Susidūrus su skrandžio ir žarnyno ligomis, gali būti reikalinga organų apžiūra iš vidaus – ji atliekama pasitelkiant endoskopinius tyrimus. Vis dėlto, procedūra, kurios metu endoskopas įvedamas pro burną ar pro išangę, dažnam kelia baimę ir atrodo nemaloni. Kas vyksta endoskopijos metu ir koks gydytojų atsakas į dažniausiai pasitaikančias pacientų baimes?

Tyrimas – nepamainomas, tačiau keliantis baimę


Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja gastroenterologė, endoskopuotoja
Viltautė Laukaitienė išskiria, kad ambulatoriškai yra atliekami viršutinio virškinamojo trakto ir storosios žarnos endoskopiniai tyrimai. Anot gydytojos, jie yra nepamainomi diagnozuojant stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir storojo žarnyno ligas.

Šių tyrimų metu galima atlikti biopsijas – paimti audinių gabaliukus ištyrimui. Taip pat galimos ir įvairios gydomosios endoskopinės procedūros, viena dažniausių – polipų šalinimas.

„Tyrimai atliekami įtariant kraujavimą iš virškinamojo trakto, esant neaiškios kilmės mažakraujystei, esant virškinimo veiklos, rijimo, tuštinimosi sutrikimams, esant pilvo skausmui.

Lietuvoje veikia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurioje dalyvauja 50– 74 metų asmenys. Nustačius teigiamą slapto kraujavimo testą išmatose, atliekama storojo žarnyno endoskopija, vadinama kolonoskopija“, – aiškina gydytoja.

Pilvo skausmas
© DELFI / Karolina Pansevič
Pilvo skausmas


Viršutinio virškinamojo trakto endoskopinis tyrimas atliekamas bent 6 valandas nevalgiusiam pacientui. Endoskopas, prieš tai vaistais nujautrinus ryklę, įvedamas pro burną, apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Tyrimas užtrunka kelias minutes, ir, anot gydytojos, jis nėra skausmingas.

Vis dėlto, storojo žarnyno endoskopinis tyrimas yra sudėtingesnis ir ilgesnis. Jo metu, endoskopą įvedant pro išangę, apžiūrima visa storoji žarna ir, esant indikacijų, nedidelė dalis plonosios žarnos. Prieš tyrimą būtinas žarnyno paruošimas specialiais vidurius laisvinančiais vaistais.

„Kolonoskopijos tyrimas gali būti skausmingas, kartais, ypač jaunesnio amžiaus pacientams, jį tenka nutraukti dėl skausmo netoleravimo, todėl jį rekomenduočiau atlikti su narkoze. Visgi, net ir taikant nejautrą, apie 2 proc. kolonoskopijų yra neįmanomos atlikti dėl buvusių operacijų, patologinių pakitimų“, – teigia V. Laukaitienė.

Dažniausios baimės – ne tik dėl skausmo: bijo, kad apsivems ir uždus


Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio gydytoja gastroenterologė Yuliya Viskachkene teigia, kad tyrimo atlikimo eigai didelę reikšmę turi ligonio nusiteikimas ir pasitikėjimas gydytoju. Ji pripažįsta, kad dažnai pacientai nepagrįstai bijo endoskopijos, o šios baimės būna įvairios.

„Dažnai žmonės bijo apsivemti tyrimo metu, tačiau endoskopija atliekama pacientui nevalgius ne mažiau nei 6 valandas. Jei ir pykina, vėmimo nebūna. Bijo, kad nepraris aparato, todėl nuraminam, kad to daryti ir nereikės, nes endoskopą įveda gydytojas be paciento pagalbos“, – sako Y. Viskachkene.

Koridorius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis
Koridorius

Taip pat pacientai bijo skausmo. Tokiais atvejais jiems paaiškinama, kad gastroskopijos metu jo visai nebūna. Bet kuriuo atveju, prieš gastroskopiją pacientams yra atliekama vietinė ryklės nejautra purškiant į burną lidokaino (vietinio anestetiko) aerozolį.

„Baiminamasi uždusti, bet aparatas įvedamas į stemplę, kvėpavimo takai lieka laisvi, tai kvėpuoti galima laisvai. Tiesa, pacientas perspėjamas, kad kvėpuoti reikės per burną“, – aiškina gydytoja.

Vis dėlto, ji pastebi, kad prieš kolonoskopiją baimės būna dar didesnės. Dažnai žmogus tiesiog gėdijasi atlikti tokią procedūrą. Kiti renkasi būtent vyrą ar moterį gydytoją, kad nesijaustų nepatogiai.

„Egzistuoja mitas, kad kolonoskopija – tai labai skausminga procedūra. Iš tiesų, taip gali būti, bet retai. Tai priklauso nuo žarnyno anatomijos, ar pacientas turėjęs pilvo operacijų, nuo individualaus skausmo slenksčio. Tokiems pacientams siūloma tyrimą atlikti su sedacija. Dauguma kolonoskopijos metu jaučia tik diskomfortą ir pilvo pūtimą“, – pastebi Y. Viskachkene.

Reakcijos į endoskopinius tyrimus būna skirtingos


„Northway“ gastroenterologas Rolandas Vaicekauskas pabrėžia, kad kiekvienas asmuo yra skirtingas, todėl visų pirma jis pataria pacientui nusiteikti procedūrai ir neklausyti bauginimų iš aplinkinių, kurių patirtis po tyrimo gal ir buvo bloga.

„Tyrimo toleravimas vieniems būna geras, kitiems blogesnis. Tik blogesnės patirtys, manau, linkusios labiau visus įbauginti. Tam, kad tyrimas būtų kuo lengvesnis, svarbu yra puikus gydytojo ir paciento kontaktas, žinojimas, kas bus daroma ir kaip, kiek truks tyrimas, ko galima tikėtis tyrimo metu ir kaip reikia elgtis jo atlikimo metu. Tyrimo metu ypač svarbus endoskopinės slaugytojos vaidmuo – pacientus nuraminantis, primenantis, kaip reikia elgtis, kad tyrimas būtų lengvesnis. Ačiū joms“, – teigia R. Vaicekauskas.

Klinika
© Adobe Stock
Klinika


Bijančius skausmo, gastroenterologas ramina, kad endoskopinis stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos tyrimas nėra skausmingas.

„Diskomfortas, žinoma, gali būti jaučiamas. Tais atvejais, kai pacientas labai bijo ar blogai toleravo tyrimą ir nebuvo galima kokybiškai įvertinti jo rezultatų, yra galimybė endoskopiją atlikti su anestezija, kurią atlieka gydytojas anesteziologas. Kolonoskopijos dabar dažniausiai atliekamos su nuskausminimu. Jį atlieka gydytojas anesteziologas ir medicinos sesuo anestezistė, todėl kolonoskopijos nereikia bijoti. Jei jos atlikimas yra būtinas, nėra reikalo delsti“, – aiškina R. Vaicekauskas.

Gastroenterologas pabrėžia, kad kolonoskopija yra būtina visiems dalyvaujantiems storosios žarnos vėžio prevencijos programoje ir, esant teigiamam slapto kraujo testui išmatose, vyresniems kaip 50 metų, ir kitais atvejais pagal gydytojo nustatytas indikacijas.

„Suprantama, kad išlieka nerimas ar baimė dėl endoskopinių tyrimų atlikimo ir dar labiau dėl galimų išvadų. Manau, kad svarbiausia yra suvokti, kad tyrimai yra atliekami ne kiekvieną dieną, kad jie yra reikalingi pacientui, kad būtų nustatyta diagnozė ir paskirtas tinkamiausias gydymas. Paciento pasiryžimas tyrimams paremtas pasitikėjimu gydytoju ir pozityviu nusiteikimu“, – teigia R. Vaicekauskas.


Sveikatos mitai
58