Po gimdymo kiekviena moteris nori kuo greičiau sustiprėti, atgauti buvusias kūno linijas ir padailinti liemenį. Tačiau daugelis susiduria su problema: kad ir kaip stengiasi, pilvukas taip ir pūpso. Vadinamojo „mamos pilvuko” priežastis gali būti kur kas rimtesnė nei atrodo – išsiskyrę tiesieji pilvo raumenys.

Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas (diastazė) – beveik trečdaliui nėščiųjų pasitaikanti būklė, kuri gali turėti didelę įtaką gyvenimo kokybei, pasunkinanti atsistatymą po gimdymo ar sukelti rimtų sveikatos problemų.

Nuolatinis nepasitenkinimas savo išvaizda ir atsikišusio pilvuko slėpimas po laisvais drabužiais – tai tik ledkalnio viršūnė. Didelio laipsnio diastazė dažnai susijusi su varginančiu juosmeninės nugaros dalies skausmu, dubens dugno silpnumu, netaisyklinga laikysena, šlapimo nelaikymu, nuolatiniu vidurių užkietėjimu ar net išvaržų susidarymu. Dėl susilpnėjusios pilvo apsaugos ir esant dideliam išsiskyrimui kyla pavojus patirti vidaus organų sužeidimų.

Paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais pilvo raumenų išsiskyrimas lydi kone kiekvieną nėščiąją. Šis reiškinys laikomas įprastu, nes didėjantis vaisius ir placenta tempia visus pilvo raumenis.

Tačiau, jei praėjus ilgesniam laikui po gimdymo moteris vis dar jaučia tarpą pilve, vertėtų kreiptis į specialistus ir pasitikrinti – gali būti, kad yra vienokio ar kitokio laipsnio diastazė.

Mintimis apie diastazę pasidalino medicinos centro „Northway“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Renaldas Vaičiūnas.

– Pilvo raumenys ir nėštumas, kaip jis keičia moters pilvo raumenis?

– Nėštumo metu augantis vaisius tempia pilvo raumenis, kurie gali būti pertempiami. Tikrai ne visoms moterims po gimdymo pasireiškia diastazė ir tai tikrai nėra neišvengiamas dalykas. Yra labai daug veiksnių, nuo ko tai priklauso. Kai kurie veiksniai nepriklauso ir nuo pačių moterų, nesvarbu, jos sportavo, ar nesportavo.

Jei pilvo raumenys pertempiami ir jų elastingumas mažas, jie išsitampo ir negrįžta į pirminę savo padėtį: baltoji linija prasiplečia, raumenys nebesugeba iki gali susitraukti ir po nėštumo pilvas atrodo kaip papūstas.

– Ar diastazė susijusi su nėštumo metu priaugtais kilogramais?

– Tiesioginio ryšio tikrai nėra. Ne dėl svorio diastazė įvyksta, o dėl vaisiaus didumo. Tiksliau dėl vaisiaus ir pačios moters kūno proporcijų.

Būna moterys stambesnio kūno sudėjimo, o vaisius mažas, tai pilvo raumenys nėra taip ištempiami. Bet yra daug veiksnių, lemiančių diastazę, nėra vienos priežasties, vienareikšmiško atsakymo. Tikrai ne moters svoris yra lemiama priežastis.

– Ar diastazė aktuali tik pagimdžiusioms moterims?

– Nebūtinai, bet ji dažniausiai atsiranda po gimdymo.

Diastazę lemia labai didelis vidinis pilvo raumenų tempimas. Yra kelių lygių: maža nieko tokio, didesnė diastazė jau estetiškai nelabai gerai atrodo, o didelė gali pereiti į baltosios linijos išvaržą. Tokiu atveju padėtis darosi sudėtinga.

– Ar sportas gali padėti siekiant pilvuką „grąžinti“ į vietą?

– Sportas visuomet padeda, nors kaip mano draugas juokauja – sportas sveikam nereikalingas, o ligoniui kenkia. Šiuo atveju, kai yra raumenų diastazė, iš tiesų sportas gali tik pakenkti. Sportas lemia raumenų tonusą, bet diastazės jis nemažina.

Kuo didesnis raumenims spaudimas, tuo diastazė gali tik didėti.

Bet čia jei yra diastazė. Jei jos nėra, o tik susilpnėjęs raumenų tonusas po gimdymo, tada taip, sportas gali padėti atstatyti raumenų tonusą.

– Kaip žinoti, kad formuojasi diastazė, kada reikėtų ieškoti pagalbos?

– Į specialistus reikia kreiptis tada, kai moteris pastebi, jog yra kažkas ne taip. O kas gali būti ne taip? Kai pilvas tarsi išpūstas, kai įtrauki, atrodo viskas gerai, bet kai atsipalaiduoji, vėl jis tarsi iškrenta.

Tokiu atveju reikia kreiptis į specialistą, ir geriausia kreiptis į tą, kuris turi diplomą, o ne moka labai gerai naršyti google.

– Ar ignoruojant diastazę yra pavojus patirti kitų sveikatos sutrikimų? Pavyzdžiui, kokia tikimybė patirti pilvo išvaržą?

– Yra tokia rizika. Vėlgi, viskas priklauso nuo diastazės dydžio. Jei yra nedidelė diastazė, galbūt ta išvarža ir neišsivystys. Dažniausiai moterys kreipiasi tada, kai estetiškai pilvas yra negražus, kai jis išsipūtęs, kai joms kažkas negražu.

Kartais moterys nesupranta, kad jau turi išvaržą, sako – įtempiu pilvą ir guzas iššoka. Tai jau yra išvarža, bet ji nėra didelė, paprastai jų neužleidžia, bet jei užleidžia, tuomet bėdos nemažos.

– Kaip gydoma diastazė?

– Yra kelios metodikos, populiariausia – pilvo sienos plastika. Pakeliamas odos riebalų lopas, prieinama prie raumenų, pamatome diastazę, raumenys yra suartinami, susiuvami, nes operacijos metu yra leidžiami relaksantai, kurie atpalaiduoja raumenis, galima lengvai juos sutraukti. Dedamos specialios siūlės, tam yra sukurti specialūs siūlai.

Jei matome, kad formavosi išvarža, kartais dedamas ir specialus tinklelis, kuris sutvirtina tą pilvo sieną. Na, o vėliau galima atlikti ir pilvo plastiką. Jei yra per daug odos ir riebalų, galima ir juos pašalinti.

Ši metodika jau yra laiko patikrinta, daug metų egzistuoja ir ji yra populiariausia.

Pati operacija, sakyčiau, priskiriama prie tokių ilgesnių. Pjūvis daromas bikinio linijoje, kad jį vėliau būtų galima paslėpti. Pačios operacijos apimtis yra didelė, todėl ji gali trukti iki 2-2,5 val.

Ji atliekama bendrinėje neutroje, žmogus miega, tikrai nieko nejaučia. Po jos paprastai ligoninėje liekama dar parai. Vėliau 3-4 savaites reikia nešioti specialų diržą.

Pooperacinis laikotarpis, kaip ir po kiekvienos operacijos, turėtų trukti mažiausiai dvi savaites, per kurias žmogus turėtų nieko labai neplanuoti. Bet šis terminas ir gijimo terminas priklauso nuo to, kokio dydžio ta diastazė, kaip žmogus reaguoja į skausmą ir panašiai.

Kai tu sutrauki raumenis, pašalinus kažkiek riebalų, nėra skausminga, didžiausia problema tai, kad kai yra diastazė, kai sutrauki raumenis, yra ir tempimas, ir skausmas, negali pilvo įtempti.

Pilvo plastika
© Organizatorių nuotr.
Pilvo plastika

– Kaip pasiruošti operacijai? Ką pacientei reikia žinoti prieš ją?

– Nėra jokių specialių reikalavimų, yra bendri reikalavimai, kaip ir prieš bet kurią kitą operaciją. Pavyzdžiui, gali sportuot iki paskutinės dienos.

– Kokią įtaką ši operacija turi kitiems nėštumams?

– Jokios. Ši operacija netrukdo nei pastoti, nei išnešioti kūdikį, nei jį pagimdyti, nei vėliau jį maitinti.

Bet po nėštumo raumenys vėl gali persitempti, nėra garantijos, kad vėl nebus diastazės.

– Ar populiarėja tokios operacijos? Ar moterys vis dažniau kreipiasi dėl diastazės?

– Sunku pasakyti, moterys kreipdavosi ir kreipiasi, kažkokio ypatingo pacienčių padidėjimo nejaučiu, darbo niekada netrūko. Manau, tas švietimas, publikacijos žiniasklaidoje, kurie paaiškina moterims, kas joms gali nutikti, duoda savo.

Asmeniškai nepastebėjau, kad pastaruoju metu būtų staigus tokių operacijų padidėjimas.

Pačių plastikos chirurgų gretos auga, vieni mažiau, kiti daugiau, bet darbo turi, moterys kreipiasi, galiu daryti prielaidą, kad tokių operacijų bent jau nemažėja.

Bet taip ir turėtų būti. Žinote, prieš 15 metų būdavo gėda darytis plastinę operaciją, o dabar nelabai ką nustebinsi, keičiasi požiūris į plastines operacijas.

Renaldas Vaičiūnas
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Renaldas Vaičiūnas

– Nuo ko priklauso diastazės operacijos kainos?

– Kainų diapazonas platus. Yra įvairių veiksnių, pavyzdžiui, kokio dydžio yra pati diastazė, ar reikės tinklelį dėti, ar nereikės, ar žmogus turi viršsvorį, ar nori padaryti riebalų siurbimą.

Taip pat, kurioje vietoje diastazė, ar aukščiau, ar žemiau pilvo srities. Tad nuo to ir varijuoja ta kaina.

– Žinias gilinote Vakarų Europoje, JAV, dalyvavote aibėje seminarų ir konferencijų. Ar Lietuva prilygsta Vakarų Europos šalims, JAV pagal plastinės, rekonstrukcinės chirurgijos srityje taikomus gydymo metodus, technologijas?

– Pagal kompetenciją niekuo neatsiliekame ir kartais lenkiame kolegas iš Vakarų. Kalbant apie turimą techniką, čia mes taip pat neatsiliekame, turime naujausias technologijas, tai, kas geriausia, moderniausia.

Kai man užduoda panašų klausimą, atsakau, kad čia lietuviška yra tik chirurgo rankos ir mąstysena.

Visi juk mokėsi ar mokosi kažkur užsienyje. Rezidentūras jaunimas atlieka užsienyje, aš taip pat mokiausi Prancūzijoje. Kol buvo galima keliauti, netrūko seminarų, konferencijų, dabar jos persikėlė į virtualią erdvę.

Žinote, mes niekuo neatsiliekame, gal nėra tos masės, mūsų šalis nėra didelė. Bet jei pas mus atvykdavo užsieniečiai operuotis, negaliu sakyti, kad gausiai, bet jų būdavo nemažai, tai yra ženklas, kad mus pripažįsta ir pažįsta. Net pandemijos metu užsieniečiai randa būdų atvykti į Lietuvą, nes juos čia tenkina ir paslaugų kokybė, ir kaina.


www.DELFI.lt
4