Dažniausiai poliklinikos duris praveriame tik tada, kai jau susergame ir jaučiame, kad su mumis kažkas ne taip. Tačiau dalis ligų vystosi iš lėto ir nustačius jas laiku galima išvengti liūdnos pabaigos. Gydytojai nuolat ragina gyventojus nepamiršti juos aplankyti ne tik, kai jau susergame, bet ir profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą.

Daugybę metų nesilankė pas gydytoją, o vieną dieną staiga ėmė ir sustojo širdis. Tokių istorijų vis dar galima išgirsti visuose Lietuvos kampeliuose. Deja, gydytojų vengimas jau nebereiškia geros sveikatos. Atvirkščiai, profilaktiškai į polikliniką nenueinantys gyventojai tiesiog nesirūpina savo sveikata, o kartais sau pasirašo ir nuosprendį – laiku nediagnozuota liga atima gyvenimą.

Medicinos centro „Northway“ Vilniuje šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė pastebi tą patį: dažniausiai gyventojai į gydytojus kreipiasi tik tada, kai jau suserga ar sveikatos problemų negali išspręsti patys.

„Tuo metu profilaktiniai sveikatos patikrinimai leidžia laiku pastebėti tyrimų nuokrypius nuo normos, įtarti ligą, diagnozuoti ją kuo ankstyvesnėje stadijoje. Vadinasi, saugo, stiprina, bei užkerta kelią rimtoms problemoms ir ligoms“, – teigė gydytoja.

A. Mastavičiūtė
© Asmeninio albumo nuotr.
A. Mastavičiūtė


Kas atliekama profilaktinės patikros metu?

Kartu pašnekovė pasidžiaugė, kad paskutiniu metu žmonių sąmoningumas auga ir daugėja sveiką gyvenimo būdą besirenkančiųjų skaičius, o kartu ir tų pacientų, kurie nori pasitikrinti sveikatą profilaktiškai.

„Net ir nesiskundžiant sveikatos sutrikimais, rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją vieną kartą per metus ar du, priklausomai nuo paciento amžiaus, sveikatos istorijos, darbo pobūdžio, aplinkos sąlygų, žalingų įpročių. Įvertinęs paciento būklę, gydytojas patars, kokius tyrimus ir kaip dažnai atlikti, į ką kreipti dėmesį, kokių ligų prevencijai skirti dėmesį“, – pasakojo A. Mastavičiūtė

Pasak jos, kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu vertinama bendra paciento būklė: jis yra sveriamas, matuojamas ūgis, vertinama laikysena, apžiūrima oda, gleivinės, klausoma širdies veiklos, plaučių, matuojamas kraujospūdis.

„Registruojama elektrokardiograma, tikrinama rega, o nuo 40 metų amžiaus matuojamas akispūdis“, – pridėjo specialistė.

Žmogaus sveikatos būklė vertinama ne tik gydytojui apžiūrint pacientą, bet ir atliekant tam tikrus tyrimus: bendrą kraujo, šlapimo, gliukozės, cholesterolio kiekio.

„Gali būti atliekami tyrimai, kurie leidžia diagnozuoti skydliaukės, inkstų, kepenų funkcijos sutrikimus. Pacientas turi būti informuotas apie galimybę atlikti papildomus tyrimus“, – akcentavo ji.
Kadangi šiuo metu laboratorinė diagnostika yra labai pažengusi ir ištobulėjusi, gali būti atliekami tyrimai, nustatantys vitaminų, mikroelementų kiekius. Gali būti diagnozuojamas hepatitas B ir C. Taip pat galima pacientui atlikti vėžio žymenų tyrimus.

Justė Arlauskaitė-Jazzu gydytojo kabinete
© Asmeninio archyvo nuotr.
Justė Arlauskaitė-Jazzu gydytojo kabinete


Beveik pusės piktybinių navikų atvejų buvo galima išvengti

Gydytoja priminė, kad jau daugybę metų Lietuvoje pagrindinės mirties priežastys yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, vėžys ir išorinės mirties priežastys.

Nuo kraujotakos sistemos ligų miršta daugiau nei pusė mirusiųjų šalyje, o apie 20 proc. sudaro mirtys nuo piktybinių navikų. Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 100 tūkst. onkologinių pacientų. Manoma, kad iki pusės piktybinių navikų galima išvengti laiku nustačius iki vėžinius pokyčius.
„Yra tikrai ne vienas sėkmės atvejis, kuomet profilaktiškai išaiškinti pakitimai leido sėkmingai užkirsti kelią ligos progresavimui ar pilnai išgydyti pacientą“, – sakė A. Mastavičiūtė.

Šeimos gydytoja taip pat ragino atsisakyti požiūrio, kad senstant ligos neišvengiamos. O taip galvojant senyvo amžiaus žmonės neretai pamiršta profilaktiškai pasitikrinti.

„Profilaktika svarbi siekiant išvengti daugelio kraujagyslių ir širdies ligų , insulto, osteoporozės, nutukimo ir kitų ligų“, – įvardijo gydytoja A. Mastavičiūtė.

Joana Kleivienė
© Asmeninio albumas
Joana Kleivienė


Stebisi, kodėl žmonės nepasinaudoja galimybe

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Joana Kleivienė taip pat pabrėžia, kad profilaktiniai sveikatos tikrinimai leidžia nustatyti sveikatos sutrikimus ar ligas pačioje pradinėje jų stadijoje, nukreipti tolimesnėms reikalingoms konsultacijoms ar tyrimams ir paskirti tinkamą gydymą kuo anksčiau. Tokiais atvejais ir gydymo rezultatai būna labiau džiuginantys.

„Profilaktinių patikrų metu galima nustatyti tiek daug įvairių sveikatos sutrikimų, kuriuos galima efektyviai pašalinti koreguojant gyvenimo būdą, pavyzdžiui, svorio sutrikimai, tiek ir labai rimtų ligų, kurių ankstyva diagnostika ypač svarbi, pavyzdžiui, onkologiniai susirgimai, širdies ir kraujagyslių ligos, kraujo ligos. O ligų tikrai yra labai labai daug“, – įžvelgė gydytoja.

Specialistė, kaip ir šeimos gydytoja Vilniuje, sulaukia vis daugiau profilaktiškai savo sveikata besirūpinančių pacientų. Vis dėlto pašnekovė norėtų, kad gyventojai tikrintųsi sveikatą, kol sveiki, dar aktyviau.

„Keista, bet jau ne vienerius metus Sveikatos apsaugos ministerija skiria dideles lėšas galimybei tikslinėms žmonių amžiaus grupėms nemokamai tikrintis sveikatą dėl tam tikrų onkologinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos, o sveikatos priežiūros įstaigos ir šeimos gydytojų komandos aktyviai kviečia dalyvauti šiose prevencinėse programose, tačiau dar pakankamai dažnai išgirstame iš pacientų atsakymus, kad jie neturi laiko, šiandien jaučiasi gerai, o kam jiems tikrintis“, – pasakojo šeimos gydytoja.

J. Kleivienė taip pat pastebėjo, kad sergančiųjų daugiausia mirčių pareikalaujančiomis ligomis daugėja, o atvejų, kai liga diagnozuojama vėlokai, taip pat vis dar pasitaiko.

„Tada ieškoma kaltųjų, nors dažnai žmonėms patiems tiesiog pritrūko sąmoningumo savo pačių sveikatos stiprinimo ir profilaktinių patikrų atžvilgiu“, – tęsė pašnekovė.

Iš savo patirties J. Kleivienė teigė pastebinti, kad dažniausiai sveikatą tikrintis pradeda vyresni nei 50–55 metų asmenys. Tuo metu jaunimas arba visai nesilanko poliklinikoje, arba atvyksta jau su savo pačių nusistatytomis ligomis ir reikalaudami brangių tyrimų.


www.DELFI.lt
22