Kiekvienas iš mūsų ant savo kūno nešiojamės vienokius ar kitokius randus. Vieni jų gali būti didesni, kiti ilgainiui net sunykti, tačiau „Northway“ gydytojas Domantas Stundys sako, kad susižeidus galvoti apie liksiantį randą – antraeilis dalykas.

Kada randas lieka visam gyvenimui?

„Randas yra biologinis kūno audinių gijimo rezultatas, natūralus atsakas į odos ar kitų audinių pažeidimą”, – sako plastinės ir rekonstrukcinės medicinos gydytojas Domantas Stundys. Anot mediko, randai, kuriuos matome ant savo kūno paviršiaus, susidaro po paprastai didesnio odos vientisumo pažeidimo, pavyzdžiui, įvykus traumai ar esant chirurginei intervencijai.

Rando, pasak D. Stundžio, gali ir nelikti, kai sukeltas odos pažeidimas yra labiau paviršinis, nėra viso odos storio pažeidimo – jo vietoje gali susidaryti nedidelė dėmelė, kuri labiau paryškėja aplinkinei odai įdegus saulėje – atsiradusi dėmelė tiesiog išlieka šviesi.

Randas visam gyvenimui ant kūno išlieka tada, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių įvyksta odos dermos sluoksnio pažeidimas. „Randai gali būti labai įvairūs, priklausomai nuo atsiradimo priežasties. Po chirurginių operacijų paprastai lieka nežymūs siauri randai, kuriuos dėl jų išvaizdos kartais net teisingiau vadinti pjūvio linijomis. Tačiau įvykus traumoms, nudegimams ir laiku nesuteikus pirmosios pagalbos randai gali būti labai deformuojantys, nelygiais kraštais, kieti ir grubūs”, – pasakoja D. Stundys.

Domantas Stundys
© Martyno Ambrazo nuotr.
Domantas Stundys

Randai būna skirtingų tipų

Traumą ar kitokią intervenciją patyrusi kūno vieta inicijuoja eilę biologinių procesų – pradžioje sukeliamas uždegiminis atsakas, pasireiškiantis skausmu, patinimu, kraujavimu. Ankstyvuoju etapu susidaro kūno biologinis tvarstis – krešulys, vėliau skatinama elastinių bei kolageno skaidulų sintezė ir taip ilgainiui susiformuoja randas.

„Randas savo ruožtu taip pat bręsta ir laikui bėgant keičiasi – pirmus mėnesiui būna grubesnis, dažnai kiek iškilęs, rausvas, gali niežtėti. Vėliau rando apimtis mažėja, jis lygėja, blunka – dažnu atveju susiformuoja siaura kūno spalvos ar nežymiai rausva linija.

Tačiau audinius veikiant nepageidaujamam biomechaniniam poveikiui, tempimui arba esant patologiniam fibroblastų atsakui, kuomet pasigamina labai daug kolageno skaidulų, pavyzdžiui, randui statmenu kampu kertant natūralias odos raukšles, gali susidaryti grubūs hipertrofiniai randai. Ir atvirkščiai – po didesnio minkštųjų audinių netekimo arba įvykus poodinio riebalinio audinio sluoksnio nekrozei susiformuoja atrofiniai randai”, – sako D. Stundys.

Kai kur randai – statuso ženklas

Gydytojas pasakoja, jog prie tokių patologinių randų galima priskirti ir dar vieną rečiau susidarantį randų tipą – keloidinį randį. Jie dažnai būna grubūs, iškilę, visada daugiau ar mažiau apima sveikuosius audinius ir išeina iš buvusio pažeidimo ribų, dažnai niežti, yra jautrūs saulės poveikiui, sukelia diskomfortą.

Randas
© Shutterstock
Randas

„Tamsios odos žmonės turi žymiai didesnį genetinį polinkį tokiems randams susidaryti. Dažnai šią kūno savybę Afrikos žemyno gentys išnaudoja kaip tam tikrą statuso ar atpažinimo ženklą. Iki šiol vyksta vadinamasis „genties žymėjimas“, kai genties nario veidas, krūtinė ar kitos kūno dalys specialiai sužalojamos tam, kad susiformuotų specifinis hipertrofinių, dažnai ir keloidinių randų raštas”, – papildo gydytojas.

Kaip randus pašalinti?

Norintiems pašalinti įsisenėjusį randą, D. Stundys nurodo, jog tai galima padaryti chirurginiu būdu, ypač, jei randas grubus ir platus, jį galima susiaurinti išpjaunant ir susiaurinant susidariusį defektą: „Šią procedūrą galime atlikti, jei yra pakankamai aplinkinių sveikų audinių, ją dažnai tenka atlikti kelis kartus kiekvienos operacijos metu šalinant dalį senojo rando, tačiau, dažnu atveju, net ir po tokių plastinių operacijų dėl audinių tempimo randas būna linkęs plėstis.”

Gydytojas pasakoja, kad dažnesnė randų apimties mažinimo procedūrų yra steroidinių vaistų suleidimas į randą, tada slopinama kolageno skaidulas gaminančių ląstelių veikla, o rando apimtis mažėja. Šią procedūrą, anot D. Stundžio, paprastai reikia kartoti kelis kartus, kol gaunamas reikiamas atsakas, taip pat ji dažnai derinama kartu su chirurginiu rando apimties mažinimu, kompresine rando terapija.

„Taip pat gali gelbėti gydytojų dermatologų taikomas gydymas lazeriu, trombocitais praturtintos plazmos injekcijos. Be abejo, atsiranda inovatyvių, pavadinčiau, net labiau eksperimentinių randų gydymo metodų, pavyzdžiui, atliekamos botulino toksino injekcijos, kamieninių ląstelių terapija, tačiau šiuo metu tokių gydymo būdų klinikinė nauda dar nėra pagrįsta įrodymais”, – patikina gydytojas.

Operacija
© Kauno klinikos
Operacija

Susižeidus – randas tik antraeilis dalykas

D. Stundys pataria, kad susižeidus pirmiausia reikia kreiptis į skubią pagalbą teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, kad kompetentingi specialistai galėtų įvertinti sužalojimo sukeltą žalą. Anot mediko, randas tokiu atveju visada yra antraeilis dalykas. Jei pagalba suteikiama laiku ir tinkamai, sumažinama komplikacijų rizika, žaizda gyja greičiau, tuo pačiu ir randas lieka mažesnis.

Randai po operacijų atsiranda ne visada, pavyzdžiui, pasak D. Stundžio, plastinių-estetinių operacijų metu atliekami odos pjūviai visada planuojami taip, kad po operacijos liktų kuo mažiau matomos pjūvių linijos, pooperaciniai randai slėptųsi natūraliose kūno klostėse ar veido mimikos raukšlėse.

„Pavyzdžiui, atliekant akių viršutinių vokų plastinę operaciją lieka randelis akių vokų srityje, kuris net ir ankstyvuoju pooperaciniu laikotarpiu dažniausia matomas tik akimirką – tuomet, kai žmogus sumirksi arba jam užsimerkus. Viena dažnesnių estetinių operacijų – krūtų didinimas, po kurios dažniausiai lieka tik 4–5 centimetrų ilgio linija raukšlėje po krūtimi abipus.

Po pilvo plastinės operacijos lieka gana ilgas horizontalus randas pilvo apačioje, tačiau jis modeliuojamas taip žemai, kad dažniausiai jį visiškai paslepia bikinis ar apatiniai rūbai. Po riebalų siurbimo operacijų lieka keli iki 5–7 milimetrų diskretiški randeliai, nors šios operacijos metu atliekamas kūno kontūravimas žymiai pagerina estetinę kūno išvaizdą.

Atliekant atvirą nosies plastinę operaciją bendras pjūvio ilgis yra iki 5–6 centimetrų, tačiau po operacijos matomas tik kelių milimetrų randelis, paslėptas nosies pertvaros apačioje”, – pasakoja gydytojas.

Randas
© Adobe Stock
Randas

Liaudies medicinos naudą įrodyti sudėtinga

Grubūs ir deformuojantys randai dažnai sukelia žmonėms funkcinių nepatogų, kai toks randas gali trikdyti atlikti tam tikrus judesius, ypač jei kerta kūno sąnarių sritis. D. Stundys sutinka, kad, be abejonės, randai gali trukdyti ir psichologiškai žmogui pasveikti: „Jie atspindi buvusias patirtis, kaip, beje, ir mūsų veiduose atsirandančios mimikos raukšlės.”

Randų gydymui arba mažinimui yra pasitelkiama ir liaudies medicina, o vienas ekstremaliausių būdų – gydymas dėlėmis ar naudojant įvairias vaistažoles. Tačiau 15 metų plastikos chirurgu dirbantis D. Stundys tikina, kad įrodyti gysločio ar kopūsto lapų dėjimo ant žaizdų ar sumušimų, bebro taukų bei gyvačių užpiltinės kompresų naudojimo teikiamą naudą yra sudėtinga, nes tradicinės medicinos ribose šie metodai netiriami: „Juolab kad žmogaus kūnas ir savaime sparčiai gyja, jei šiam procesui bent jau nėra trukdoma.”


www.DELFI.lt
2