Hemorojus – tai išangės kraujagyslinių audinių išvešėjimas, išsiplėtimas. Viena nemaloniausių būklių, sukelianti žmogui daug diskomforto. Hemorojus skirstomas į vidinį (kai hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje, padengti gleivine) ir išorinį (kai hemorojiniai mazgai yra po oda aplink išangę). Kaip elgtis pastebėjus pirmuosius požymius? Ir kada jau būtina operacija?

Į šiuos klausimus atsako „Northway“ klinikos Bendrasis, abdominalinis chirurgas, koloproktologas Deividas Narmontas.

– Kokios priežastys lemia hemorojaus atsiradimą?

– Paveldėjimas, vidurių užkietėjimas, nepakankamas skysčių ir skaidulinio maisto vartojimas, sunkus fizinis darbas, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas.

– Kodėl sakoma, kad per pandemiją ši problema dar padažnėjo?

– Patys pacientai pasisako, kad sėdi namuose. Jie dirba nuotolinį darbą, smarkiai apribota įvairi fizinė veikla ir judėjimas.

– Kokie pirmieji hemorojaus požymiai – kada jau reikėtų susirūpinti, kad kažkas ne taip?

– Pirmiausiai ir dažniausiai pajunta diskomfortą, niežulį, deginimą. Taip vadinamus „darinuką“ ar „guziuką“ išangės srityje. Gan dažnai pacientai pastebi šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus. Pastebėjus panašius ir kitus simptomus toje vietoje – kreipkitės į gydytoją kuo greičiau, ypač jei jaučiate intensyvų skausmą.

Deividas Narmontas
© Organizacijos nuotr.
Deividas Narmontas

– Kodėl hemorojų būtina gydyti – kuo blogu jis gali baigtis, kaip progresuoja negydomas?

– Negydomas hemorojus progresuoja taip, kad mazgai, kurie buvo viduje ir vargino mažiau, ima lįsti išorėn. Perkeliavę į išorę ten ir pasilieka, todėl jo gydymas tampa sudėtingesnis ir labiau komplikuotas. Dažnai kraujuojantis hemorojus net gali sukelti mažakraujystę!

– Kokie yra hemorojaus gydymo būdai?

– Terapija ir chirurgija. Mažo laipsnio hemorojus dažniausiai gydomas vaistais (bioflavonoidais, tepalais, žvakutėmis) arba perrišant guminiais žiedais. Taip pat – skleroterapiją, kurią Lietuvoje mažai naudoja. Didesnio laipsnio, kraujuojantys hemorojais gydomi chirurgiškai (lazerinė hemorojaus plastika, klasikinė ar patobulinta ekscizinė operacija, bei kiti chirurgijos būdai: PPH, HAL-RAR ir t.t.).

Plačiau pasakojant apie chirurginius būdus – jų yra labai įvairių. Pavyzdžiui, lazerinė hemorojaus plastika taikoma vidiniams hemorojiniams mazgams, kurie neturi išorinių mazgų. Dažniausiai tai I-III laipsnio hemorojus. Ekscizinė hemoroidektomija – jos metu šalinami vidiniai hemorojiniai mazgai ir išoriniai pakitimai. Jos metu galima gydyti II-IV laipsnio hemorojų su išoriniais pakitimais.

Vieno inovatyviausio metodo nėra – visi chirurgijos metodai yra geri, jei pacientas pilnai pasveiksta ir nejaučia pooperacinio diskomforto. Žinoma, lazerinė hemoroidoplastika laikoma patikima, mažai invazyvi metodika gydant hemorojų, bet kaip minėjau ankščiau – ne visada tinkama. Todėl operacijos būdą aptariame su pacientu ir parenkame optimaliausią variantą.

Kitos minėtos ekscizinės hemoroidektomijos, kaip PPH (procedūra prolapsui ir hemorojui), naudojamos kai yra ne tik didelio laipsnio hemorojus, bet ir iškrentanti tiesioji žarna.

HAL-RAR metodas, kai ultragarso pagalba surandama hemorojinį mazgą maitinanti kraujagyslė, perrišama ir papildomai „suveržiama“ gleivinė, įtraukiant išlendančius mazgus į vidų. Tai – naujai atrasti seni metodai, naudojami individualiais atvejais. Kiti metodai, kuriuos dar galima rasti internete, kaip infraraudonųjų spindulių IR lazerio naudojimas, THD (hemoroidalinės arterijos ligacija), lyginant su minėtais būdais – mažiau efektyvūs ir ne tokie aktualūs.

Visi metodai koncentruojasi į vieną tikslą – minimalų pooperacinį skausmą. Ar tai pavyksta pasiekti, priklauso nuo daugelio faktorių – paciento skausmo slenksčio, ligos laipsnio ir jau esamų pažeidimų. Tai pooperacinio randėjimo proceso, pooperacinio režimo laikymosi, paciento emocijos ir nusiteikimo pasveikti, ir galiausiai – chirurgo patirties ir įvaldytos technikos galimybių.

– Kokiais atvejais yra būtina operacija?

– Operacija būtina, jei pacientui nustatomas terapiniam gydymui nepasiduodantis kraujuojantis hemorojus. Kitos indikacijos – terapijai nepasiduodantis diskomfortas, galimybės palaikyti higienos dėl stambių išorinių darinių nebuvimas, papildomi dariniai, išaugos, polipai ant hemorojinių mazgų, anemiją sukeliantis kraujavimas.

– Ar operacija ir kitos gydančios hemorojų procedūros – skausminga?

– Kiekviena chirurginė intervencija yra susieta su skausmu, todėl operacijos metu pacientui atliekama nejautra. Nejautros nereikia tik perrišant guminiais žiedais ar kitoms, dažniausiai mažai efektyvioms procedūroms.

Asociatyvioji nuotr.
© Shutterstock
Asociatyvioji nuotr.

– Koks yra pooperacinis laikotarpis? Kiek laiko trunka gijimas ir kokių taisyklių tuo laiku būtina laikytis?

– Pooperacinis laikotarpis yra skirtingas, jis priklauso nuo pasirinkto chirurgijos būdo. Tačiau gijimas trunka vienodai. Pavyzdžiui, lazerinės hemorojaus plastikos intensyvus pooperacinis laikotarpis trunka 1-2 sav. Ekscizinės operacijos metu šis laikotarpis dažniau yra ilgesnis ir gali trūkti visą gijimo laikotarpį (4-6 savaites).

Intensyviu pooperaciniu laikotarpiu pacientai gali jausti nežymų arba intensyvų skausmą, gali teplioti kraujingos išskyros, pasirodyti nedidelis kiekis kraujo tuštinantis. Žmogus gali jausti patinimą ar kitą diskomfortą operuotoje vietoje. Šio laikotarpio metu gali tekti vartoti nuskausminamuosius ir papildomus tepalus, prižiūrėti žaizdas.

Dažniausiai pacientams, po bet kurios chirurginės hemorojaus operacijos rekomenduoju apriboti fizinį krūvį, sportą, laikytis skaidulomis praturtintos dietos bent 2 savaites. Vėliau galima grįžti prie įprastos veiklos ir gyvenimo būdo.

– Kaip gyventi jau po operacijos, kad hemorojus neatsinaujintų?

– Po operacijos hemorojus atsinaujina retai. Operacijos efektyvumas siekia 95 proc. ir daugiau. Priklausomai nuo chirurgijos būdo gali tekti vengt vidurių užkietėjimo, nes operacija palieka randus, o randai lieka visam gyvenimui.


www.DELFI.lt
1