistos, lėtiniai ar ūminiai ausų uždegimai. Dažniausiai šeimininkai atvyksta su nusiskundimais, kad augintinis išpliko, atsirado įvairūs pažeidimai ant odos, sklinda nemalonus kvapas iš ausų ar nuo paties augintinio, šis dažniau nei įprastai purto galvą, kasosi kailį ar ausis. Visi šie ir kiti nusiskundimai signalizuoja apie odos susirgimus, kurie gali būti arba lengvai išsprendžiami, tačiau kitais atvejais tai gali būti klastingos ligos požymis, kurios gydymas ir diagnozavimas pareikalaus kantrybės ne tik iš veterinarijos gydytojo, bet ir iš šeimininko“, – teigia V. Tvaranavičiūtė.

Anot jos, didesnį polinkį sirgti odos ligomis turi tam tikrų veislių gyvūnai, todėl šeimininkai turėtų iš anksto susipažinti su galimomis rizikomis.

„Nulėpusias ausis turintys šunys dažniau serga ausų uždegimais, sukeltais mieliagrybių. Šunys su didele povilne, kurie mėgsta maudynes, vasaros metu dažniau kenčia nuo šlapiuojančių dermatitų, iššutimų. Trumpanosiams šunims dažniau pasireiškia raukšlių dermatitai, o pėdučių ir tarpupirščių dermatitai, dar vadinami pododermatitais – kokerspanieliams, anglų buldogams, labradorams, auksaspalviams retriveriams, mišrių veislių šunims, Devon Rex veislės katėms“, – vardija veterinarijos gydytoja.

Anot jos, pododermatito priežastimis dažniausiai būna trauma, dirginantis svetimkūnis, bakterinės ar grybinės kilmės infekcija, alergija pašarui, autoimuninės kilmės susirgimai. Taip pat pododermatitas dažniau diagnozuojamas šunims, kurie naudojami medžioklei, rausia žemes, didelę laiko dalį praleidžia lauke. Pastebima, kad šiomis ligomis dažniau serga nutukę šunys.

Alergijas sukelia įvairūs parazitai: dažniau kenčia jauni gyvūnai

Odos susirgimai gali pasireikšti ir dėl įvairių alergijų – tai blusinis alerginis dermatitas, grybeliniai susirgimai, atopinis dermatitas, pašarų sukelti dermatitai. Didelę grupę susirgimų apima ir parazitų sukeliamos ligos.

Parazitiniai susirgimai užimą nemažą vietą dermatologijoje. Blusos yra žinomos visiems augintinių šeimininkams – kartais šių mažų parazitų nesimato, tačiau jų išmatas ir kiaušinėlius galima lengvai pastebėti ant šuns kailio. Kiti požymiai – pernelyg dažnas laižymasis, kasymasis, šašų ir šlapiuojančių egzemų susidarymas. Šunys gali užsikrėsti ir kitais parazitais, tokiais kaip agurkiniai kaspinuočiai, kuriuos perneša blusos. Gydymui skiriami įvairūs antiparazitiniai lašai, šampūnai, purškikliai ar kitos priemonės. Svarbu į gydymo programą įtraukti visą šuns aplinkos tvarkymą, įskaitant ir kitus namuose auginamus gyvūnus“, – pabrėžia V. Tvaranavičiūtė.

Šuniukas miega
© Shutterstock
Šuniukas miega


Dažnas augintinio kasymasis, paraudausi oda ir slenkantys plaukai gali reikšti, jog augintinis serga demodekoze – šią ligą sukelia poodinė erkutė, o tokiam gyvūnui reikalingas gydymas. Kaip pastebi veterinarijos gydytoja, šis susirgimas būdingesnis jauniems augintiniams.

„Jauniems gyvūnams, kurių imuninė sistema dar būna pakankamai silpna, dažnai pasitaikantis susirgimas – demodekozė, poodinė erkutė. Ji pažeidžia plauko folikulą, dėl to atsiranda lokalizuoti plikimai, augintiniui pasireiškia niežulys. Prie poodinių parazitų priskiriami ir niežai, Pagrindiniai požymiai yra didžiulis niežulys, paraudusi oda, opos ir plaukų netekimas. Dažniausiai pažeidžiamas šuns veidas, ausys ir galūnės. Gydymas turi būti parenkamas, tik tinkamai nustačius, kokia niežų erkutė sukėlė niežėjimą“, – teigia veterinarijos gydytoja.

Alergiją gali iššaukti netinkamas maistas ir priežiūros priemonės

V. Tvaranavičiūtė pastebi, kad pastaruoju metu įvairiuose augintinių priežiūros klausimus gvildenančiuose forumuose dažnai užduodamas klausimas: kodėl mano šuniukas kasosi, ar tai alergija maistui? Anot jos, po šiais klausimais iškart pasipila daugybė komentarų, kad šuo alergiškas vištienai, neva reikėtų keisti maistą, tačiau priežastis gali būti visai kita.

„Pagrindinis aspektas, ką šiuo atveju reikėtų daryti – pirmiausia pasikonsultuoti su savo veterinarijos gydytoju, o tik tada drastiškai keisti mitybą. Alergines reakcijas šunims ir katėms gali sukelti įvairios priežiūrai skirtos priemonės, pavyzdžiui, šampūnai, taip pat alergiją gali sukelti netinkamas pašaras ar aplinkos dirgikliai, tokie kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar vabzdžių įkandimai“, – vardija V. Tvaranavičiūtė.

Šuniui slenka kailis
© Shutterstock
Šuniui slenka kailis


Pasak jos, esant alergijai šuo gali kasytis nepaliaujamai, oda gali būti negražiai išberiama, ji parausta arba tampa sausa, pleiskanojanti. Vis dėlto, diagnozuoti, ar augintiniui alerginę reakciją sukėlė pašaras, ar aplinkos dirgikliai, įmanoma atliekant eliminacinę dietą arba tiriant kraują laboratorijoje, kurioje nustatomi aplinkoje esantys alergenai.

Tam, kad augintiniui netektų susidurti su odos susirgimais, didelės reikšmės turi tinkama gyvūno priežiūra – svarbiausia yra palaikyti natūralų odos barjerą, kuris apsaugo augintinio odą nuo susirgimų.

„Palaikyti natūralų odos barjerą padeda tokie papildai kaip vitaminas C, omega–3 ir omega–6 riebiosios rūgštys, biotinas, taip pat repelentai, kurie atbaido vanbdžius ir nedirgina odos. Tačiau savigyda namuose, naudojant žmonių vaistus ar parinkus neteisingus medikamentus, perdėtas maudymas ar kitų žmonių, o ne veterinarijos gydytojų rekomenduotas gydymas sergančiam odos ligomis gyvūnui gali padaryti didesnės žalos, nei tikėtasi. Odos susirgimai, kurie gydomi netaisyklingai, ar gydymas uždelstas, apsunkina tolimesnius gydytojo veiksmus pasveikimo link“, – perspėja V. Tvaranavičiūtė.


Letena
4