Vėjas – tai ne tik stichija, kuri vienaip ar kitaip veikia mūsų buitį. Vėjas, kuris karštą dieną suteikia gaivos gūsį, o audros metu pridaro rimtų nuostolių mūsų ūkiams, yra ir elektros energijos gavimo šaltinis.

Vėjo energiją į elektros energiją paverčia vėjo elektrinės. Tai vienas iš draugiškiausių aplinkai elektros gamybos būdų. Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Na, o vėjo energetikos istorija mūsų šalyje prasidėjo 2003 m., Skuode. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ši vėjo elektrinė neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia.

Kaip šiandien atrodo vėjo energetika mūsų šalyje ir kokios ateities perspektyvos, kai pasaulyje vis daugiau kalbama ir veikiama klimato kaitos, tvarumo klausimais? Kartu su Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktoriumi Aisčiu Radavičiumi dalinamės 12 faktų apie vėjo energetiką pasaulyje ir Lietuvoje, kurių, galbūt, nežinojote.

1. Vėjas – didžiausias elektros energijos šaltinis Lietuvoje

2019 m. Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai pagamino 1,45 TWh (1453 GWh) elektros energijos – 28 proc. daugiau nei 2018 metais, kai vėjo elektrinės pagamino 1,1 TWh (1139 GWh) elektros energijos. Tai – 13 proc. galutinio elektros energijos suvartojimo Lietuvoje.

Iš atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo, saulės, hidro, biomasės bei biodujų elektrinėse – 2019 m. buvo pagaminta 2,9 TWh elektros energijos. Tai reiškia, kad vėjo jėgainių parkuose pagaminama elektros energija sudaro lygiai pusę visos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminamos elektros energijos arba 40 proc. visos šalies vietinės elektros energijos generacijos.

Pasak A. Radavičiaus, šiuo metu yra priimta Nacionalinė energetikos strategija, pagal kurią vėjas ir toliau bus didžiausias energijos šaltinis Lietuvoje ir gamins virš 50 proc. mūsų valstybės elektros energijos poreikio.

Aistis Radavičius
© Organizacijos nuotr.
Aistis Radavičius

„Remiantis Strategijoje nustatytais tikslais, iki 2030 metų vėjo generacija turėtų išaugti tris kartus, o skaičiuojant iki 2050 metų, iki kada yra priimta strategija, iš vėjo turėtų būti pagaminama ne mačiau kaip 7 TWh elektros energijos. Vėjas šiuo metu yra pats efektyviausias atsinaujinantis išteklius. Jis atpigo daug greičiau nei saulės energija. Jis jau pigesnis net nei dujos ar anglis, o resursai – labai palankūs. Lietuva yra apdovanota tiek vėjo, tiek saulės, tiek vandens energija. Vėjo greitis Lietuvoje – pakankamas, pas mus nėra kalnų ar kitų itin didelių objektų, užstojančių kelią vėjui“, – sako A. Radavičius.

2. Vėjo pagaminamos elektros pakanka daugiau kaip 1 mln. gyventojų

Vėjo jėgainių parkai elektra gali aprūpinti 634 tūkst. Lietuvos namų ūkių arba užtikrinti maždaug 1,3 mln. gyventojų elektros poreikius.

Tą patvirtina ir pašnekovas: „Mes naudojame oficialią Statistikos departamento informaciją, kiek žmonių Lietuvoje yra vienas namų ūkis, o tai yra – 2,08 žmogaus, ir tuomet matome, kiek visi namų ūkiai per metus sueikvoja energijos. Taigi, 1,3 mln. gyventojų yra pilnai aprūpinami vėjo energetika. Reikia tik turėti omenyje, kad namų ūkiai nėra patys didžiausi elektros suvartotojai (suvartoja apie 3 TWh iš visų 11,5). Jeigu pagal strategiją tą kiekį padidinsime, mes galėsime pilnai aprūpinti visus Lietuvos gyventojus“.

Vėjo jėgainės jūroje
© Scanpix
Vėjo jėgainės jūroje

3. Lietuvoje veikia 23 vėjo elektrinių parkai

Lietuvoje šiuo metu veikia 23 vėjo jėgainių parkai, jų galia kartu sudėjus siekia 480 MW. Kartu su pavienėmis vėjo elektrinėmis iš viso instaliuota 533 MW galios elektrinių.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius svarsto, kokios šios plėtros galimybės ateityje: „Pirmas vėjo jėgainių parkas pastatytas 2006 metais. Nauji projektai vystomi, tačiau kyla iššūkių dėl valstybės paramos, skatinimo. Iškyla klausimas – kai nėra aiškios skatinimo tvarkos, neaišku, kaip tų parkų daugės. Pavyzdžiui, šiai dienai elektros kaina kritusi iki istorinių žemumų, todėl verslui statyti jėgainių parkus tiesiog neapsimoka. Jeigu tokios kainos laikysis, tokie projektai komerciniais pagrindais negalėtų būti įgyvendinami“.

4. Statyti vėjo jėgaines galima ne tik pajūryje

Sąlygos vystyti vėjo energetiką mūsų šalyje iš tiesų palankios. Lietuva – nedidelė lygumų šalis, o tai reiškia, kad čia nėra natūralių barjerų, galinčių užstoti vėją, nėra didelių sąlygų skirtumų tarp Šiaurės, Pietų, Rytų ir Vakarų.

Pasitelkiant naujausias technologijas, vėjo jėgaines galima statyti nebūtinai pajūrio teritorijose. Pavyzdžiui, vienas efektyviausių vėjo jėgainių parkų veikia rytinėje šalies dalyje, netoli Anykščių. Jame esančios trys vėjo jėgainės yra aukščiausios Lietuvoje – aukščiausiame vertikaliame mentės taške pasiekiamas net 180 metrų aukštis. Šių jėgainių galia kartu sudėjus siekia 7,5 MW.

„Norintys pamatyti tikrąjį vėjo elektrinių mastą, kiek jų Lietuvoje yra, turėtų važiuoti nuo Klaipėdos Panemunės keliu, nuo Šilutės link Jurbarko. Ten visą laiką tolumoje matosi vėjo malūnai. Šilutė, Tauragė, Pagėgiai – pagrindiniai rajonai, kuriuose buvo statomos vėjo elektrinės. Tiesa, dabar jų jau yra ir prie Jurbarko, Lazdijų, Kaišiadorių, Anykščių, Panevėžio ir t.t. Net kelyje nuo Kauno link Vilniaus galime išvysti elektrą gaminančius vėjo elektrines“, – sako pašnekovas.

Paklausus, kaip tą vėją išmatuoti ir kas leidžia nuspręsti, ar tam tikroje vietoje gali „išdygti“ vėjo elektrinių parkas, A. Radavičius patikina, kad ne viskas taip paprasta: „Vystytojai užsako tyrimus, kurie yra pakankamai brangūs, tenka ilgai tirti – metus laiko, kad būtų aišku, ar konkreti vieta tinka vėjo jėgainių statybai ir ar visais metų laikais generuos energiją. Taip susiskaičiuojamas ekonominis modelis, paprastai vien vidutiniu Lietuvos vėjingumu nėra remiamasi“.

Greta Thunberg
© AP / Scanpix
Greta Thunberg

5. Didžiausias šalies vėjo jėgainių parkas yra netoli Pagėgių

Didžiausias vėjo jėgainių parkas Lietuvoje nuo 2016-ųjų veikia netoli Pagėgių. Jame sukasi 30 skirtingo aukščio ir galingumo turbinų. Bendra jų galia siekia 73,5 MW. Praėjusiais metais jis pagamino 185,6 GWh elektros energijos.

Vieta šiam vėjo jėgainių parkui buvo pasirinkta dėl vadinamojo „Marių koridoriaus“ – dėl šio gamtinio reiškinio Pagėgių savivaldybėje pučia stipresni nei vidutiniškai Lietuvoje vėjai.

6. Gyventojams svarbu, kad verslo įmonės naudotų švarią elektros energiją

Kaip rodo neseniai Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos užsakymu atlikto gyventojų nuomonės tyrimo duomenys, net 57,4 proc. šalies gyventojų iš dalies arba labai svarbu, kad verslo įmonės, kurių paslaugas ar prekes jie perka, naudotų iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Galima palyginti: šis aspektas iš dalies ar visiškai nesvarbus vos 10,3 proc. gyventojų.

„Mūsų asociacija nuolat vykdo įvairias apklausas. Jos rodo, kad vėjo jėgainių palaikymas iš visuomenės pusės – labai stiprus. Pavyzdžiui, neseniai atliktas tyrimas parodė, kad net 80 procentų visuomenės mano, kad tai Lietuvai labai palankus ir naudingas elektros energijos išgavimo būdas.

Taip pat stebime elektros energijos žinomumo augimą. Šiemet klausėme, ar žmonėms svarbu, iš ko ta elektros energija yra pagaminama? Ar jiems svarbu, kad ji būtų iš atsinaujinančių šaltinių? Visuomenę, pasirodo, labai stipriai supurtė AB „Grigeo Klaipėda“ skandalas ir rezultatai nustebino net mus: beveik 60 proc. apklaustųjų pasakė, kad taip – jiems rūpi, kad energija būtų švari. Pastebima, kad ši tendencija gaji visame pasaulyje. Didelės korporacijos motyvuotai ir tikslingai perka žaliąją energiją, tokiu būdu remdami atsinaujinančios energetikos šakas. Vėjo energetikos gamintojams tai leidžia eiti į priekį, nes sudaromos ilgalaikės sutartys, kurios suteikia garantijų. Tai naudinga net ir trečiai pusei – valstybei – nes reikia įgyvendinti mažiau paramos modelių“, – pasakoja vėjo energetikos specialistas.

Kodėl žmonės taip atsigręžė į klimato kaitos problemas? A. Radavičius pastebi kelias priežastis: „Manau, kad prie to prisidėjo ir didėjantis sąmoningumas, ir socialiniai tinklai, kurie leidžia išgirsti tam tikrus žmones. Puikus pavyzdys – švedų klimato aktyvistė paauglė Greta Thunberg, kurią išgirdo visas pasaulis. Kaip viename interviu, ją palaikydamas, sakė Barackas Obama: „Ši mergaitė yra viena didžiausių mūsų planetos gynėjų. Nors ji puikiai suvokia, kad jos karta patirs stipriausią klimato kaitos smūgį, ji nebijo imtis realių veiksmų.“

Aistis Radavičius
© DELFI / Aurelija Karaliūtė
Aistis Radavičius

7. Vėjo energetikos vaidmuo ir toliau stiprės

Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją įgyvendinanti Lietuva turi ambicingą tikslą ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Siekiant šio tikslo, vėjo energetikos vaidmuo toliau stiprės – ilgainiui vėjo jėgainių parkuose turėtų būti pagaminama daugiau nei 50 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos.

8. Vėjo elektrinės pagamina 15 proc. Europai reikalingos elektros energijos

Iš viso Europoje veikia 205 GW galios vėjo jėgainių, kurios pernai pagamino 15 proc. čia suvartotos elektros energijos.

Daugiausia elektros energijos 2019 m. iš vėjo pagaminta Danijoje (48 proc.), Airijoje (33 proc.), Portugalijoje (27 proc.) ir Vokietijoje (26 proc.). Iš viso 12-oje ES valstybių vėjo elektrinės pagamina daugiau nei 10 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, tarp šių valstybių – ir Lietuva.

„Vėjo energetika pasaulyje vystoma jau nuo 1973 metų, kai vyko naftos krizė. Inovatoriai šioje srityje buvo danai, ispanai, vokiečiai, tačiau pastaruoju metu ir kitos Europos šalys vis aktyviau gamina bei naudoja žaliąją energiją. Vėjo elektrinės Europoje pagamina apie 15 proc., o Lietuvoje vos šiek tiek mažiau – 13 proc. – reikalingos elektros energijos. Mūsų šalis patenka į dešimtuką Europos šalių, kurios pagal esamą poreikį pagamina daugiausiai elektros energijos“, – džiuginančią statistiką pateikia pašnekovas.

9. Gaminti elektros energiją iš vėjo vis pigiau

Tobulėjančios technologijos leidžia elektros energija iš vėjo išgauti vis efektyviau. Tai reiškia, kad su kitomis energijos rūšimis sėkmingai konkuruojama jau ne tik švarumu, bet ir kaina. Pavyzdžiui, Tarptautinės energetikos asociacijos (International Energy Agency, IAE) duomenimis, elektros energijos kaina sausumos vėjo jėgainėse siekia apie 50 JAV dolerių už megavatvalandę. Palyginimui: dar 2012-aisiais kaina siekė 80 JAV dolerių už megavatvalandę.

Vėjo jėgainė
© Shutterstock
Vėjo jėgainė

10. Vėjo energetiką galima vystyti ir jūroje

Lietuvai siekiant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinto tikslo ateityje iš atsinaujinančių šaltinių gaminti 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, svarbu vystyti tiek sausumos, tiek jūrinės vėjo energetikos projektus.

Pernai Klaipėdos mokslininkų atliktoje studijoje numatyta, kad geriausia teritorija jūrinio vėjo plėtrai yra 30–40 kilometrų atstumu nuo Šventosios kranto. Bendra galima įrengti elektrinių galia siekia 3,35 GW.

Apie tai pasakoja ir Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius: „Jūrinė vėjo energetika (OWP) iki šios dienos buvo vystoma gana koncentruotai, vos šešios valstybėse, tačiau geografija plečiasi. Tai labai perspektyvi niša, tad plėtra vyksta ne tik Europoje, bet ir Amerikoje. Perspektyvos šios plėtros – labai didelės. Jei sausumoje yra tam tikri apribojimai, jūroje kliūčių labai mažėja. Galima statyti itin galingas vėjo elektrines. Pavyzdžiui, šiuo metu jau yra 12 MW galios elektrinė. Iki 2050 m., remiantis Europos Sąjungos tikslais, turėtų atsirasti 450 GW, kai dabar yra apie 30 GW. Tai rodo, kad turėsime „atrakinti“ duris tiek Viduržemio, tiek Šiaurės, tiek Atlanto vandenyno pakrantėse, tiek Baltijos jūroje. Pastarosios potencialas labai didelis: vėjas čia tolygus, jūra pakankamai sekli, tinkamas gruntas. Lietuvos planas iki 2030 metų yra Baltijos jūroje pastatyti vieną 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jis, planuojama, kad būtų apie 30 km nuo kranto. Dar kyla klausimų dėl prijungimo, tačiau viskas yra sprendžiama. Pasiūlėme Vyriausybei investuoti į jūrinę vėjo energetiką ir sulaukėme grįžtamojo ryšio.“

11. Statant vėjo elektrinių parką, bendradarbiauja apie 30 verslų

Planuojant ir vėliau statant vieną vėjo elektrinių parką kartu dirba net iki 30 skirtingose srityse besispecializuojančių bendrovių. Tarp jų – vėjo energetikos projektų vystytojai, turbinų ir jų komponentų gamintojai, elektros įrangos instaliavimo, sunkiosios technikos, metalo, statybų, inžinerijos paslaugų, plastiko pramonės, logistikos ir kitos kompanijos.

Vėjo energetikos sektorius taip pat prisideda prie darbo vietų kūrimo, dažnu atveju – atokesnėse, nuo sostinės labiau nutolusiose savivaldybėse: Šilutės, Tauragės, Pagėgių, Šilalės, Mažeikių, Jurbarko, Naujosios Akmenės ir kt.

Vėjo jėgainė
© Scanpix
Vėjo jėgainė

12. Vėjo jėgainių skleidžiamo infragarso žmonės negirdi

Neseniai Suomijos techninių tyrimų centro (Technical Research Centre of Finland, VTT) paskelbti tyrimų duomenys rodo, kad vėjo jėgainių skleidžiamo infragarso dažnis, svyruojantis nuo 0,1 iki 1,0 Hz, yra žemiau žmogaus klausos diapazono. Tokia išvada paremta ilgalaikiais matavimais, klausymo testais ir klausimynais, kuriais buvo siekiama ištirti situaciją netoli vėjo jėgainių esančiuose būstuose.

Matavimai parodė, kad infragarso lygis kaimo vietovėse, kuriose veikia vėjo jėgainių parkai, buvo maždaug toks pat, kaip ir įprastoje urbanizuotoje aplinkoje.

Apie nepagrįstas baimes, atsirandančias iš nežinojimo, pasakoja ir Aistis Radavičius: „Darėme apklausas, kurios parodė, kad bendras gyventojų palaikymas yra aukštas. Lietuvoje tarp išsilavinusių, jaunesnių žmonių – didelis palaikymas. Kartai išgirstame tam tikrų baimių, dvejonių, mitų, tačiau tokiais atvejais su žmonėmis svarbu komunikuoti ir jiems viską nuosekliai paaiškinti, parodyti mokslininkų išvadas, pasidalinti kitų šalių gerąja patirtimi“.


5