Bent vieną buityje įprastą traumą esam turėję kiekvienas iš mūsų. Dar daugiau jų nutinka sportuojant. Kaip nuo jų apsisaugoti ir kokie didžiausi pavojaus ženklai? Kada pakanka tepalo, o kada – būtina kreiptis į medikus?

Sportinė trauma – nebūtinai profesionalaus sporto terminas. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas papasakojo, kaip pastaraisiais metais pasikeitė požiūris į traumas.

„Patirti tokią traumą gali kiekvienas, užsiimantis fizine veikla. Kiekvienais metais sportines traumas patiriančių pacientų skaičius vis didėja. Iš vienos pusės tai rodo džiugų faktą, kad vis daugiau sportuojančių žmonių!

Sportas tikrai teikia daug džiaugsmo ir nesvarbu, kokioje amžiaus grupėje esate. Turime ir septyniasdešimtmečių pacientų, kurie slidinėja kalnuose ir po traumos nori pasigydę toliau gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Senesniais laikais tai buvo laikoma nevertais gydymo atvejais. O dabar – kodėl nesutvarkius traumos ir negrąžinus žmogaus į tą patį aktyvumo lygį, kuriame buvo?“, – klausė medikas.

Pagrindinės žiemos sporto klaidos

Trauma yra neišvengiama aktyvaus gyvenimo būdo dalis. Juo labiau, kad dabar jau prasidėjo ir sezoninės traumos, – atkreipė dėmesį M. Fiodorovas. Anot jo, daugiausia traumų žiemos sezono metu – slidinėjant.

„Jau artėja žiema, pradedame važinėti į kalnus. Kiek žinau, kurortai jau atidaryti, pats planuoju šią žiemą vykti slidinėti į Austriją. Dauguma tų, kurie važiuoja į kalnus, yra slidininkai. Ir jie patiria specifines sporto traumas. Tai kelio sąnario sužeidimai, raiščiai, meniskai, taip pat – peties traumos. Dažniausiai jos nutinka elgusis neatsargiai ar neįvertinus savo galimybių.

Ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas
© Įmonės archyvas
Ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas

Didžiausia klaida – netinkamas inventorius. Kadangi slidinėjame maždaug kartą per metus, inventorių nuomojamės ar skolinamės iš kitų. Tai didelė klaida, nes slidės ir kita įranga turi būti sureguliuota pagal žmogų, jo svorį ir galimybes. Dažna trauma – kai žmogus krenta, o slidė jam neatsisega. Ji ilga, užsikabina, įvyksta trauma. Po tokio kritimo viskas, koja nestabili, reikia pagalbos.

Kita klaida – per menkas pasirengimas. Prieš važiuojant slidinėti svarbu ruoštis visus metus. Sportuoti, palaikyti aktyvumą, gerą fizinę formą, raumenyną. Negali visus metus nieko neveikti, o tada važiuoti slidinėti.

Trečia klaida – persitempimas. Nuvažiavę slidinėti kartais norime atsigriebti už visus metus. Tada atsiranda nuovargis, pasidarai nebeatidus, pervargsta kojų raumenys. Slidinėjimo metu įsijungia specifinis raumenynas, kurį varginame. Reikia daryti pertraukas, nepersistengti, taip pat atsižvelgti į oro sąlygas“, – patarė ortopedas traumatologas.

Medikas rekomendavo būtinai kreiptis į trenerį.

„Jei esate ne profesionalas, o ką tik pradėjęs mėgėjas, jums tikrai pravers trenerio pagalba. Mokytis reikia profesionaliai, net jei esi pradedantis mėgėjas. Ir paskutinė dažna slidinėjimo trauma – nudegimai. Žmonės pamiršta kremą nuo saulės, o tada grįžta iš kalnų su kone pirmo laipsnio nudegimais. Labai svarbu apsisaugoti“, – pabrėžė M. Fiodorovas.

Visų traumų prevencijai, pasak mediko, svarbūs keli faktoriai.

„Reikia vartoti subalansuotą maistą, stengtis, kad nenuvargtų raumenynas. Nepersitempti. Kartais nesportuojam, nesportuojam, o tada pradedam eiti į sporto salę ir norim labai greitų rezultatų. Trūksta gerų maisto medžiagų, persitempiame, o tada patiriama trauma. Taip pat daug skausmų ir traumų atsiranda dėl neteisingo pratimo atlikimo. Sportuojant sporto salėje būtina pasitikslinti su treneriu, kaip teisingai atlikti vienus ar kitus pratimus Kokią sporto šaką besirinktumėte, būtina padaryti apšilimą, taip pat dozuoti krūvį pagal savo galimybes“, – sakė M. Fiodorovas.

Kai kurios traumos labiau būdingos sportuojant, tačiau jas galime patirti ir kasdienės veiklos metu. Esant slidžiam keliui, dažniausiai pasitaiko čiurnos traumos. Specialistas patarė rinktis patogią, metų laikui pritaikytą, neslidaus pado avalynę.

Ūminės ir lėtinės traumos

Apie 90 proc. sporto traumų sudaro įvairūs patempimai, sumušimai ar plyšimai. Tai – minkštųjų audinių traumos. Apie 10 proc. traumų sudaro kaulų lūžiai ir kitos būklės. Apie trečdalį visų traumų sudaro patempimai: dažniausi pažeidžiami kelio, čiurnos, riešo sąnariai. Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje ortopedas traumatologas Marijus Žvikas išskyrė dvi traumų rūšis.

Sporto traumos skirstomos į ūmines traumas ir kitas lėtines būkles. Ūminės traumos – tai sužalojimai, kurie dažniausiai ištinka netikėtai, būdingas skausminis sindromas, traumuotos galūnės funkcijos sutrikimas (kaulų lūžiai, raumenų sumušimai ar plyšimai, raiščių patempimai ar plyšimai, sąnarių išnirimai, sausgyslių plyšimai).

Ortopedas traumatologas Marijus Žvikas
© Įmonės archyvas
Ortopedas traumatologas Marijus Žvikas

O lėtinės būklės – kai sportuojant ilgą laiką žmogui atsiranda skausmai, kurie rodo tam tikrą pažeidimą. Pavyzdžiui, vadinami nuovargio lūžiai, kurie atsiranda be kažkokios aiškios traumos, tiesiog nuo didelio ilgalaikio krūvio, dažniausiai nustatomi pėdos kaulų „Stres“ tipo lūžiai. Arba girnelės kremzlės suminkštėjimas (chondromaliacija), ilgalaikis pertempimas, sausgyslių uždegimai ar sąnarių uždegimai.

Yra toks terminas „tenisininko alkūnė“ – kai dėl pasikartojančių judesių prasideda sąnario srities uždegimas (epikondilitas). Taip pat ir „bėgiko kelis“ – terminas ilgalaikio sporto paveiktam keliui apsakyti, kuriam būdingas kelio sąnario priekinės dalies skausmas. Sportuojantiems salėje dažniau pasitaiko peties sąnario traumų – dėl svorių kėlimo. Pajutus skausmą, ypač fizinio krūvio metu, reikia kreiptis pagalbos“, – sakė specialistas.

M. Žvikas pabrėžė, kad kuo ilgiau tęsiasi uždegimas, tuo sunkiau tampa jį išgydyti. Pavyzdžiui, užsitęsus sausgyslės uždegimui pradžioje gali atsirasti ir išilginiai, o vėliau ir pilni plyšimai, būklė sunkėja.

„Vienam pacientui ilgą laiką traškėjo kelio sąnarys, pacientas niekur nesikreipė, buvo sportuojantis, aktyvus žmogus. Galiausiai sportuojant taip pablogėjo, kad kreipėsi į medikus. Mes diagnozavome girnelės kremzlės suminkštėjimą, blogą girnelės padėtį dėl šlaunies raumenų disbalanso. Atstačius šlaunies raumenų disbalansą problema buvo išspręsta.

Sekmadienis parke
© DELFI / Karolina Pansevič
Sekmadienis parke


Reikės operacijos ar ne – priklauso nuo tyrimų bei to, kiek laiko žmogus turėjo problemą, kokia jos stadija, laipsnis. Jei kremzlės pažeidimai didesnio laipsnio, taikoma kamieninių ląstelių terapija, hialurono rūgšties injekcijos ar operacinis gydymas. Jei kremzlė beveik nepažeista, dažniausiai užtenka konservatyvaus gydymo“, – vardijo medikas.

Pasak jo, vieni žmonės labiau linkę į traumas, kiti mažiau. Vienas iš veiksnių yra tiesiog anatominis.

„Anatominiai pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, plokščiapėdystė ar kelio sąnario deformacijos, neįprasta girnelės padėtis, kojų ilgių skirtumas, kiti pokyčiai kaip nutukimas, sąnarių hyperlaksitetas – tai įgimti ar įgyti faktoriai. Tačiau taip pat yra priklausantys nuo mūsų veiksmų faktoriai: svarbu raumenų balansas, apšilimo sportuojant atlikimas, nuovargis, technika sportuojant, intensyvumas, patogi avalynė“, – sakė M. Žvikas.

Gydymo būdai

Kaip teigė medikas, kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau šansų, kad nereikės operacijos.

„Be abejo, daug priklauso ir nuo traumos pobūdžio. Sprendžiame, ar rinktis konservatyvų gydymą, ar ne. Kadangi daugiau būna minkštųjų audinių traumų, dažniausiai jas ir gydome konservatyviai: reikia atsisakyti fizinio krūvio, laikytis ramybės, kartais reikia imobilizacijos, skiriame nesteroidinių vaistų nuo uždegimo kursą , vaistų, kurie mažina tinimą ir dvi paras šaldymo sesijų (po penkias- šešias sesijas per dieną, po dvidešimt minučių).

Kai tikslas – greitesnis atsistatymas, tam tikslui skiriamos fizioterapinės procedūros: magnetoterapija, ultragarsas, transkutaninė elektrostimuliacija ir kitos. Papildomai gali būti taikomos kamieninių ląstelių ar PRP injekcijos į pažeistą sritį“, – metodus įvardijo M. Žvikas.

Ortopedas traumatologas papasakojo ir apie vieną sunkiausių turėtų atvejų.

„Aktyvi, sportuojanti moteris, paslydo sporto salėje, lipdama laiptais. Diagnozuoti dešinės blauzdos kaulų lūžiai keturiose vietose. Pacientė buvo operuota, fiksuotos visos 4 lūžusios vietos, atliktos taip vadinamos osteosintezės (kaulai fiksuoti spec. medicininiais implantais). Tokių lūžių visoje Lietuvioje yra apie 5-6 per metus. Beveik niekada neatsimenu pacientų pavardžių po laiko, bet šios pacientės pavardę turbūt atsiminsiu dar ilgai – ir dėl lūžio tipo, ir dėl operacijos sudėtingumo“, – pasakojo M. Žvikas.

Nuotrauka prieš ir po operacijos
© Įmonės archyvas
Nuotrauka prieš ir po operacijos

Esant raumenų disbalansui, traumų rizika didėja. M. Žvikas pabrėžė, kad svarbu sportuoti subalansuotai: stiprinti visas raumenų grupes tolygiai. Tačiau jei sportuojama stiprinant labiau vienas raumenų grupes nei kitas, tada jau problema.

„Kartais pakanka atlikti „Biodex“ tyrimą, kuriuo nustatome raumenų disbalansą, tai yra, kurie raumenys silpnesni. Tada lengvas būkles galima gydyti pirmiausia raumenyno atstatymu. Taip pat galime vertinti, kokios reabilitacijos reikės. Šis tyrimas naudingas net ir netraumuotiems žmonėms – kartais verta pasitikrinti, jeigu jaučiate kelio ar kitų sąnarių skausmą.

Pradedant sportuoti, jeigu kelyje jaučiate traškėjimą ar diskomfortą, taip pat galima išsitirti – kad žinotum, kokias raumenų grupes reikia stiprinti“, – patarė specialistas.


www.DELFI.lt
4