Atvejų skaičius auga, o sergantieji jaunėja
Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojos kardiologės Sigitos Bagdonaitės-Siriukaitienės, širdies ir kraujagyslių ligos, o dažniausia iš jų – miokardo infarktas (MI) – yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Lietuvoje sergamumas miokardo infarktu didėjo nuo 206 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 298 atvejų 100 tūkst. gyventojų 2018 m. Be to jaunėja ir sergančiųjų amžius:
„Miokardo infarktas įvyksta tuomet, kai nutrūksta širdies raumenį (miokardą) maitinančios arterijos kraujotaka ir pažeidžiama raumens dalis. Tai yra lėtinės išeminės širdies ligos (IŠL) pasekmė, kai ilgesnį laiką veikiant įvairiems rizikos veiksniams yra pažeidžiamos širdį maitinančių arterijų sienelės, šių kraujagyslių spindis pamažu siaurėja ir galiausiai dėl esančių pakitimų nutrūksta kraujo tėkmė, maitinanti širdies raumenį“, – pasakoja medikė.
Pašnekovės teigimu, pagrindiniai MI simptomai priklauso nuo pažeistos širdį maitinančios arterijos vietos, jos dydžio, pažeistų kraujagyslių kiekio ir nuo to, kokia kraujotaka toje miokardo vietoje yra iš kitų arterijų. Vis dėlto pagrindiniai ir dažniausi simptomai yra stiprus skausmas krūtinėje, paprastai jaučiamas kairėje jos pusėje, tačiau skausmas gali plisti ir į dešinę pusę, taip pat į nugarą, po mentimi, į ranką, riešą, net žandikaulį.
Vyrams – akivaizdžiai didesnė rizika
Galimas ir skausmas ties skrandžio duobute, o jį paprastai lydi šalto prakaito pylimas, mirties baimė, bendras silpnumas, gali būti pykinimas. Be to, pasitaiko atvejų, kuomet juntamas ne skausmas, o stiprus dusulys, ypač sergantiems cukriniu diabetu. S. Bagdonaitės-Siriukaitienės teigimu, neretai MI baigiasi staigia ir netikėta mirtimi, nors anksčiau žmogus jokių simptomų nejautė:
„Vis dažniau MI suserga darbingo amžiaus, energingi žmonės, daugybė susirgusiųjų lieka neįgalūs. Išeiminių širdies ligų, sukeliančių miokardo infarktą, priežastis skirstome į dvi grupes: rizikos veiksniai, kuriuos galime valdyti, ir tie, kurių negalime pakeisti. Prie galimų valdyti rizikos veiksnių priskirtina nesubalansuota mityba, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelis svoris, kraujospūdis, cukraus kiekis. Taip pat stresas, padidėjęs kraujo krešumas, padidėjęs nedidelio tankio lipoproteinų kiekis, nustatomas atliekant specialų tyrimą“
Pasak kardiologės, veiksniai, kurių negalima pakeisti, susideda iš amžiaus – vyrams virš 40 m. amžiaus, o moterims virš 50 m. didėja šios ligos rizika. Be to, vyrai apskritai turi didesnę riziką susidurti su šia diagnoze, nei moterys. Šią tendenciją patvirtina ir draudimo bendrovės pateikiama statistika:
„Mūsų duomenimis, infarkto atvejai nėra dominuojantys, tačiau 10 proc. mūsų užfiksuotų atvejų infarktas ištiko moteris, sulaukusias daugiau nei 60 m., o net 90 proc. atvejų ši liga fiksuota vyrams. Taip pat statistika rodo, kad ši liga jaunėja. Jauniausias asmuo, kuriam išmokėjome draudimo išmoką, buvo 36 m., vyriausias – 67 m“, – pasakoja BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas Andrius Žilėnas.
Sezoniškumo tendencija matoma, bet to priežastys iki galo nėra aiškios
Neabejotinai įtakos, pasak gydytojos, turi ir paveldimumas, anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems bei jau nustatytos aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga – širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir t.t.
Tuo tarpu „Gerovės klinikos“ gydytojos kardiologės Lauros Lukošiūnienės teigimu, atlikta keletas tyrimų, kurių metu stebėta tendencija, kad miokardo infarktas dažnesnis šaltojo sezono metu, t.y. žiemą, tačiau šio padažnėjimo priežastys nėra visiškai aiškios:
„Mano nuomone, tokią tendenciją galėtų sąlygoti sėslesnis gyvenimo būdas ir mityba, pvz. vaisių ir daržovių trūkumas, šaltuoju metų laiku, ko pasekoje įgyjami nauji ar progresuoja jau esami kardiovaskuliniai rizikos veiksniai – mažas fizinis aktyvumas, viršsvoris, padidėjęs cholesterolio ir/ar cukraus kiekis kraujyje, rūkymas“,– įžvalgomis dalinasi medikė.
Streso ir nepakankamo miego įtaka: persukant laikrodžius į žiemos laiką, stebimos itin liūdnos tendencijos
Visgi, didelę dalį rizikos veiksnių, S. Bagdonaitės-Siriukaitienės teigimu, galime kontroliuoti patys: itin svarbu nerūkyti, vengti pasyvaus rūkymo, atkreipti ypatingą dėmesį į mitybą: kuo mažiau pusgaminių, produktų su pridėtiniu cukrumi, o visi saldūs produktai, tarp jų ir medus bei vaisiai, turėtų būti vartojami tik iki 12 val. dienos, nebent žmogaus fizinis aktyvumas išties aukštas:
„Jei norime vartoti angliavandenius, jie turi būti suvartojami energijai fizinio krūvio metu, nes priešingu atveju tai kaupiasi riebalų pavidalu ne tik pilvo ar šlaunų srityje, bet ir aplink vidaus organus, sukelia cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, podagrą, onkologines ligas“, – pataria S. Bagdonaitė-Siriukaitienė.
Be to, itin svarbi sąlyga – kokybiškas miegas: „Įdomus faktas apie miegą: buvo atlikti tyrimai, jog eilę metų tą pirmadienį, kai laikas iš žiemos laiko keičiamas į vasaros laiką, t.y. miegama 1 valanda trumpiau, įvyksta 24 proc. daugiau MI atvejų, lyginant su kitomis dienomis. O keičiant laiką iš vasaros į žiemos, kai miegama 1 valanda ilgiau, MI atvejų sumažėja 21 proc.“, – reikšmingais miego svarbos įrodymais dalijasi medikė.
Galiausiai, vengiant miokardo infarkto, būtina mažinti streso, įtampos kiekį gyvenime: kardiologės teigimu, atlikti tyrimai parodė, jog COVID-19 pandemijos metu labai reikšmingai padidėjo sergamumas ŠKL ir miokardo infarktu. Tai buvo siejama ne tik su sudėtingesne tvarka patekti pas gydytoją kardiologą, tačiau ir su stipriai padidėjusiu streso lygiu:
„Norint sumažinti stresą, būtina skirti pakankamai laiko ne tik darbui, bet ir poilsiui, užsiimti malonia veikla, būti fiziškai aktyviems, valgyti sveiką ir kokybišką maistą, kuo daugiau būti gamtoje ir gryname ore, taip pat padėti kitiems.“
Auksinės 8 minutės išgelbėti žmogaus gyvybę: kaip atpažinti miokardo infarktą ir ko griebtis
Jokia liga nesirenka nei vietos, nei laiko, todėl miokardo infarktas, kur skubi pagalba – itin svarbi, gali ištikti prekybos centre, vairuojant automobilį ar tiesiog vaikštant parke. Kaip aplinkiniams suvokti, kad žmogų kankina ne kitas negalavimas, prasidėjęs panikos priepolis, o būtent miokardo infarktas ir kokių veiksmų griebtis?
Gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė sako, jog atpažįstant miokardo infarktą, itin svarbus skausmo apibūdinimas: MI atveju šis yra intensyvus, gniaužiantis, maudžiantis, deginantis skausmas krūtinėje, tipinė lokalizacija – už krūtinkaulio arba kairėje krūtinės ląstos pusėje, galintis plisti į kaklą, apatinį žandikaulį ar kairę ranką. Visgi nederėtų šio skausmo painioti su aštriais, duriančiais skausmais krūtinėje, kurie taip pat gali įradijuoti į kairę ranką – tokie skausmai dažniausiai nėra būdingi miokardo infarktui. Juos, sako medikė, gali sąlygoti kita krūtinės, stuburo ar peties patologija. Sunkiais MI atvejais galimas sąmonės netekimas ir gyvybinių funkcijų sustojimas.
„Pirmasis žingsnis įtariant miokardo infarktą – kviesti greitąją medicinos pagalbą, antrasis – padėti žmogui nusiraminti iki atvyks greitoji medicinos pagalba. Asmenys, patiriantys miokardo infarktą, dažniausiai būna susijaudinę, išsigandę, tad dar labiau padidėja deguonies poreikis miokarde, sąlygojantis dar didesnę miokardo (širdies raumens) pažaidą. Todėl svarbiausia padėti žmogui nurimti, jeigu žmogus stovi – padėti atsisėsti ir nuolat sekti jo gyvybines funkcijas, o joms sutrikus būtina laiku suteikti pirmąją pagalbą“, – pasakoja gydytoja kardiologė L. Lukošiūnienė.
Negrįžtami pokyčiai smegenyse neleidžia delsti nė akimirkos
Kai sustoja širdis, anot medikės, pradinis gaivinimas turėtų būti pradėtas nedelsiant, nes apytikriai po 3–4 minučių prasideda negrįžtami galvos smegenų pokyčiai – galvos smegenų ląstelių žūtis, o po 8–10 minučių žmogus miršta:
„Nedelsiant pradėjus pradinį gaivinimą, t.y. sukūrus dirbtinę kraujotaką spaudinėjant krūtinės ląstą ir, turint apsaugos priemones, pradėjus dirbtinį kvėpavimą ar taikant išorinę defibriliaciją, žmogaus išgyvenamumo šansai padidėja 2–4 kartus, o taip pat sumažėja neurologinio pažeidimo mastas žmogų atgaivinus. Todėl pamačius susmukusį žmogų būtina išdrįsti prieiti ir, įvertinus gyvybines funkcijas, iškart pradėti išorinį širdies masažą bei, esant galimybei, taikyti defibriliaciją.“
Kalbant apie medikamentines pagalbos priemones esant skausmui krūtinėje, L. Lukošiūnienės teigimu, jų vartojimas nepatikslinus diagnozės gali būti ne tiek naudingas, kiek žalingas, nes krūtinės skausmo priežasčių sąrašas yra itin ilgas ir esant kai kurioms būklėms netinkamų medikamentų vartojimas gali tik pabloginti situaciją. Todėl medikamentines priemones saugiau gali paskirti greitosios medicinos pagalbos personalas, įvertinęs kliniką ir atlikęs elektrokardiogramą. Ankstyvesnis medikamentų skyrimas gali būti naudingas, jei žmogus jau buvo patyręs miokardo infarktą ar turi ilgą koronarinės širdies ligos istoriją.
