Trumpėjančios dienos, mažiau saulės šviesos, pasibaigusi vasara ir nuolatinis įtemptas darbas. Gydytojai laukia naujo jaunų gyventojų antplūdžio, kai pastarieji pradės skųstis didžiuliu nuovargiu. Tačiau „Northway“ klinikos šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebi, kad dažnai į darbus įnikę gyventojai ateina prašyti stebuklingos tabletės, leisiančios toliau „varyti“.

Šiais metais 15 metų gimtadienį švenčiančių medicinos centrų „Northway“ užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatą, pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė KANTAR, remdamasi „NeedScope“ metodologija, atliko lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata ir elgsenų tyrimą.

Tyrimo rezultatai palyginti su 2014 metais „Northway“ užsakymu atliktu tyrimu. Tuomet tyrime dalyvavo 16 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausą internetu (CAWI) atliko 515 Lietuvos gyventojų.

Gyventojų apklausa rodo, kad palyginus prieš penkerius metus gautus rezultatus, gyventojai savo sveikatą vertina pakankamai teigiamai, tačiau mažėja skaičius tų, kurie mano esantys visiškai sveiki ir savo sveikatą vertina kritiškiau, mano turintys nedidelių negalavimų.

Kartu pastebima, kad per penkerius metus daugiau jaunimo savo sveikatą vertina prasčiau, o vyresni nei 50 m. atvirkščiai – geriau. Remiantis apklausos duomenimis, daroma prielaida, kad ateityje jaunimo sveikata gali dar labiau prastėti, nes matoma, kad aktyvus rūpinimasis sveikata (fizinė veikla, mitybos priežiūra) nebe tokie populiarūs kaip buvo prieš penkmetį. Vietoj to, dominuoja pasyvus rūpinimasis sveikata: geriama daug vandens, vengiama žalingų įpročių, stengiamasi nesinervinti.

Taip pat palyginus abi apklausas matyti, kad sumenko ekologiškų produktų vartojimas. Tarp priežasčių galėtų būti didesnės tokių produktų kainos ar abejonės, dėl ekologiškumo tikrumo.

Grįžtant prie jaunimo, pastebima, kad 16–29 m. gyventojai mažiau aktyviai sportuoja, prižiūri savo mitybą nei prieš penkerius metus.

Taip pat šioje amžiaus grupėje suprastėjo ir tai, kaip jaunimas vertina savo sveikatą. Jei prieš penkerius metus sveikatos vertinimo vidurkis buvo 4,5 (1 – labai prastai, 5 – visiškai sveikas), tai šiemet vidurkis jau tesiekė 3,9. Palyginimui 50–59 m. amžiaus kategorijoje respondentų vidurkis vertinant savo sveikatą buvo 2,9 2014 m, o šiemet ūgtelėjo iki 3,2. Vyresnių nei 60 metų – buvo 2,3, dabar – 3.

"Northway" užsakymu KANTAR atliktos apklausos duomenys
"Northway" užsakymu KANTAR atliktos apklausos duomenys

Kartu jaunimas (16–29 m.) dažniau lankosi pas gydytojus nei prieš penkerius metus. Kartą per tris mėnesius lankydavosi 8 proc., dabar 15 proc. Kartą per pusmetį – 19 proc. 2014 m., 29 proc.

Ateina jau „išsigūglinę“ ligą

„Northway“ klinikos šeimos gydytojas V. Morozovas teigė, kad pasakyti, kodėl jaunesni žmonės vis prasčiau vertina savo sveikatą, būtų sudėtinga. Pirmiausiai reikėtų sužinoti, kuo konkrečiai jie skundžiasi.

„Tikriausiai, kai kalbame apie vyresnio amžiaus gyventojus, tai jie vertindami savo sveikatą kalba apie lėtinių ligų būklę ir simptomus, kurie kamuoja nebe pirmus metus“, – svarstė jis.

Vis dėlto kalbant apie jaunimą, gydytojas teigė pastebėjęs, kad tarp šio segmento pacientų pastebima vis daugiau funkcinių sutrikimų, neturinčių apčiuopiamo organinio pagrindo.Anot jo, jaunimo ligos dažnai pasitaiko dėl 4 dalykų, kuriuos dažnai darome ne taip.

Valerijus Morozovas
© DELFI / Kiril Čachovskij
Valerijus Morozovas


„Tokių, kuriems įtaką daro mūsų gyvenimo būdas: didelis stresas, mažas judrumas, netaisyklinga mityba, žalingi įpročiai“, – vardijo pašnekovas.

Be to, šeimos gydytojas įtaria, kad jaunimo suvokimas apie jų sveikatą kinta ir dėl nerecenzuotos informacijos prieinamumo: „Informacija apie ligas yra labai lengvai pasiekiama. Tenka susidurti su jaunimu, kuris labiau nei vyresni nerimauja dėl sveikatos: patys internete susiranda informacijos apie savo simptomus, o taip kartu sau nusistato diagnozę, nors ligos gali ir nebūti“.

V. Morozovas taip pat teigė pastebėjęs, kad jaunesni žmonės kartais vos pajautę pirmuosius simptomus iškart skuba pas gydytojus, nors galbūt su sloga ar kosuliu galima susitvarkyti ir patiems.

Nuovargis
© Shutterstock nuotr.
Nuovargis

„Jei padidėjo limfmazgis ir po dviejų dienų grįžo į pirminę padėtį ar porą dienų pakarščiavome, tai dar nereiškia, kad sergame vėžiu ar tuberkulioze. Gydytojų pasiekiamumas tampa vis lengvesnis, todėl blogoji to pusė, kad gyventojai dėl bet kokio simptomo kreipiasi į gydytoją. Daug jaunų mamų su mažais vaikais ateina jau pirmą slogos ar kosulio dieną ir nebando su peršalimu susitvarkyti patys“, – pastebėjimais dalijosi jis.

Laukia naujos pervargusio jaunimo bangos

Pasiteiravus, ar pastebima, kad tam tikromis ligomis pradeda sirgti vis jaunesni pacientai, V. Morozovas teigė, kad ligų „jaunėjimo“ priežasčių gali būti kelios.

Pirma, paskutiniu metu yra labai pagerėjusi diagnostika, todėl tam tikros ligos ar sutrikimai, kuriuos anksčiau identifikuoti buvo sunkiau, dabar lengviau aptinkami.

„Taip pat, jei kalbėtume apie civilizacijos ligas, tai jos tikrai jaunėja. Jei anksčiau antrojo tipo cukriniu diabetu sirgo tik pasiturintys, mažai judantys gyventojai ir jų buvo nedaug, tai dabar jau net vaikai gali juo sirgti“, – toliau kalbėjo specialistas.

Dar vienas jauniems profesionalams būdingas sveikatos sutrikimas – pervargimas.

Šios klastingos ligos pasiglemžia vis jaunesnius lietuvius: gydytojas išvardijo 4 dalykus, ką darome ne taip
© Shutterstock nuotr.

„Jau dabar tokių pacientų daugėja, bet labiausiai suaktyvėja nuo spalio pabaigos ir tęsiasi iki balandžio. Šie pacientai skundžiasi nuovargiu. Dažniausiai tai jauni, labai daug dirbantys žmonės, kurie pamiršta savo sveikatą: ryte geria daug kavos, vakare bando atsipalaiduoti su alkoholiu, savaitgalį praleidžia pasyviai arba žalingų įpročių apsuptyje, daug dirba, saulės šviesos nemato, fizinio krūvio nepakanka, valgo bet ką. Bėda, kad šie žmonės ateina ne prašyti nedarbingumo lapelio poilsiui, bet tabletės, kad galėtų ir toliau taip „varyti“, – kalbėjo V. Morozovas.

Gydytojas pridėjo, kad dėl nuovargio į specialistą reikėtų kreiptis jau tuomet, kai gerai savaitgalį išsiilsėjus pirmadienio rytą vis vien žmogus jaučiasi labai pavargęs ir nedarbingas.

Daugėja susirgimų, susijusių su gyvenimo būdu

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigė, kad duomenų, kad jaunesni gyventojai savo sveikatą vertina vis prasčiau, o vyresni – geriau neturi.

„Galima tik spekuliuoti, jei pateiktas teiginys yra teisingas, kad nurodytas jaunų žmonių vertinimas gali būti susijęs su faktiniu fizinės būklės blogėjimu, psichinės sveikatos aspektais, pavyzdžiui, žema savivertė, socialiniais aspektais: jaunas žmogus gali savo sveikatą lyginti su žiniasklaidoje pateikiama tekstine ir vizualine sveiko kūno samprata“, – svarstė pašnekovė.

Vis dėlto žiūrint bendrai į gyventojų sveikatą, specialistė pastebi, kad pagal standartizuotus mirtingumo rodiklius, apibūdinančius gyventojų sveikatą (visos amžių grupės), šie rodikliai pagal pagrindines mirčių priežastis (piktybiniai navikai, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų ligų) mažėja.

Nuovargis
© Shutterstock nuotr.
Nuovargis

„Tai gali būti siejama su geresne sveikatos priežiūra, efektyviomis gydymo priemonėmis. Taip pat neatmestinas ir mirties priežasčių nustatymo aspektas“, – argumentavo I. Taraškevičienė.

Kalbant apie jaunuolis, pastebima, kad tikrai tam tikros ligos apkartina vis jaunesnių gyventojų gyvenimus. Be to, itin jaunų gyventojų (iki 17 m.) amžiaus grupėje stebimas tam tikrų ligų sergamumo augimas. Pavyzdžiui, cukrinio diabeto, hipertenzijos ligų, psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, sergamumas akių ligomis, katarakta, glaukoma.

„Pastebėta, kad jaunų žmonių sergamumas ligomis, kurios siejamos ir su gyvenimo būdu (nutukimu, per mažu fiziniu aktyvumu, didėjančiu perdirbto maisto vartojimu, ilgėjančiu laiku leidžiamu virtualioje erdvėje ir kt.), didėja, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, psichikos ir elgesio ligos, kai kurios akių ligos“, – reziumavo specialistė.


www.DELFI.lt
5