„Uogų pardavimai kasmet nuolat auga, todėl stebėdami sveikatingumo tendencijas pirkėjų krepšeliuose, jau nuo vasaros pradžios siūlome labai platų šviežių uogų asortimentą. Ir jei pradžioje lietuviai buvo išsiilgę braškių, tai šiuo metu populiariausi jų pasirinkimai – šilauogės ir serbentai, kuriuos mūsų pirkėjai labiausiai vertina dėl jų skoninių ir maistinių savybių“, – teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Juodieji serbentai – viena maistingiausių uogų pasaulyje

Kad juodieji serbentai savo maistinėmis savybėmis gerokai lenkia daugelį kitų uogų – abejoti neverta. Šios uogos „apdovanotos“ gausybe mūsų organizmui reikalingų vitaminų, mineralų ir kitų naudingųjų medžiagų.

Juoduosiuose serbentuose ypatingai gausi yra vitamino C koncentracija – nuo 200 iki 330 miligramų 100-ame gramų uogų, o tai yra dvigubai daugiau nei paros norma žmogui ir net 7 kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose.

Šias uogas rekomenduojame valgyti tiems, kurie dažnai viduriuoja ar pasireiškia sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas. Juoduosiuose serbentuose yra net 115 proc. paros normos organinių rūgščių, kurios gerina virškinimą, o esant mažam skrandžio rūgštingumui, kompensuoja druskos rūgšties trūkumą.

Juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai – skoninėmis savybėmis skirtingi, bet visi labai naudingi
Šaltinis: Shutterstock

Juodųjų serbentų uogose tai pat yra labai daug kalio – 350 miligramų 100-ame gramų. Šios superuogos pasižymi ir gausu chlorogeno rūgšties kiekiu, kuris yra laikomas stipriu antioksidantu, saugančiu nuo virusų ir bakterijų. Tuo metu pektinai, esantys juodųjų serbentų uogose, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina miegą, mažina kraujospūdį, normalizuoja žarnyno mikroflorą, gerina virškinimą.

Na, o puikiausia yra tai, kad juodieji serbentai gerųjų ir gydomųjų savo savybių nepraranda net ir vartojant juos kitokiomis formomis. Štai juodųjų serbentų sultys puikiai tinka persišaldžius, reumato, hipertoninės ligos atvejais, kraujuojant, kosint, pablogėjus apetitui. Tuo metu iš šių uogų pagamintas uogienes ar džemus rekomenduojama valgyti sergant gastritu, esant žarnyno uždegimui.

Raudonasis serbentas – kraujotakos sargas

Raudonieji serbentai iš visų serbentų rūšių yra rūgščiausi, tačiau tai tikrai ne vienintelis jų išskirtinumas. Pradžioje raudonieji serbentai buvo auginami tik gydomaisiais tikslais, tačiau vėliau išpopuliarėjo soduose kaip kultūrinės uogos, kurios pagal derlingumą ir atsparumą šalčiams gerokai lenkia juoduosius serbentus, o jų priežiūra yra daug paprastesnė.

Ir nors raudonieji serbentai daugeliu maistingų medžiagų nusileidžia juodiesiems serbentams, pavyzdžiui, karotino, kuris gamina vitaminą A, gerinantį regą ir užtikrinantį normalią odos ir gleivinės būklę, juose yra kur kas daugiau.

Juodieji, raudonieji ir baltieji serbentai – skoninėmis savybėmis skirtingi, bet visi labai naudingi
Šaltinis: Shutterstock


Prinokę raudonieji serbentai, skirtingai nei juodieji serbentai nenubyra – jie gali ilgai kaboti ant šakelių, todėl jų maistinė vertė nemažėja. Visgi ilgai laikyti jų irgi nevertėtų, nes uogos gali pradėti tiesiog džiūti.

Raudonieji serbentai ypatingai geriną apetitą, o jose esančios skaidulos yra reikalingos normaliems medžiagų apykaitos procesams, sveikai širdžiai ir kraujagyslėms. Tad šias uogas verta rinktis tiems, kurie kenčia nuo per aukšto kraujospūdžio, serga diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis. Negano to, raudonieji serbentai yra puikus pagalbininkas moterims – lengvina su menstruacijomis susijusius negalavimus.

Tačiau labiausiai raudonieji serbentai yra vertinami dėl savo sudėtyje esančių oksikumarinų, kurie normalizuoja kraujo krešėjimą ir sumažina trombų atsiradimo riziką, kas labai svarbu infarkto profilaktikai.

Baltieji serbentai – glotniai ir švelniai odai

Mažiau rūgštūs bei saldesni už raudonuosius serbentus – baltieji serbentai, tinkantys vyresnio amžiaus žmonėms, kuriuos kamuoja skrandžio rūgštingumas. Baltuosiuose serbentuose itin gausu vitamino E, kuris ypatingai teigiamai veikia odą. Neturėdami dažomųjų medžiagų, kitaip nei daugelis uogų, baltieji serbentai nesukelia jokių alerginių reakcijų, todėl juos drąsiai galima duoti ir vaikams.

Didelis kiekis vitamino P baltuosiuose serbentuose palankiai veikia kraujagysles, valo jas, sustiprina ir normalizuoja kraujo sudėtį, skatina tulžies išsiskyrimą, antinksčių žievės funkciją, padeda stiprinti kepenų ląsteles.

Baltieji serbentai – puiki priemonė nuo sklerozės, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų, kataraktos, gerina reprodukcinę organizmo funkciją. Tad kasdien suvalgant vos šaukštą baltųjų serbentų, galima gerokai sustiprinti imunitetą.

Įsitikinus šių superuogų nauda, metas išbandyti gaivų ir vasarišką kokteilį su serbentais.

Juodųjų serbentų ir šilauogių kokteilis

Reikės:

  • 1 puodelio juodų
  • 1 puodelio šilauogių
  • 0.3 vnt. meliono

Gaminimas:

Nulupkite melioną, išimkite sėklas ir supjaustykite. Juoduosius serbentus ir šilauoges nuplaukite ir sausai nuvalykite. Viską sudėkite į elektrinį maišytuvą ir suplakite. Galite įdėti ledukų. Skanaus!


Specialus projektas „Vasara be rūpesčių“