70 proc. žmonių, įsigydami būsto draudimą, visų pirma galvoja apie gaisro pavojų, 54 proc. kaip nerimo šaltinį įvardijo užliejimą vandeniu, o 44 proc. trečia didžiausia rizika laiko galimą žalą kaimynų turtui, rodo draudimo bendrovės užsakymu atliktas tyrimas.

Žmonėms taip pat neramu, kad jų būstas gali tapti ilgapirščių taikiniu (40 proc.) ar nukentėti nuo stichinių nelaimių (33 proc.), taip pat apklausos respondentų manymu, svarbu apsidrausti nuo stambios buitinės technikos gedimų (21 proc.).

Pasak BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, ilgametė draudimo išmokų statistika rodo, kad žmonės išmano rizikas būstui ir protingai jas pasvėrę renkasi apsidrausti.

„Lietuviai protingai vertina rizikas pagal tai, kur gyvena. Daugiabučių gyventojams aktualus užliejimas vandeniu, individualių namų gyventojams, kur veikia įvairios autonominės šildymo sistemos – kyla didesnis gaisro pavojus ir graso stichinių nelaimių padariniai“, – sako A. Žiukelis.

Jo turimais duomenimis, turto žalos, kurias sukelia ugnis, yra gana retos, priešingai – vandens sukeltos žalos draudikų statistikoje dominuoja. Ekspertas sako, kad daugiausia gaisrų kyla prasidėjus šildymo sezonui ir krintant oro temperatūrai.

„Pačio gaisrų piko sulaukiama vykstant intensyviausiam kūrenimui, kai oro temperatūra smarkiai nukrenta žemyn, taip pat šildymo sezonui artėjant į pabaigą – tuo metu kai kurie kaminai jau būna užsikišę, nes nėra valomi“, – komentuoja BTA atstovas. Jis pataria profilaktiškai atlikti kaminų ir dūmtraukių valymo darbus bei pasirūpinti savo saugumu.

Tyrimo metu gaisrą kaip didžiausią riziką dažniau įvardijo aukštesnio išsilavinimo apklaustieji, kaimiškų vietovių gyventojai. Užliejimą ir galimą žalą kaimynams, kaip labiausiai nerimą keliančias grėsmes, dažniau paminėjo didžiųjų miestų ir rajono centrų gyventojai.

„Būsto draudimas kainuoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Vidutinė išmoka, įvykus nelaimei, siekia apie 800 eurų, tačiau didelių užliejimų ir gaisrų atveju išmoka gali siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Per ilgą darbinę praktiką turime ne vieną pamokančią istoriją, kai tik draudimas padėjo šeimoms atsitiesti netekus vienintelio būsto“, – sako A. Žiukelis.

BTA draudimo bendrovė kasmet išmoka apie 3 mln. eurų būsto draudimo išmokų, taip kasmet nelaimės atveju padėdama maždaug 4 tūkst. žmonių.

Ugniagesiai: gaisrų mažėja

Ugniagesiai pastebi, kad vienoms rizikoms mažėjant, kitos auga. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 7173 gaisrai – tai mažiausias rodiklis per beveik du dešimtmečius.

Tačiau daugėja stichinių nelaimių, siejamų su klimato kaita – ekstremalūs karščiai, didelis gūsingas vėjas – tai daug žalos galintys atnešti gamtos gaivalai.

Pasak ugniagesių, gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Tai yra minimalus reikalavimas, tačiau dūmų detektorių rekomenduojama įrengti ir kiekvienoje atskiroje patalpoje.

Artėjant stichinėms nelaimėms, svarbu pasiruošti galimam elektros dingimui – pakrauti telefoną (pagalbai išsikviesti), pasirūpinti šviesos šaltiniu. Taip pat svarbu saugiai sudėti ir pritvirtinti daiktus – balkonuose, terasose, kiemuose. Artėjant audrai – uždaryti langus, išjungti elektros prietaisus bei pasirūpinti palikti automobilį atokiau nuo medžių ir pastatų.

Gyventojams taip pat patariama atkreipti dėmesį ir į šalia namų bei kitų pastatų augančius medžius. Ligotas, pradėjęs džiūti medis kilus audrai gali lūžti ir taip sukelti daug žalos.

Daugiau informacijos apie tai, kaip tinkamai pasiruošti galimoms nelaimėms ir kaip elgtis ištikus bėdai galima rasti:

https://pagd.lrv.lt/lt/ugniagesiai-pataria
https://www.lt72.lt