Paaiškino, kodėl susergama: dėl visko kalta dažna infekcija
Gimdos kaklelio vėžys – piktybinis gimdos kaklelio navikas, kuris atsiranda supiktybėjus gimdos kaklelio epitelio ląstelėms. Šioms besidauginant, moteris vargina daugybė nemalonių simptomų, o ilgainiui vėžys pažeidžia ir aplinkinius audinius. Tačiau kaip tai nutinka – kas kaltas dėl to, kad ląstelės ima ir supiktybėja?
Atsakydama į šį klausimą, medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė-ginekologė Sigita Neverauskienė paaiškina, kad pagrindinis gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Per gyvenimą šią infekcija bent kartą užsikrečia net apie 80 procentų moterų.
Po užsikrėtimo ŽPV, apie 90 procentų atvejų žmogaus organizmas per dvejus metus pats pašalina virusą. Jei infekcija organizme išlieka, ji tampa lėtine. Virusas, patekęs į gimdos kaklelio epitelio ląstelę, dauginasi, pakeičia ląstelės DNR. Taip normali ląstelė pavirsta į vėžinę.
„ŽPV perduodamas lytinių santykių metu, nors viruso perdavimas galimas ir tiesiogiai nuo lytinių organų odos, liečiant pirštais. Reikia paminėti, kad šis virusas taip pat gali sukelti tarpvietės, makšties, gerklės, gerklų, burnos, išangės ikivėžinius susirgimus ir vėžį“, – vardija S. Neverauskienė.
Gydytoja pažymi, kad ląstelės piktybėjimas po užsikrėtimo ŽPV – ilgas procesas. Jei moters imuninė sistema veikia normaliai, gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti po 15-20 metų. Jei imuninė sistema nusilpusi, ligos atsiradimo laikotarpis sutrumpėja iki 5-10 metų.
„Gimdos kaklelio vėžys iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Ligai progresuojant, atsiranda pakraujavimai po lytinių santykių, tepimai kraujingomis išskyromis ne mėnesinių metu ar minėti simptomai atsiranda menopauzės metu, vargina nemalonaus kvapo išskyros“, – simptomus išskiria gydytoja.
Ilgainiui gimdos kaklelio vėžys padaro vis daugiau žalos. Gimdos kaklelio epitelinėse ląstelėse prasidėję pakitimai plinta į gilesnius kaklelio audinius, vėžys pažeidžia makštį, gimdą, aplink esančius audinius.
Piktybinių ląstelių atsiranda limfmazgiuose, kraujo keliu jos nukeliauja į plaučius, kepenis, kaulus. Vėlyvosiose ligos stadijose pacientes vargina skausmai dubens srityje, kojose, karščiavimas ir juosmeninės srities skausmai, prarandamas apetitas, krenta svoris, patinsta viena ar abi kojos.
Šiandien gimdos kaklelio vėžio gydyme dažniausiai derinami keli gydymo būdai: chirurginis, spindulinis ir/ar chemoterapinis. Anksti diagnozavus gimdos kaklelio vėžį ir užtikrinus tinkamą gydymą, penkerių metų išgyvenamumas gali siekti daugiau nei 90 procentų.
Ligą tikisi visiškai išnaikinti: viltis deda į vakcinaciją ir lytinį švietimą
Ligos išvengimui šiandien plačiausiai vykdoma prevencija – mergaičių vakcinacija nuo ŽPV. Vakcina mergaitėms Lietuvoje nemokamai skiriama nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra paskelbusi „Pasaulinę gimdos kaklelio vėžio eliminavimo strategiją“, kurioje iškelti vakcinacijos tikslai leistų visiškai išnaikinti gimdos kaklelio vėžį kaip visuomenės sveikatos problemą.
Kaip anksčiau išsiaiškinome, pagrindinis gimdos kaklelio vėžio atsiradimo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Tačiau tai, ar žmogaus papilomos virusu infekuotos ląstelės virs piktybinėmis, priklauso ir nuo moters gyvensenos – gydytoja įvardija rizikos faktorius, kurie padidina gimdos kaklelio vėžio tikimybę.
1. Rūkymas. Tabako skilimo produktai kancerogeniškai veikia gimdos kaklelio gleivinę, slopina imuninį atsaką.
2. Ankstyvas lytinis gyvenimas ir didelis lytinių partnerių skaičius. Jaunų merginų gimdos kaklelis nesubrendęs, apsauginių gleivių gamyba nepakankama. Didelis lytinių partnerių skaičius lemia didesnio ŽPV kiekio patekimą į organizmą.
3. Imunosupresinės būklės. Didelės onkogeninės rizikos ŽPV bei ŽIV infekuotos pacientės turi 6 kartus didesnę gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką.
4. Lytiniu keliu plintančios ligos. Kitų lytiniu keliu plintančių ligų, ypač sukeltų chlamidijų, buvimas, didina ŽPV ilgalaikio išlikimo kaklelio ląstelėse riziką.
5. Dažnas gimdymas. Daug kartų gimdžiusių moterų gimdos kakleliai lengviau pažeidžiami žmogaus papilomos viruso.
6. Sudėtinė hormoninė kontracepcija. Atliktų mokslinių studijų duomenimis, moterims, užsikrėtusioms didelės onkogeninės rizikos ŽPV ir daugiau nei 9 metus vartojančioms sudėtinę hormoninę kontracepciją, rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja daugiau nei 2 kartus. Vartojant iki 5 metų – rizika nepadidėja. Gera žinia yra ta, kad nutraukus sudėtinės hormoninės kontracepcijos vartojimą rizika mažėja.
S. Neverauskienė taip pat išskiria, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį, kad netektų susidurti su gimdos kaklelio vėžio diagnoze. Pirmiausia ji kviečia visus tėvus „neatimti iš savo dukterų galimybės išvengti gimdos kaklelio vėžio ir neprieštarauti vakcinacijai nuo ŽPV“. Taip pat svarbu dar ankstyvoje paauglystėje kalbėti apie susilaikymą nuo ankstyvų lytinių santykių, rūkymo žalą, prezervatyvo naudojimo svarbą. Visos moterys turėtų reguliariai, kartą per metus, atvykti ginekologo konsultacijai.
Lietuvoje – daug nepagydomų ir užleistų atvejų: situaciją būtina taisyti
Gimdos kaklelio vėžys dažniausiai diagnozuojamas 35-44 metų moterims. Jis retai kada diagnozuojamas jaunesnėms nei 20 metų amžiaus merginoms. Menopauzės periodu moterys taip pat turėtų nepamiršti apie vis dar išliekančią šios ligos riziką – daugiau nei 20 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatomi moterims, vyresnėms nei 65 metų.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, gimdos kaklelio vėžio atvejus būtų galima sumažinti beveik 100 proc., kaip yra Suomijoje, kur šio vėžio nepagydomų ar užleistų atvejų yra labai nedaug arba jie pavieniai.
Deja, Lietuvoje šie skaičiai labai dideli – beveik pusė gimdos kaklelio vėžio atvejų yra diagnozuojami pažengusiose stadijose, nors jau daug metų veikia nemokamų patikrų sistema, leidžianti diagnozuoti net ikivėžinius pakitimus.
Lietuvoje veikianti gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai), kurios su gydytojo siuntimu gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia pacientei atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
„Moterys patikrose dalyvauja vangiai, o ši liga kasmet diagnozuojama per 450 moterų. Iki pandemijos kasmet prevencinėse programose dalyvaudavo apie 50–60 proc., tačiau 2020 metais išsityrė tik 30–40 proc. moterų. Svarbu pažymėti, kad praeitų metų pradžioje, dėl pandemijos beveik pusmečiui vėžio prevencijos programos buvo išvis sustabdytos. Labai svarbu šią situaciją taisyti – skatinti aktyviau tirtis, ypač tas moteris, kurios pernai praleido tyrimų terminus“, – pabrėžia N. Čiakienė.
Liga pakeičia moters gyvenimą: kokios pagalbos galima tikėtis?
POLA direktorės teigimu, išgirsta vėžio diagnozė į moters gyvenimą neišvengiamai įneša ne tik organizmo pokyčius, bet ir sukelia daug nerimo. Moterys jaučiasi sutrikusios, iškyla daug iššūkių dėl poreikio daugiau laiko ir jėgų skirti sveikatai, neapleidžiant tarpasmeninių santykių, neprarandant darbingumo ir darbo, neretai tenka susidurti ir su finansiniais sunkumais.
„Gimdos kaklelio vėžys, kaip, beje, ir kiti vėžiniai susirgimai, moterims kelia baimę prarasti moteriškumą, seksualinį patrauklumą ir pan. Čia ypatingai svarbus artimųjų palaikymas, bendravimas su panašaus likimo žmonėmis psichologinės savipagalbos grupėse. Dalinimasis išgyvenimais žmogui leidžia pasijusti suprastam, atjaustam ir priimtam“, – sako N. Čiakienė.
Dėl sunkios būklės kylančius finansinius sunkumus padeda spręsti gydymo laikotarpiu išduodamas nedarbingumo pažymėjimas – pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, pacientams apmokama už laikotarpį, kai jie negali dirbti.
Asmeniui esant nedarbingu ilgiau, negu galima išduoti nedarbingumo pažymėjimą, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato paciento darbingumo lygį (tai atitiktų anksčiau nustatomas invalidumo grupes), kuriuo remiantis apskaičiuojamos išmokos ir mokamos pacientui.
45 proc. ar daugiau darbingumo netekę asmenys ir atitinkantys nustatytus reikalavimus, turi teisę gauti netekto darbingumo pensiją. Asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, nustatomas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Aktualu žinoti ir tai, kad dauguma savivaldybių skiria vienkartines išmokas onkologiniams pacientams.
Įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos ar gydymo, pacientą gydantis gydytojas gali siųsti konsultuotis su gydytoju reabilitologu. Įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui gali būti paskiriama reabilitacija. Išsamią informaciją apie reabilitaciją teikia Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos arba Teritorinės ligonių kasos.
Be tiesioginio onkologinės ligos gydymo medicinos įstaigose, minėtų valstybės suteikiamų nedarbingumo išmokų, reabilitacijos paslaugų, moterys kviečiamos kreiptis pagalbos į psichologus, jungtis į savitarpio palaikymo grupes. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) bendruomenės nariams, turintiems POLA kortelę (ir jų artimiesiems) vykdo prevencines informacines kampanijas, seminarus, teikia nemokamas teisines, psichologines, mitybos konsultacijas, administruoja savitarpio pagalbos ir palaikymo grupes socialiniuose tinkluose.
