Skausmingi pėdos pakitimai gresia kas trečiam: operacija – neišvengiama, o po jos tenka sukąsti dantis

Vadinamasis iššokęs pėdos kauliukas – visuomenėje plačiai paplitusi pėdos deformacija, ilgainiui linkusi progresuoti ir sukelianti vis daugiau skausmo ir nepatogumų. Dažnu atveju be operacijos problemos išspręsti neįmanoma, tačiau stebuklas vos tik nulipus nuo operacinio stalo taipogi neįvyksta – reikšmingos įtakos rezultatui turi ir tai, kaip pacientas praleis 4 savaites po operacijos.

Ilgainiui pėdos skausmas tik aštrėja: gydytojai mato vieną išeitį

Pėdos kauliuko iškrypimu vadinama pėdos deformacija, kuomet didysis pėdos pirštas krypsta į išorę, o didžiojo piršto išorinėje pusėje susiformuoja iškilus, skausmingas kaulinis gumbas. Medicinoje tokia būklė įprastai vadinama hallux valgus – lotyniškai tai reiškia didžiojo piršto iškrypimą į išorę.

Iššokusį pėdos kauliuką turintys pacientai dažnai skundžiasi pėdos skausmu, kuris ypač paaštrėja dėvint avalynę ar ilgesnį laiką praleidus stovint. Dėl iššokusio kauliuko, padidėja toje vietoje esančios odos trintis su avalyne, todėl dažniau vargina nuospaudos.

Ilgainiui pėdos deformacija didėja, o krypstantis didysis pirštas gali iškreipti ir greta esančius pirštus. Todėl pacientus vargina vis aštresnis skausmas, sunku išsirinkti patogią avalynę, tampa sudėtinga vaikščioti. Dažnu atveju deformacija pasireiškia vienoje pėdoje, tačiau didelei daliai pacientų deformacija pastebima abiejose pėdose.

Aštrėjantis skausmas ir diskomfortas judant savaime nepraeina, todėl gydytojai dažnu atveju mato tik vieną problemos sprendimą – operaciją. Tačiau, kaip ir kiekvienos operacijos atveju, pacientams nerimą kelia klausimas: o kas po to? Ar laikotarpis po jos bus skausmingas? Ar problema neatsinaujins? Žvelgiant į problemos paplitimą populiacijoje, panašu, kad vyresniame amžiuje šie klausimai tampa aktualūs dažnam.

Problema kankina kas trečią vyresnio amžiaus gyventoją: kas tai lemia?

Kaip teigia medicinos ir chirurgijos centro „Northway“ gydytojas ortopedas-traumatologas dr. Aleksas Makulavičius, iškrypusio pėdos kauliuko deformaciją turi 1 iš 4 suaugusių iki 65 metų. Vyresnio amžiaus gyventojų tarpe problema paplitusi dar labiau – skaičiuojama, kad ji pasireiškia 1 iš 3 gyventojų, vyresnių nei 65 metų.

Anot gydytojo ortopedo-traumatologo, vyresnio amžiaus moterims problema pasireiškia ženkliai dažniau, nei vyrams. Maždaug 90 proc. problemos atvejų priskiriama moters, o tai siejama ne tik su genetika, bet ir ilgalaikiu nepatogios, į nenatūralią padėtį pėdą iškreipiančios avalynės dėvėjimu.

Padidėjusi iškrypusio pėdos kauliuko atsiradimo rizika dažnai siejama su dažnu vaikščiojimu dėvint aukštakulnius batelius ar avalynę siauru, smailiu galu. Tokiu būdu didysis pirštas stumiamas link kitų pirštų, kai kuriais atvejais gali net palįsti po antruoju pirštu ar virš jo.

Tačiau pagrindiniu problemą nulemiančiu faktoriumi gydytojas išskiria paveldimumą. Pėdos tipas, jos forma ir struktūra yra paveldimi, ir pastebima, kad problema dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems žemo lanko, plokščias pėdas.

„Pirmojo pėdos piršto deformacijos, arba liaudiškai „kauliuko“ atsiradimas dažniausiai yra susijęs su genetine predispozicija arba paveldimumu. Labai dažnai būna taip, kad mama arba močiutė turėjo panašią problemą“, – pastebi A. Makulavičius.

4 savaitės po operacijos – kitokios, nei įprastai

Kai skausmas ir deformacija trukdo kasdieninei veiklai ir fiziniam aktyvumui, rekomenduojama kreiptis į gydytojus. Svarbu į problemą sureaguoti kaip galima anksčiau, nes ankstyvose stadijose gydymo eiga būna greitesnė ir lengvesnė.

Anot A. Makulavičiaus, stiprėjant skausmui ir progresuojant deformacijai, diskutuojama dėl operacinio gydymo indikacijų. Operacijos tikslas – koreguoti skausmingą deformaciją, pagerinti pėdos formą ir palengvinti avalynės pasirinkimą.

„Dažniausiai Lietuvoje naudojamos Z osteotomijos metu atliekama deformuoto I padikaulio korekcija ir nestabilaus padinio piršto sąnario rekonstrukcija. Jos metu labiausiai nukrypusi padikaulio dalis tiksliai įpjaunama ir pastumiama reikiama linkme bei fiksuojama, taikant arba netaikant metalo konstrukcijų“, – įprastą operacijos eigą nupasakoja gydytojas.

A. Makulavičius pažymi, jog po operacijos skausmas yra nežymus ir neesminis, bet laikini krūvio apribojimai po tokios operacijos – neišvengiami. Tačiau vengti aktyvios fizinės veiklos pacientams dažniausiai tenka apie 4 savaites.

„Po operacijos visuomet tikimės pozityvaus rezultato. Apie 95 procentai pacientų yra patenkinti operacijos rezultatais, tačiau patiems pacientams tenka labai svarbus vaidmuo – reguliarus operuoto sąnario mankštinimas. Tinkamai atlikus operaciją, rimtas deformacijos atsinaujinimas arba recidyvas nėra dažnas“, – sako A. Makulavičius.

Nors operacijos metu skiriami vaistai nuo skausmo leidžia išvengti nemalonių pojūčių, vėliau laukia bent keletas skausmingų ir ne tokių patogių savaičių. Po operacijos jaučiamas skausmas ir patinimas pradeda mažėti maždaug per 6 savaites po operacijos. Nedidelis skausmas ir patinimas gali trukti nuo pusmečio iki metų.

Dar vienas pokytis, su kuriuo tenka susigyventi pacientui po operacijos – piršto įtvaro arba specialios avalynės dėvėjimas pirštui apsaugoti ir tinkamai jo padėčiai išlaikyti. Įprastai gydytojai rekomenduoja šias apsaugos priemones nešioti bent 3 savaites.

Atsižvelgiant į tai, jog dažniausiai iškrypusio pėdos kauliuko deformaciją lemia paveldimumas, gyvenimo būdo pokyčiai prevencijoje reikšmės turi nedaug.

„Rimtos prevencijos šiai patologijai nėra, ypač jeigu yra genetinis polinkis ir ankstyvas deformacijos atsiradimas. Reikia rinktis patogią avalynę, o, atsiradus pirmiesiems skausmams, patarčiau pasirodyti specializuotam ortopedui-traumatologui“, – teigia A. Makulavičius.