Medicinos centro Klaipėdoje „Northway“ otorinolaringologė Ingrida Anužytė įvardijo, kad lėtinė sloga arba lėtinis rinitas – tai nosies gleivinės uždegimas, kuris trunka ilgiau nei 4 savaites. Pasireiškia sekrecija iš nosies ir nosies užgulimu. Ji taip pat papasakojo, kokios priežastys sukelia lėtinę slogą.

„Lėtinė sloga klasifikuojama į alerginę ir nealerginę. Nealerginio rinito klasifikacija: idiopatinis nealerginis rinitas (vazomotorininis rinitas), nealerginis eozinofilinis rinitas, hormoninis rinitas, medikamentinis rinitas, atrofinis rinitas, gustatorinis rinitas, iritantų sukeltas rinitas, profesinis rinitas, senilinis rinitas.

O alerginės slogos metu ore esantys alergenai jungiasi su nosies gleivinėje esančiu IgE. Ląstelės atpalaiduoja histaminą, kuris ir sukelia simptomus.

Nealerginę lėtinę slogą gali sukelti aplinkos ir darbiniai dirgikliai – dulkės, smogas, pasyvus rūkymas, stiprūs kvapai, kvepalai, cheminiai garai, chloras. Oro pokyčiai – temperatūriniai ir drėgmės svyravimai – dirgina nosies membranas, gleivinė patinsta ir nosis „bėga“ arba užgula.
Taip pat nealerginę slogą sukelia virusinė infekcija. Slogą gali sukelti ir karštas ar aštrus maistas, specifinis maistas, alkoholis.

Kalbant apie medikamentų sukeltą slogą – ją kelia aspirinas, ibuprofenas, vaistai nuo kraujospūdžio (beta blokatoriai, AKF inhibitoriai, kalcio kanalų blokatoriai), raminantys vaistai, antidepresantai, geriamieji kontraceptikai, pakaitinė hormonų terapija, erektilinei disfunkcijai skirti vaistai, ilgas intranazalinių dekongestantų (tam tikrų purškalų į nosį) naudojimas.

Hormoniai pokyčiai, sukeliantys slogą, veikia nėštumo bei menstruacijų metu, naudojant geriamus kontraceptikus, esant hipotiroidizmui. Taip pat slogą gali kelti obstrukcinė miego apnėja, gastroezofaginis refliuksas, miegojimas ant nugaros.

Nealerginė sloga dažnesnė moterims, vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems dažniau skauda galvą, jaučiamas spaudimas veide, susilpnėjusi uoslė, tačiau retesnis čiaudulys, niežulys ir akių simptomai. Nealerginė sloga reikšmingai blogina gyvenimo kokybę, ji susijusi su obstrukcine miego apnėja, rinosinusitu, lėtiniu nuovargiu ir kognityvinės funkcijos pablogėjimu“, – sakė I. Anužytė.

Gydymas priklauso nuo slogos kilmės

Tokios slogos gydymas skiriamas individualiai.

„Gydymas turi būti individualus, reikia gydyti simptomus ir gerinti gyvenimo kokybę. Amžius, ligos išreikštumas, gretutiniai susirgimai ir paciento pasirinkimai nulemia gydymo taktiką. Rekomenduojama vengti trigerių, mesti rūkyti.

Vienas iš efektyviausių būdų lėtinės nealerginės slogos gydymui yra reguliariai, gausiai praplauti nosį dideliu kiekiu jūros vandens. Taip pašaliname dirgiklius, suskystėja gleivės, nuraminama nosies gleivinė. Hipertoninis 3 proc. jūros vanduo rekomenduojamas alerginio ir nealerginio rinito gydymui, įskaitant atrofinį ir senilinį rinitą.

Gali būti skiriami intranazaliniai hormonai – jie mažina vietinį uždegimą, slopina uždegiminių ląstelių aktyvaciją. Galimas šalutinis poveikis: džiūsta nosies gleivinė, pakraujuoja iš nosies, skauda galvą, džiūsta ryklės gleivinė.

Asociatyvioji nuotr.

Taip pat padeda naudojami antihistamininiai purškalai (azelastinas), antihistaminiai purškalai su hormonu. Geriami antihistaminiai vaistai neefektyvūs esant nealerginei slogai, jie skiriami alerginiam rinitui gydyti.

Anticholinerginiai vaistai (ipratropijaus bromidas) mažina sekreciją iš nosies. Dekongestantai su pseudoefedrinu arba fenilefrinu siaurina kraujagysles, sumažina nosies gleivinės burkimą. Tiesa, jie gali padidinti kraujospūdį, padažninti širdies plakimą, sukelti nuovargį. Kapsaicinas mažina hiperreaktyvumą esant lėtinei slogai, sukelia afenentinių nervinių skaidulų atrofiją.

Medikamentinės slogos gydymas kitoks. Pirmiausia reikia nustoti lašinti anemizuojančius lašus, tada skiriami intranazaliniai hormonai, kartais – su trumpu 5-10 dienų geriamų kortikosteroidų kursu, taip pat geriami sisteminio poveikio dekongestantai. Negalint visiškai nutraukti piktnaudžiavimo lašais į nosį, juos naudoti tik nakčiai, lašinant pakaitomis tik į vieną nosies šnervę. Svarbu pažymėti, kad varžybų metu sisteminių dekongestantų naudoti sportininkams negalima“, – įspėjo medikė.

Atsargiai su purškalais

Kai kuriuos vaistus nuo nosies užgulimo galima naudoti itin trumpą laiką – dažnai apie tai įspėja gydantis gydytojas, tačiau jeigu ne, būtina išlaikyti budrumą. Ilgesniam naudojimui tinka visai kitokie purškikliai.

„Jau po 3 dienų naudojant intranazalinius dekongestantus kai kuriems pacientams išsivysto medikamentinė sloga, o kitiems net po 4-6 savaičių naudojimo neišsivysto. Nosies gleivinėje sutrinka adrenerginių receptorių reguliacija, išsivysto stromos išemija ir pasireiškia gleivinės edema.

Medikamentinės slogos pažeista nosies gleivinė raudona, uždegimiška, stebint per mikroskopą matoma, kad gleivinės ploteliai netekę virpamojo epitelio. Saugiai vartoti gleivinę sutraukiančius lašus galima 5 dienas.

Ksilometazolino, fenilefrino preparatai nosiai santykinai saugesni. Oksimetazolinas sukelia greitesnį ir sunkiau gyjantį gleivinės pažeidimą. Pacientui rekomenduojama nutraukti lašų į nosį vartojimą, o jei negali susilaikyti, retinti dozes, vaistus naudoti tik vakare prieš miegą ar lašinti pakaitomis tik į vieną pusę“, – patarė I. Anužytė.

Procedūros, operacijos ir kaip gyventi po jų

Siekiant palengvinti su lėtine sloga vargstančio paciento gyvenimą galima ieškoti ir daugiau gydymo būdų.

„Kuomet medikamentinis gydymas paciento simptomų adekvačiai nesukontroliuoja, svarstomos chirurginio gydymo galimybės. Pavyzdžiui, nosies kriauklių apimties sumažinimas (konchoplastika). Taip pat botulino toksino injekcijos – botulinas injekuojamas į vidurinės ir apatinės nosies kriauklių priekį. Tai sumažina sekreciją, bet poveikis trumpalaikis – apie 12 savaičių. Dar galima atlikti užpakalinio nosies nervo neurektomiją ir krioabliaciją.

Eksperimentinės technikos – atrofinio rinito gydymui naudojamos autologinių riebalų, trombocitais praturtintos plazmos, taip pat autologinė šonkaulių kremzlė naudojama apatinės kriauklės rekonstrukcijai“, – vardijo gydytoja.

Pooperacinis (ar poprocedūrinis) periodas santykinai neilgas – tamponai iš nosies šalinami pirmą ar antrą parą po operacijos.

„Rekomenduojama plauti nosies ertmę jūros vandeniu, lašinti rinopanteino aliejų, riboti fizinį krūvį 2 savaites po operacijos. Tikslinga specialisto kontrolė ir nosies tualetas. Gretutinės patologijos nulemia operacijos kontraindikacijas“, – informavo I. Anužytė.

Laukiant operacijos gali būti sunku gyventi su lėtine sloga, tačiau yra būdų, kuriais savijautą galite palengvinti.

„Plauti nosies landas jūros vandeniu. Rekomenduojame į plastmasinį buteliuką įpilti virinto, atvėsusio vandens, įdėti druskų mišinio ir praplauti nosį. Buteliuką išplauti indaplovėje, išdžiovinti, laikyti atsuktą. Vanduo pašalina iš nosies dirgiklius. Reikia vengti pasyvaus rūkymo.

Reguliariai, švelniai išsipūsti nosį, jei atsiranda gleivių. Drėkinti aplinkos orą. Įsigyti oro drėkintuvą – namų ir biuro oras dažnai būna sausas. Galima tiesiog pakvėpuoti šiltame duše garais. Gerti pakankamai skysčių – vandens, arbatos be kofeino. Vengti gėrimų su kofeinu.

Alergiškiems žmonėms patariama dėvėti kaukę sodinikaujant, tvarkant namus, pjaunant žolę. Naudoti siurblį su HEPA filtrais. Kas savaitę keisti lovos patalynę, skalbti ją aukštos temperatūros vandenyje. Maudyti naminius gyvūnus, o grįžus iš lauko išsimaudyti po dušu.

Negydomas nosies lėtinis uždegimas gali sukelti nosies polipozę, sinusitą,dažną vidurinės ausies uždegimą, pabloginti migrenos, depresijos, bronchų astmos eigą“, – sakė I. Anužytė.

Kas sukelia alerginę slogą?

Medicinos centro „Northway“ alergologė, klinikinė imunologė Rūta Tamošiūnienė plačiau paaiškino apie alerginę slogą. Ją gali sukelti įvairiausi faktoriai.

Alergologė Rūta Tamošiūnienė

„Čiaudėjimą, vandeningą slogą ir/ar nosies užburkimą gali sukelti virusai, bakterijos, alergenai, vaistai, tabako dūmai, kvepalai, dezinfekuojančios medžiagos, temperatūrų skirtumas, karšto gėrimo ar karšto maisto valgymas, gastroezofaginis refliuksas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, įvairūs kiti hormoniniai pokyčiai. Kai sloga yra ūmi, lydima karščiavimo, praeina per 5-7 dienas, kraujyje padidėjęs C reaktyvus baltymas, o nosies sekreto tyrime vyrauja leukocitai, niekam nekyla klausimas, kokia tai sloga – virusinė.

Tačiau gali būti, kad tik pasibaigusi sloga vėl ir vėl paūmėja arba sloga prasidėjo, o pabaigos kaip nėra, taip nėra. Tada jau reikia galvoti apie lėtinės slogos galimas priežastis (sinusitą ir/arba alerginę slogą bei nealerginę eozinofilinę slogą). Labai svarbus gydytojo otolaringologo ir gydytojo alergologo bendradarbiavimas.

Otorinolaringologė Ingrida Anužytė

Dažniausiai šių dviejų specialybių gydytojų užtenka, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė. Norint diagnozuoti alerginį rinitą, be kruopštaus anamnezės surinkimo taip pat svarbūs ir tyrimai: eozinofilija bendrame kraujo tyrime, odos dūrio mėginiai, nosies sekreto tyrimas, spec IgE nustatymas, jeigu reikia, pasitelkiama ir molekulinė diagnostika – alergenų komponentų nustatymas.

Alerginį rinitą sukelia įkvepiamieji alergenai: namų dulkių erkių, pelėsinių grybelių, naminių gyvūnų, tarakonų, žiedadulkių alergenai. Kartais nuo maisto, ypač dėl kryžminių reakcijų tarp žiedadulkių ir tam tikro maisto, taip pat gali paūmėti alerginė sloga.

Nuo obuolių sulčių vienas mano mažųjų pacientų ištino ir jam atsirado sloga (vaikas alergiškas medžių žiedadulkėms). Kitas pacientas aiškiai nurodė tiesioginį ryšį tarp suvalgyto banano (nebūtinai viso) ir nosies užburkimo, nors alergijos nei ambrozijai, nei pelynui nebuvo. Trečias sakė, kad nuo juodo šokolado visada atsiranda nosies užburkimas“, – pasakojo R. Tamošiūnienė.

Medikės teigimu, kai pacientas į savo sveikatos problemas nekreipia dėmesio, lėtinė sloga tęsiasi metų metus, gali būti suvartojamas didelis kiekis nosies kraujagysles sutraukiančių lašų.

„Vaistų kiekis vis didėja, o gydymo atsakas – vis trumpėja, tada pacientas ateina ir sužino, kad yra alerginė sloga, kurią reikėjo gydyti kitaip. Dažnai tokiam pacientui pavyksta padėti, bet reikia kur kas daugiau laiko, kitokių vaistų nei anksčiau vartojo ir didelės paciento kantrybės“, – sakė ji.

Su kai kuriais alergenais gyventi – įmanoma

Ar vienintelis būdas – vengti alergeno? O galbūt galima išmokti su juo gyventi? Ar alergija katėms reiškia, kad niekuomet negalėsi jų auginti?

„Geriausias alergijos gydymo būdas – alergeno vengimas. Gerai, jeigu yra galimybė, pvz., medžiams žydint Lietuvoje, leisti laiką prie Viduržemio jūros. Bet jeigu alergeno išvengti neįmanoma ir nėra kontraindikacijų, pacientą galima gydyti specifine imunoterapija – tai yra, mažomis to alergeno, kuriam jis yra įsijautrinęs, dozėmis. Per kelis metus organizmas palaipsniui pripratinamas prie alergeno, simptomai labai susilpnėja arba būna vos juntami.

Gyventi su alergenu, kuris yra žiedadulkės, po gydymosi specifine imunoterapija, dažniausiai įmanoma. Nes alergijos simptomai būna labai silpni arba iš viso nejuntami. Gyventi su alergenu – kate (katės alergenas yra stiprus), reiškia nuolat jausti alerginės slogos simptomus.

Net ir gydantis specifine imunoterapija katės alergenu ne visada jaučiamas pagerėjimas, jeigu katė ir toliau gyvena namuose“, – paaiškino gydytoja.

Tai, kad nuo šalčio alergiškai reaguoja nosis – mitas.

„Yra pacientų, kurie ateina ir sako: „Aš esu alergiškas šalčiui. Kai atšąla oras, bėga arba užsikiša nosis.“

Alergija šalčiui arba, tiksliau, šalčio dilgėlinė – tai ūmus atvirų kūno vietų bėrimas, atsirandantis šaltame ore ir greitai praeinantis pabuvus šiltoje aplinkoje. Dažniausiai tokiam pacientui, kuris kreipiasi dėl slogos per šalčius, nustatomas vazomotorinis (šiuo metu vadinamas idiopatiniu) rinitas. Dėl padidėjusio nosies kraujagyslių labilumo temperatūrų kaita sukelia vandeningą slogą ar nosies užburkimą“, – sakė R. Tamošiūnienė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją