Tikriausiai ne kartą esate pykę ant sinoptikų: jie žadėjo puikų orą, o lauke velniškai šalta. Jei esate nusivylę per televiziją matomomis orų prognozėmis, anot Lietuvoje viešinčio piloto ir meteorologijos kurso instruktoriaus Paulo Polaina, jums reikėtų kreiptis į lėktuvo pilotą, mat jie oro sąlygas nustato tiksliau.

Su Paulo susipažinome „BAA Training“ aviacijos akademijoje. Vienas iš jo paskaitoje sėdinčių studentų –19 metų Mindaugas Migauskas. Vaikinas esą jau prieš 7 metus žinojo, kad taps pilotu. Studijas jis pradėjo šį rugsėjį, o iki svajonių išsipildymo liko tik pusantrų metų. Tiek laiko trunka pirminiai mokymai, kurių metu kadetai išmoksta reikalingą teorinę medžiagą ir išmoksta valdyti vienmotorius lėktuvus. Pabaigę šias studijas, jie toliau mokosi valdyti jau pasirinktą lėktuvo tipą, pavyzdžiui, „Airbus“ ar „Boeing“ lėktuvus.

Pirminiai mokymai, sako Mindaugas, yra teorija ir praktika. 14 mokomųjų dalykų trunka 770 valandų. Po to vyksta praktiniai mokymai. Juos studentai atlieka tiek skrydžių treniruokliuose, tiek lėktuvuose. Dalį valandų skraido vienmotoriame lėktuve, dalį dvimotoriame. Beveik 40 valandų treniruojamasi Skrydžių navigacijos procedūrų treniruoklyje ir dar apie 15 valandų Realaus skrydžio treniruoklyje.

Visą interviu su būsimuoju pilotu galite pamatyti peržiūrėję vaizdo įrašą.

Šiuo metu Mindaugas su kursiokais mokosi meteorologijos, o šį kursą jam dėsto Paulo. Gimtojoje Portugalijoje, teigia instruktorius, negyvena jau nuo 2011 metų. Tais metais jis išsilaikė komercinės aviacijos piloto licenziją. Šiuo metu vyras gyvena Katare, o į Vilnių atvyko tik dviem savaitėms – tiek laiko trunka jo pilotų akademijoje dėstomas meteorologijos kursas.

Su Paulo susėdame tuščioje klasėje. Už sienos kitoje patalpoje sėdi jo studentai, tarp jų ir Mindaugas. Būsimiems pilotams dabar yra skirtas laikas savarankiškam mokymuisi, kurį jie skiria meteorologijos kurso kartojimui.

Apie oro sąlygas geriau teirautis pilotų

Paklausus, ar meteorologijos kursas pilotams yra vienas svarbiausių, Paulo teigia, kad visi dalykai, kurių mokosi būsimieji pilotai, yra svarbūs. „Bet taip, yra dalis informacijos, kurios jie tikriausiai nepanaudos skraidydami. Yra ir kritiškai svarbios informacijos, kurią jie naudos kiekvieno skrydžio metu. Meteorologija yra labai svarbus dalykas, jie mokosi nustatyti oro sąlygas ir kaip elgtis esant blogoms oro sąlygoms. Žinoma, kad didžioji dalis skrydžių nelaimių įvyksta dėl žmogaus klaidos. Prie to dažniausiai prisideda meteorologinės sąlygos“, – sako instruktorius.

Esant blogoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, stipriam šoniniam vėjui ar apsnigus pakilimo taką, primena pašnekovas, lėktuvai net nekyla. Tačiau ar pilotai tikrai gali geriau prognozuoti oro sąlygas nei, tarkim, Naglis Šulija? „Sudėtingas klausimas“, – nusijuokia Paulo.

Paulo Polaina
© DELFI / Andrius Ufartas
Paulo Polaina

„Žmonės domisi oro sąlygomis, nes, pavyzdžiui, keliauja į darbą ir nori žinoti, ar reikia pasiimti skėtį. Kai kalbame apie aviaciją, reikia įvertinti daugybę kitų aspektų, o ne tik ar man reikia šiandien skėčio, ar nereikia. Aš manau, ir tai yra mano asmeninė nuomonė, kad aviacijoje yra atliekama daug gilesnė oro sąlygų analizė nei atlieka TV sinoptikai. Jiems mažiau rūpi saugumas nei pilotams. Žmonės negalvoja apie lietų ar sniegą saugumo sumetimais, jie galvoja apie tai, nes jiems reikia žinoti, kaip tinkamai apsirengti ir tiek. Analizuodami orą mes galvojame, ar sąlygos leidžia mums pakilti, ar galėsime nusileisti jau atskridę, ar galėsime skristi numatytu oro keliu“, – teigia pilotas.

Dėl lėktuvo pakilimo galutinį sprendimą esą priima kapitonas. „Aišku, kapitonai turi ir rekomendacijas. Moderniojoje aviacijoje turime ir dispečerius. Jie irgi įvertina, ar lėktuvas gali pakilti, ar ne. Bet net jei dispečerinė leidžia lėktuvui pakilti, galutinis sprendimas priklauso kapitonui. Todėl mokiniams reikia labai gerai išmokti meteorologijos kursą, nes ateityje jie priiminės sprendimus“, – pabrėžia instruktorius.

Lėktuvo pilotas apie tai, kodėl niekada nepasitikėtų TV orų prognozėmis
© DELFI / Tomas Vinickas

Nenuspėjamos audros

Prieš kiekvieną skrydį, sako Paulo, įgula turi pasitarimą. Aptarti oro sąlygoms esą dažniausiai yra skiriama apie 5 minutes. Ir nors oro sąlygas galima nuspėti tiksliau nei praeityje, Paulo pasakoja, kad kartais skrydžio metu pilotas pamato, kad formuojasi netikėta audra.

„Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, tropinio klimato, susidaro tam tikros sąlygos, kurios leidžia formuotis tam tikro tipo debesims visiškai iš niekur. Tokiuose regionuose oro sąlygos visada yra nenuspėjamos. Kartais reikia suprasti, kad ne viską gali nuspėti“, – ramiai aiškina pilotas.

Anot jo, atsidūrę tokioje situacijoje pilotai turi priimti geriausią sprendimą. Nors esą pilotai iš dispečerių gauna oro sąlygų analizę, jie patys tiesiogiai mato situaciją: kartais radare, kartais – vizualiai per langą. „Finale sprendimą priima pilotas ir piloto sprendimas yra išmintingesnis nei žmogaus, kuris žiūri į grafikus ir lenteles“, – teigia instruktorius. Būtent todėl Paulo stengiasi, kad jo mokiniai skirtų ypač daug dėmesio meteorologijos kursui.

Netikėtai atsidūrus audroje, sako Paulo, galimi keli sprendimai. „Pavyzdžiui, jei turi užtektinai kuro ir tam yra tinkamas lėktuvas, galima kilti virš audros debesies. Jei jis nėra aukščiau nei skrydžio kelias, nes lėktuvas turi tam tikrą aukščio intervalą, kuriuo gali skristi be baimės, kad susidursi su kitais lėktuvais. Arba galima iš šono apskristi debesį ir taip išvengti pavojingų oro sąlygų“, – moko pilotas.

Lėktuvo pilotas apie tai, kodėl niekada nepasitikėtų TV orų prognozėmis
© DELFI skaitytojas

Audra su žaibu esą nėra pačios blogiausios oro sąlygos. „Audroje žaibavimas nėra pats blogiausias dalykas, žaibas gali trenkti į lėktuvą ir nesukelti jokių problemų. Blogiausias dalykas skrendant tokiame debesyje yra ledukų kruša. Mes kalbame apie ledo rutulius, kurie gali būti dydžio sulig teniso kamuoliuku. Lėktuvas skrenda labai dideliu greičiu. Skrendant tokiu greičiu susidurti su tokio dydžio kruša debesies viršūnėje yra labai pavojinga. Tai gali apdaužyti lėktuvą. Tokios sąlygos gali būti katastrofiškos: lėktuvas gali tiesiog subyrėti į gabalus“, – pasakoja vyras.

Pasiteirauju, ar pačiam yra tekę papulti į tokią audrą. Pilotas tikina, kad ne, tačiau esą aviacijoje visi mokosi iš jau padarytų klaidų.

Lėktuvo pilotas apie tai, kodėl niekada nepasitikėtų TV orų prognozėmis
© DELFI / Andrius Ufartas

„Man yra buvę, kad oro sąlygos, su kuriomis susidūriau skrydžio metu, nebuvo tokios, kokias mačiau raporte. Yra ir tokių orų sąlygų, kurios nebūna raportuojamos niekur. Pilotai yra kaip ir oro sąlygų stebėjimo antrinis šaltinis. Mes prisidedame prie raportų rengimo, galime pateikti informaciją, o pagal naują informaciją dispečerinės pateikia naujus raportus. Mes esame pilotai, bet sakyčiau, kad 2 proc. laiko būname meteorologai“, – rimtai sako Paulo.

Tačiau skrydžiui, anot meteorologijos kurso instruktoriaus, įtaką gali daryti ne tik tos dienos oro sąlygos. „Mėnulio fazės daro įtaką jūros lygiui, gali daryti įtaką debesų formavimuisi, bet jos tiesiogiai nedaro įtakos skrydžiui. Yra kitokių sąlygų, pavyzdžiui, metų laikai. Metų laikų kaita daro įtaką oro srovėms. Taip pat, pavyzdžiui, skrendant virš Alpių ar kitų kalnuotų vietovių, ar tropinio klimato regionų mes galime susidurti su visai kitokiomis oro sąlygomis. Yra daugybė įvairių Žemės paviršiaus aspektų, kurie gali daryti įtaką oro sąlygoms ir tuo pačiu skrydžiui“, – teigia pilotas.

Už žaibą baisiau paukščiai

Paulo dėstomas meteorologijos kursas yra 77 valandų trukmės. Paskaitos yra išdėstytos per dvi savaites. Atrodo, laiko nėra daug išmokti tokiam svarbiam dalykui, todėl pasiteirauju, ką savo paskaitose Paulo labiausiai akcentuoja. „Svarbiausia, kad jie žinotų visus praktinius dalykus. Kiekviename dalyke yra informacijos, kurios jie niekada daugiau nepanaudos, todėl daugiausiai dėmesio skiriu tiems dalykams, kurie jiems bus svarbūs skrydžio metu. Pavyzdžiui, raportų skaitymas. Jiems reikia mokėti interpretuoti METAR ir TAF (oro uosto meteorologiniai pranešimai – DELFI).

Jie turi žinoti, koks yra leistinas šoninis vėjas ir žinoti, koks šoninis vėjas nėra kliūtis pakilimui ir nusileidimui. Visa informacija būna tuose raportuose, bet raportą interpretuoti nėra lengva. Raportai yra užkoduoti. Tai nėra tas pats, kas klausytis oro prognozių per TV: kokia temperatūra, kokia lietaus tikimybė. Ne. Tai yra detalus ir užkoduotas raportas. O jį jiems reikia dekoduoti“, – teigia instruktorius.

Lėktuvo pilotas apie tai, kodėl niekada nepasitikėtų TV orų prognozėmis
© DELFI / Andrius Ufartas

Meteorologijos kurse, pasakoja portugalas, studentai mokosi ir apie nelaimes, kurios nutiko dėl oro sąlygų. Taip pat studentai esą yra skatinami žiūrėti pro langą ir tiesiog bandyti nustatyti, kokios šiandieną yra oro sąlygos: kokiame aukštyje yra debesys, koks oras bus ryt bei mokosi interpretuoti ir įvairius grafikus, lenteles.

Nusprendžiau išbandyti, ar tikrai studentai gali nustatyti oro sąlygas vien pasižiūrėję pro langą. Todėl susitikusi su Mindaugu paprašau jo papasakoti apie matomas oro sąlygas.

„Meteorologijoje ne tik mokomės iššifruoti raportus. Turime turėti gilesnį orų supratimą, kuris yra žymiai gilesnis negu pasižiūrėjus pro langą gali atrodyti. Šiuo metu debesys, sakyčiau, yra 3000 pėdų aukštyje. Gal 2000. Nes visas paviršius yra padengtas“, – atsako būsimas pilotas. Šiek tiek pasimetęs vaikinas sako, kad jam dar reikėtų pasikartoti meteorologijos kursą, kurį mokosi dar tik savaitę.

Lėktuvo pilotas apie tai, kodėl niekada nepasitikėtų TV orų prognozėmis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ir instruktorius, ir būsimas pilotas tikina, kad už audrą pilotui daug kartų baisiau yra paukščiai. Paulo primena jau legenda ir filmu tapusį JAV kapitono Sully lėktuvo su 155 keleiviais nusileidimą ant Hadsono upės. „Jiems teko leistis ant upės, nes būrys paukščių skrido į lėktuvą, pateko į abu variklius ir lėktuvas neteko energijos. Yra daug geriau, kai žaibas trenkia į lėktuvą, nei lėktuvas patenka į paukščių kelią“, – sako Paulo.


www.DELFI.lt
10