Svetlana su mama ir sesėmis neskubėjo palikti namų. Iki kovo 20-tos dienos kasdien laukė karo pabaigos namuose, su mama padėjo sužeistiesiems, prižiūrėjo seseris, tačiau teko pažvelgti realybei į akis – karas vis nesibaigė.

„Mes atvykome kovo 20-tą. Mama dirbo medicinos seserimi, tad mano tėtis ir mamos vyras (moteris ištekėjo antrą kartą) – kitų seserų tėtis, aš, mes nenorėjome išvykti. Mūsų nedidelis miestelis šalia Kijivo, sirenos ištisai kaukė, bet mes vis tikėjome, kad viskas baigsis. Tikiuosi, kad 100 procentų grįšiu į Kijivą. Tada anglų kalbą „patempiu“ ir važiuoja į Europą dirbti, jei pas mus bus nestabili situacija, nes reikia šeimai padėti. Sunkiausia buvo sekti žinias nuo pat pradžių, apie 30 km nuo mūsų miestas sunaikintas, mums pasisekė. Kasdien tą girdėjome, matėme, kad visa šalis taip – vienoje vietoje nepaliesta, o kaimyninis miestelis nušluotas nuo žemės“, – apie šiurpią kasdienybę nuo karo pradžios pasakoja mergina.

Palanga merginai labai patinka. O be darbo būti sako tiesiog negalinti.

„Yra žmonės, kurie kažko nori, keisti savo gyvenimus, dirbti. Aš esu iš tokių žmonių. Žinau, kad nemažai atvažiavusiųjų neįsidarbina, nes tikisi, kad greit bus galima grįžti atgal. Mes atvykome keturiese – mama, aš ir dvi jaunesnės sesutės. Aš ir mama dirbame. Mano tėtis dirba Kijive, liko ir seserų tėtis, kuris išėjo ginti šalies. Seserų tėtis yra dirbęs Palangoje, tačiau mes niekada anksčiau nebuvo atvykę. Kai atvykome į Vilnių, mums registracijos centre pasakė, kad yra butas Palangoje, taip mes atsidūrėme čia“, – apie netikėtą likimo posūkį pasakoja Svetlana.

Kukli ukrainietė neslepia, kad atvykus į Lietuvą tiek jai, tiek daugeliui kitų ukrainiečių buvo labai šalta. Tačiau paramos šeima stengėsi neieškoti. Mergina sako, kad jos atvyko turėdamos santaupų, o yra nemažai pabėgėlių, kurie iš namų išėjo kaip stovi, neteko namų ir visko, ką kūrė visą gyvenimą.

„Ukrainoje dirbau administratore, pardavimų vadybininke, dirbti pradėjau dar mokydamasis. Turiu išsilavinimą, tačiau dirbau ne pagal specialybę, tačiau man patinka bendrauti su žmonėmis. Vos atvykusi į Palangą ėjau ieškoti darbo – reikia viską į savo rankas imti, niekas kitas jūsų likimo nepaims. O čia, kur dabar dirbu, buvo trečia aplankyta vieta. Man darbą pasiūlė iškart. Mokausi po truputį lietuvių kalbos, kai kuriuos žodžius jau suprantu, nes girdžiu kasdien. Čia dirba ir dar keli iš Ukrainos atvykę žmonės. Kol kas čia neturiu draugų, su kuriais eičiau gerti kavos, tad net kavos laisvą dieną ateinu atsigerti į šią kavinę“, – šypsosi mergina.

Svetlana neslepia, kad seka žinias ir su šeima nepraranda vilties, kada galės sėsti į autobusą ar traukinį ir važiuoti atgal į Ukrainą. Pasiilgsta draugų, namų, tėčio, kurie jas palydėjo iki pasienio ir ten atsisveikino. Toliau moterys į Lietuvą keliavo su savanoriais. Savanoriai padėjo ir rasti laikinus namus Palangoje.

„Žuvinės“ vadovas verslininkas Edmundas Sakalauskas sako, kad kai atėjo Svetlana, jis nė nesvarstė, ar jiems reikia dirbančių žmonių iš Ukrainos. Kelis jau buvo priėmęs ir nors iki tikrojo klientų anplūdžio dar buvo toli, mergina papildė darbuotojų gretas.

„Suprantame, kad buvo ne pats geriausias laikas priimti naujus žmones, kai dar ne sezonas, bet tai ne pinigais matuojamas sprendimas. Vasara, patys matot, anksti neprasidėjo. Daug kas veržiasi į oro uostus ir skrenda ieškoti vasaros svetur. Tačiau visi žmonės sukrėsti to, kas vyksta Ukrainoje, mes suvokiame, kaip jiems sunku, kai išvaro iš namų, – sako E. Sakalauskas. – Deja, negalėjome daugiau priimti, nes nebežinotume, kokio jiems darbo duoti. Liepos mėnesį tikrai Palangoje reikės daugiau dirbančių žmonių, yra didesnis kambarinių poreikis. Palanga draugauja su Bučos miestu, tad prisideda prie pagalbos kaip tik gali. Be to, mes turime puikią progą prisistatyti atvykusiems ukrainiečiams – juk sugrįžę į savo kraštą žmonės tikrai turės ką gero prisiminti, kad čia buvo, o jei turės galimybę – ir sugrįš“.

Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė Aušra Kaluzevičienė sako, kad laikinų darbuotojų vasaros sezonui kasmet ieškantys Palangos darbdaviai karo pabėgėliams kaip mat pasiūlė veiklos.

„Kovo-gegužės mėn. įdarbinti 87 karo pabėgėliai iš Ukrainos, įsikūrę Palangos mieste. Daugiausiai ukrainiečių įdarbinta virtuvės darbininkais (15), virėjais (13), valytojais (9), pagalbiniais darbininkais (8), kambarinėmis (8), padavėjais (6). Yra įsidarbinusių ir į aukštesnės kvalifikacijos pozicijas, pavyzdžiui biologu, socialiniu darbuotoju, vaistininko asistentu. 3 gydytojai, baigę lietuvių kalbos mokymo kursus, pradės dirbti šeimos gydytoju, neonatologu ir vaikų intensyvios terapijos gydytoju. Viename iš Klaipėdos regiono dienraščių planuojama įdarbinti ukrainietį žurnalistą. Dalis asmenų pradėjo dirbti savarankiškai grožio srityje ir statybų sektoriuje“, – duomenimis dalijasi A. Kaluzevičienė.

Užimtumo tarnybos duomenimis, populiariausi žemesnės kvalifikacijos darbai aptarnavimo ir apgyvendinimo sektoriuose.

„Darbdaviai noriai priima į darbą ukrainiečius pabėgėlius, kadangi tai darbštūs, tvarkingi ir atsakingai į darbą žiūrintys žmonės. Dėl sudėtingos ukrainiečių apgyvendinimo situacijos Palangos savivaldybėje, pasitaikė atvejų, kad įsidarbinantiems asmenims darbdaviai suteikė ir apgyvendinimą. Deja, tai tik pavieniai atvejai, nes dauguma Palangoje apsigyvenusių ukrainiečių turi mažamečius vaikus, todėl ne visi darbdaviai gali užtikrinti sąlygas apgyvendinti šeimomis“, – teigia Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė.

Apie 56 proc. įdarbintų karo pabėgėlių iš Ukrainos dirba įmonėse, kurios užsiima apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimu. Ikli gegužės 20 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota beveik 200 karo pabėgėlių iš Ukrainos, kurie įsikūrė Palangos mieste. Užimtumo tarnybos duomenimis, vertinant pagal asmenų pageidavimą darbui, daugiausiai norinčių dirbti kambarinėmis (17), pardavėjais (15), prekybos salės darbuotojais (10), padavėjais (6), valytojais (6), virėjais (6), virtuvės darbininkais (6).

„Dalis ieško darbo pagal įgytą specialybę, dalis renkasi galimybę įsidarbinti greičiau – sutinka dirbti nekvalifikuotą darbą. Taip pat ryškėja tendencija, kad išsilavinę ukrainiečiai ieško darbo ir pagal specialybę, ir pagal rinkoje dominuojančius pasiūlymus. Galimybės dirbti pagal įgytą specialybę yra realios aukštos kvalifikacijos nereguliuojamų profesijų atstovams – inžinieriams, mašinų operatoriams. Jie gali dirbti be papildomų dokumentų tvarkymo, jei to nereikalauja darbdavys. Jei darbdavį tenkina ukrainiečio specialisto kvalifikacija ir žinių bei patirties lygis, netrukdo lietuvių kalbos nemokėjimas, tada dirbti galima pradėti iš karto (susitvarkius įdarbinimo formalumus). Tačiau jei profesija priskiriama reguliuojamų profesijų sąrašui: gydytojai, mokytojai, vaistininkai, architektai, psichologai ir kitų profesijų (kurių yra 44) atstovai, tuomet pirmiausia turi būti patvirtinta asmens profesinė kvalifikacija, kai kuriais atvejais suteikiama licencija. Tokių profesijų atstovai kreipiasi į atitinkamas kvalifikacijas pripažįstančias įstaigas ir pradeda kvalifikacijos pripažinimo procesą. Tiesa, tai netrukdo asmenims įsidarbinti savo srityje nereguliuojamos profesijos pozicijoje ir dirbant laukti pateiktų dokumentų pripažinimo“, – nurodo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento vyriausioji specialistė A. Kaluzevičienė.

Pasitaikė ir atvejų, kai asmuo neįvertino siūlomo darbo ir savo gebėjimų, tad nutraukė darbo sutartis. Visgi gerokai dažniau ukrainiečiai visoje Lietuvoje nutraukia darbo sutartis, nes grįžta į Ukrainą.