Kai stengiesi susilaukti kūdikio, vėl prasidėjusios menstruacijos arba dar vienas neigiamas nėštumo testas gali varyti į neviltį. Kiek laiko nepastoti yra normalu? Ir ką daryti, jei visgi vien pastangų – nebeužtenka?

Riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis pagalbos, – vieneri metai. Jeigu per vienerius metus, turint reguliarius santykius – 2-3 kartai per savaitę – nepavyksta sulaukti nėštumo, pora turėtų kreiptis pagalbos. Jei moteris vyresnė nei 35 metų arba jos ciklas nereguliarus, yra buvusi endometriozė ar operacijos, reikia kreiptis jau po pusmečio.

„Kartais jaunos poros itin skuba – ateina po kelių mėnesių ir sako, kad nepavyksta. Tuomet paprašau, nurimkite. O būna porų, kurios bando ir septynerius metus, ir tik tada nutaria kreiptis. Bet džiugu tai, kad vis dažniau poros kreipiasi dėl nevaisingumo problemų anksti ir nebebijo sakyti, kad nepavyksta“, – sakė medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė, vaisingumo specialistė Rasa Dargienė.

Nevaisingumas – jokiu būdu ne moters ir ne vyro, tai yra poros diagnozė. Nevaisinga pora laikoma ta, kuriai per vienerius metus, turint reguliarius santykius, nepavyksta pastoti. Pirminis nevaisingumas – kai nepavyksta pastoti nuo pat pradžių. Antrinis nevaisingumas – kai jau susilaukus pirmojo vaikučio nebepavyksta pastoti ir išnešioti antrą kartą. Pastaruoju metu daugėja antrųjų atvejų.

Amžius ir ne tik

Viena iš dažniausių priežasčių yra amžius, per laiką atsiradę sveikatos pakitimai, ligos.

„Šiuolaikinėje visuomenėje pirmiausia dažnai planuojame studijas ir darbą, o šeimos planavimą atidedame vėlesniam laikui. Tada atsiranda probleminis veiksnys – amžius. Nes, kaip bebūtų, optimaliausias amžius pastoti yra iki 35 metų. Vėliau pastojimo galimybė mažėja, persileidimo rizika didėja.

Be abejo, yra daugiau priežasčių. Tai ir kiaušintakių nepratekamumas, pažeisti kiaušintakiai, endometriozės liga, ovuliacijos sutrikimai, endokrininės sistemos pakitimai. Ir, aišku, visada lieka grupė nežinomųjų – kai atrodo, kad pora sveika, viskas gerai, tačiau pastojimas tiesiog neįvyksta“, – pasakojo R. Dargienė.

Vis daugiau porų nevaisingumo rykštė kerta labai skaudžiai: dažnai belieka tik vienas sprendimas
© Shutterstock nuotr.


Pats svarbiausias dalykas, pasak medicinos centro „Northway“ embriologės Vaidos Simanavičienės, yra nedelsti, nes amžius yra viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių.

„Su amžiumi labai didėja embrionų genetiniai pakitimai. Deja, dažniausiai juos lemia prastos kokybės kiaušialąstės. Vyresniame amžiuje didėja kiaušialąsčių brendimo sutrikimų, kurie sukelia chromosomų išsiskyrimo anomalijas.

Moterų amžius taip pat turi įtakos ir lytinių ląstelių energijos gamybai, medžiagų metabolizmui, epigenetiniam genų reguliavimui, ląstelės ciklo reguliavimui.

Pavyzdžiui, 2016 metais atliktame JAV mokslininkų didžiausiame tyrime nustatyta, kad po pagalbinio apvaisinimo sukurti embrionai buvo 50 proc. genetiškai sveiki 27-35 metų amžiaus moterų grupėje, tuo tarpu 44 metų moterų grupėje sveikų embrionų procentas drastiškai krito beveik iki 0 procentų.

Šiame tyrime buvo ištirta daugiau negu 46 tūkstančiai embrionų. Panašūs duomenys gauti ir kituose tyrimuose. Vyrų vaisingumas ne taip stipriai priklauso nuo amžiaus, tačiau po 45 metų vyro galimybės apvaisinti taip pat mažėja“, – sakė embriologė.

Pagalba vaistais, chirurgine intervencija ir pagalbiniu apvaisinimu

Po poros ištyrimo bandoma rasti, kuri priežastis yra labiausiai lemianti nevaisingumą. Tuomet ji ir koreguojama.

„Dažnai pakanka sureguliuoti endokrininį balansą, skydliaukės funkciją. Galbūt normalizuoti prolaktino kiekį. Kartais pakanka atkurti ovuliacinius ciklus ir moteris pastoja. Kartais, radus kiaušintakių nepratekamumą, tai tvarkoma laparoskopijos būdu. Kartais pakanka pašalinti polipą, sąaugas ar gimdos pertvarą.

O gal tiesiog pakeisti gyvenimo, mitybos įpročius, koreguoti kūno masės indeksą. Neretai pirmo pasirinkimo gydymas – pagalbinis apvaisinimas.

Ištyrus porą, parenkama vaisto dozė. Jis leidžiamas moteriai į paodį, moteris kas kelias dienas yra prižiūrima specialisto. Dažniausiai 12 stimuliavimo dieną atliekama kiaušidžių punkcija ir folikulų išsiurbimas. Procedūros metu moteris migdoma. Iš jos paimti folikulai bei iš vyro paimta sperma atiduodami embriologui, o tada planuojama, kokiu būdu įvyks pagalbinis apvaisinimas“, – pasakojo R. Dargienė.

V. Simanavičienė patikslino, koks gali būti pagalbinis apvaisinimas.

„Pagalbinio apvaisinimo procedūros skiriamos į dvi grupes: pagal tai, kur įvyksta apvaisinimas. Apvaisinimas gali įvykti moters kūne – tai vadinama intrauterininė inseminacija (IUI), ir ne moters kūne, t. y., mėgintuvėlyje (IVF).

Intrauterininės inseminacijos metu specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Tuo tarpu pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos medikamentais surenkamos kiaušialąstės yra sujungiamos su vyro spermatozoidais. Taip apsivaisinimas įvyksta laboratorijoje.

Tuomet embrionas laboratorijoje auginamas nuo 2 iki 5 dienų, ir tuomet specialiu kateteriu patalpinamas į moters gimdą, kur toliau vystosi.

Ši procedūra – sudėtingesnė, tačiau ir žymiai efektyvesnė. Priklausomai nuo spermos kokybės yra parenkama procedūra: IVF – tai klasikinis apvaisinimo būdas, kai kiaušialąstės patalpinamos kartu su spermatozoidais į auginimo terpės lašą lėkštelėje ir ten apvaisinimas vyksta savaime. Šis metodas taikomas esant gerai spermos kokybei.

Jei spermos kokybė nėra pakankama, tuomet atliekamas ICSI (intracitoplazminė spermatozoido injekcija) ar dar pažangesnis metodas PICSI (fiziologiškai brandžių spermatozoidų intracitoplazminė injekcija).

Jų metu atrenkami spermatozoidai ir specialaus prietaiso (mikromanipuliatoriaus) pagalba spermatozoidai adatėlėmis įterpiami į kiaušialąstę. PICSI metodo metu atrenkami fiziologiškai brandūs kiaušialąstę galintys apvaisinti spermatozoidai. Po šių procedūrų gerose laboratorijose pastoja apie 50 proc. moterų.

Sukūrus perteklinį skaičių embrionų, jie užšaldomi. Ir jei moteris nepastoja pirmojo talpinimo metu, ji turi didelius šansus pastoti po embrionų atšildymo“, – pasakojo embriologė.

Embriologė Vaida Simanavičienė.
Embriologė Vaida Simanavičienė.


25 tūkst. genų, kurie turi tiksliai veikti

Embriologės V. Simanavičienės teigimu, nesvarbu kokiu būdu užsimezgė embrionas, jei jis impalntuojasi, jis yra toks pats stiprus ir nėštumas vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas.

„Kad embrionas vystytųsi, vyksta visas kompleksas sinchronizuotų įvykių. Visų pirma, dauguma mūsų turime 46 chromosomas. 23 chromosomas gauname apvaisinimo metu iš motinos pusės ir 23 – iš tėvo.

Deja, dauguma embrionų, tiek po pagalbinio apvaisinimo, tiek ir natūraliai, turi daugiau arba mažiau chromosomų nei 46. Tokie embrionai dažniausiai nesivysto. Mūsų 46 chromosomos turi apie 25000 genų, kurie turi tiksliai veikti, kad embrionas galėtų sėkmingai vystytis.

Visą tai galima prilyginti simfoniniam orkestrui, kai tam tikru momentu vieni genai įsijungia, o kiti išsijungia, tampa neaktyvūs. Jei kažkuris genas ar genai įsijungia ar išsijungia ne tuo metu, viskas griūna – visai kaip ir orkestre.

Taigi, nesvarbu, ar natūraliai, ar pagalbinio apvaisinimo būdu užsimezga gyvybė, jei viskas veikia
tiksliai, nėštumas normaliai vystosi“, – patikino embriologė.

Nėštumo ypatumai

Tiek vyras, tiek moteris gydymo metu patiria stiprų emocinį stresą. Tačiau didžiausias krūvis, sutinka gydytojai, tenka moteriai.

„Jai tenka vartoti medikamentus, patirti intervenciją kiaušialąsčių punkcijos metu, narkozę, bei kitas diagnostines ir gydymo procedūras. Prie psichologinės būsenos prisideda ir hormonų vartojimas kiaušidžių stimuliacijos metu.

Tuo tarpu vyro pagrindinis darbas yra priduoti spermą apvaisinimo dieną. Vyras nepatiria tokio krūvio, kuris tenka moteriai, todėl vyras turėtų visapusiškai palaikyti moterį, ypač jos psichologinę būseną“, – teigė embriologė.

Tą pabrėžė ir gydytoja R. Dargienė: „Svarbiausias vyro vaidmuo proceso metu – kuo labiau palaikyti moterį, nes jai tenka ištverti visas procedūras.“

Pastojus po pagalbinio apvaisinimo nėštumas laikomas didesnės rizikos todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas.

„Dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį. O iš tiesų persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai“, – sakė V. Simanavičienė.

Gydytoja ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Rasa Dargienė.
Gydytoja ginekologė, nevaisingumo gydymo specialistė Rasa Dargienė.


Kas trukdo arba padeda

Gydytoja R. Dargienė primena, kad kartais pakanka pakeisti gyvenimo būdą ir pora pastoja.

„Būna, ateina pora, sako, nepastojame. Klausiu: o gal rūkote? Dėkui žmonėms, kad jie atsako nuoširdžiai. Nes turiu priminti, kad rūkymas nepadeda, jo reikia atsisakyti. Galbūt pernelyg didelis žmogaus fizinis aktyvumas, o gal priešingai – viršsvoris. Yra daug dalykų, kuriuos galima stengtis koreguoti“, – teigė gydytoja.

Tam pritarė ir V. Simanavičienė: „Moterų nutukimas turi įtakos vaisingumui įvairiuose lygiuose, kurie apima kiaušialąsčių kokybę bei gimdos endometriumo funkcijas. Vyrų nutukimas taip pat turi įtakos spermos kokybei. Rūkymas taip pat labai svarbus veiksnys vaisingumui, taip pat dažnas stiprių alkoholinių gėrimų vartojimas didina tiek moterų, tiek ir vyrų nevaisingumą.

Svarbu žinoti, kad ir ilgas ar gausus anabolinių steroidų vartojimas stipriai veikia spermos kokybę. Ir, deja, net nustojus juos vartoti niekada negalime būti tikri, kad spermos kokybė atsistatys.“

Užversti kojas? Nepadės

Gausybė internete sklandančių patarimų apie „natūralius vaisingumo būdus“ gydytojams kelia šypseną. Gerai, jei moterį ar porą jie tiesiog nuteikia pozityviai. Blogiau, jeigu pora tik internetiniais patarimais ir vadovaujasi.

„Reikia valgyti perkūnropę“, „gerkite gysločio sėklų užpilą“, „po sekso užverskite kojas ir gulėkite žemyn galvą 15 min.“ – tokių ir dar įdomesnių pasiūlymų pilni pokalbių forumai.

„Darbe visas kolektyvas remiamės tik mokslo patvirtintais tyrimais, nuolat juos sekam ir taikom naujoves, atlikdami procedūras. Taigi, visi liaudiški patarimai kelia tik šypseną. Jei šie patarimai padėtų, tiek daug porų nesikreiptų į vaisingumo klinikas“, – sakė V. Simanavičienė.

R. Dargienė paneigė ir mitą apie būtinybę mylėtis tik per ovuliaciją: specialiai skaičiuoti dienas, susilaikyti iki jų, matuotis temperatūrą.

„Rekomenduojama vartoti vitaminus, pasirūpinti visaverte mityba. Svarbu neskaičiuoti dienų, nelakstyti su testais, o ramiai laukti nėštumo, nes pernelyg didelis įsitempimas planuojant vaikutį veda į psichologinį persitempimą. Tai jokiu būdu nedidina pastojimo galimybės“, – pabrėžė gydytoja.

Nepaprastos sėkmės istorijos

Poros kartais bijo, kad net kreipusis į specialistą – nepavyks. Tačiau, jei yra poreikis pastoti, o nepavyksta, vis tik svarbiausia kreiptis. Tada pora sau bent suteikia šansą arba išsiaiškina, kas negerai, kad galėtų nurimti.

„Esam paskaičiavę, kad 77 proc. porų, kurios kreipėsi į mūsų kliniką, per dvejus metus pastojo“, – itin pozityvia statistika pasidalijo V. Simanavičienė.

O gydytoja R. Dargienė papasakojo ir nepaprastą vienos poros sėkmės istoriją.

„Pagalbinio apvaisinimo sėkmė siekia 50 proc. Kartais prireikia ir kito ar dar kito ciklo. Vėlgi, labai svarbu amžius. Optimaliausias laikas sėkmei – iki 39 metų. Sėkmę lemia ir visos komandos - vaisingumo specialistų bei embriologų - patirtis, taip pat laboratorijos įranga, kokybės.

Kartais pastojama jau po pirmojo karto. O kitoms poroms pakanka vieną kartą pabandyti, kad suprastų – padariau viską, daugiau nebegaliu. Tačiau savo klinikoje turime ir išties įspūdingą atvejį.

Viena pora atvyko net devintam pagalbiniam apvaisinimui. Aštuoni bandymai buvo nesėkmingi, o štai devintas – sėkmingas. Tokia laimės istorija yra žmonių atkaklumo, pozityvaus požiūrio įrodymas. Ką pora bepasirinktų, svarbiausia išlaikyti psichologinę ramybę ir palaikyti vienam kitą“, – sakė vaisingumo specialistė.


www.DELFI.lt
51