Fizinių traumų sportuojant įvyksta kasdien – tą pastebi ne tik medikai, bet ir draudimo ekspertai, dažnai sulaukiantys nukentėjusių klientų. Pasak draudimo kompanijos BTA asmens draudimo rizikų vertintojo Andriaus Žilėno, dažnu atveju tai būna smulkios traumos (nuo piršto lūžio iki čiurnos raiščių patempimų), taip pat užfiksuojama nemažai minkštųjų audinių sužalojimų – antakio, smakro ar kitų veido vietų prakirtimų.

Pavyzdžiui, žaidžiant tenisą viena apdraustoji sau su rakete prakirto nosies kepurėlę. Jei kalbėsime apie rimtesnius įvykius, natūralu, kad dažniausiai lūžta galūnių kaulai – dilbio, blauzdos, čiurnos. Pasitaiko ir dubens kaulų lūžių kai nesėkmingai nusileidžiama krendant iš didesnio aukščio, pavyzdžiui nuo skersinio“, – kalbėjo asmens draudimo rizikų vertintojas.

Pasak jo, traumų pobūdis skiriasi ir pagal sporto rūšį – aukštyn kylantis termometro stulpelis vis daugiau žmonių vilioja išbandyti bėgimą, kuris, tinkamai nepasirengus, taip pat gali baigtis traumomis.

„Beje, Lietuva – krepšinio kraštas, tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris nebūtų laikęs krepšinio kamuolio rankose ar žaidęs vienokių ar kitokių su juo susijusių žaidimų. Tačiau net ir tokia, atrodytų, nekalta pramoga gali baigtis traumomis, o ką jau kalbėti apie kovos menų treniruotes ar profesionalų sportą. Rizika susižeisti visuomet yra“, – kalba A. Žilėnas.

 Miglė Baranauskaitė
Miglė Baranauskaitė.

Dažnesnės lėtinės traumos – kaulų, sąnarių, raumenų skausmas

Gydytojai pastebi, kad dažniausios yra kaulų ir raumenų sistemos traumos. Pasak sporto medicinos gydytojos Miglės Baranauskaitės, traumos gali būti ūminės – įvykusios staiga (pvz., čiurnos kryptelėjimas) ar lėtinės – vadinamosios perkrovos traumos (dėl ilgai vykstančio traumavimo skausmas ar funkcijos sutrikimas atsiranda iš lėto, be jokio aiškaus trauminio įvykio).

„Dažnesnės lėtinės traumos – kaulų, sąnarių, raumenų skausmas. Jį lemia ilgalaikis netinkamas judesys, per didelis fizinis krūvis toms pačioms struktūroms, per trumpas atsigavimo laikas“, – teigia ji.

Pasak gydytojos, skirtingos sporto šakos susijusios su skirtingomis traumomis.

„Žinoma, tos sporto šakos, kai išsivysto didelis greitis, naudojamas koks nors prietaisas, būna daug kontakto su varžovu (pvz., ledo ritulys, regbis), yra pavojingiausios įvykti ūminei traumai. Tačiau užsiimant nekontaktinėmis sporto šakomis (pvz., bėgimu, dviračių sportu) taip pat yra rizika, kad gali įvykti lėtinių perkrovos traumų“, – kalba M. Baranauskaitė.

Andrius Žilėnas
Andrius Žilėnas.

Jos teigimu, ūmines traumas sukelia staigus įvykis, pavyzdžiui, čiurnos kryptelėjimas dėl nelygaus paviršiaus, susidūrimas su varžovu. Dažniausiai šių veiksnių negalime kontroliuoti.

„Lėtinių traumų įvyksta dėl perkrovos, jas dažniausiai lemia nepakankamas fizinis pasirengimas, apšilimo, atvėsimo stoka, per didelis krūvis. Viena dažniausių klaidų, kai prieš treniruotę neapšylama, o po treniruotės neatvėstama. Prieš treniruotę lengvas fizinis krūvis, tempimo pratimai paruošia kūną didesniam fiziniam krūviui, mažina traumų riziką. Lygiai tas pats kalbant apie atvėsimą po treniruotės – mažesnis krūvis treniruotės gale leidžia sugrįžti širdies susitraukimų dažniui į ramybės būseną, kūnas pasiruošia ilsėtis“, – kalbėjo gydytoja.

Ką daryti įvykus traumai?

M. Baranauskaitė pastebi, kad, norint išvengti traumų, labai svarbu pasirinkti tinkamą, t.y. ne per sunkų, fizinį krūvį ir jį individualiai didinti palaipsniui.

„Vieniems krūvį galima didinti greičiau, kitiems – lėčiau, viskas priklauso nuo fizinių savybių. Jeigu pasirinksime sunkų fizinį krūvį iškart, jūsų judėjimo sistema patirs per didelį stresą ir tai didins traumų riziką. Taip pat labai svarbus fizinis pasirengimas – raumenų jėgos, tempimo, balanso treniruotės“, – kalbėjo ji.

Anot gydytojos, jei patyrėte ūmią traumą, svarbu suteikti pirmąją pagalbą – svarbu ramybė, šaltis, reikia pakelti galūnę, apsaugoti nuo pakartotinio traumavimo.

„Jei trauma sunki (pvz., kryptelėję čiurną visai negalite priminti), kreipkitės į skubiąją pagalbą. Jei tai lėtinė trauma, reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, surasti skausmo ar funkcijos sutrikimo priežastį ir ją šalinti. Negydoma lėtinė trauma gali sunkėti ir sukelti didesnių sveikatos problemų“, – kalbėjo M. Baranauskaitė.