PSO prognozės nedžiugina: vienas iš trijų nuo 65 metų amžiaus žmonių turi šią problemą, ir ateityje šis amžius tik jaunės

Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2050-ųjų vienas iš keturių žmonių gyvens su tam tikru klausos sutrikimu. Kuo grindžiami tokie skaičiai? Gydytojas otorinolaringologas Valdas Bernotas sako, kad tai nėra drastiškai didėjantys negalios skaičiai, tai – realybė, nes jau šiuo metu vienas iš trijų nuo 65 metų amžiaus žmonių turi klausos problemą, o nuo 70-ies kone pusę žmonių vargina klausos sutrikimai.

„Tie skaičiai yra mūsų realybė. Visgi nereikėtų negalią susieti tik su amžiumi. Negalia gali užklupti bet kokiame amžiuje – tiek ką tik gimusį kūdikį, tiek jaunuolį, tiek vidutinio amžiaus žmogų. Kalbant apie regą, lytėjimą, uoslę, skonį, sakyčiau, klausa, ko gero, dažniausiai pažeidžiamas mūsų pojūtis. O ji be galo svarbi – sutrikus klausai iš viso atsiskiriame nuo socialinio gyvenimo“, – aiškina V. Bernotas.

Gydytojas otorinolaringologas sako, kad įtakos klausai turi ir ilgėjantis žmonių amžius, ir vis labiau naudojamos technologijos.

„Klausos pažeidimų pasitaiko jau nuo pat jaunystės. Pagrindinis aspektas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, – garsą skleidžiančių aparatų naudojimas. Kad ir dabar, jei išeitume pasivaikščioti, pamatytume, jog daug jaunuolių – su ausinėmis. Nuo to ir prasideda klausos pažeidimai. Jei girdime 80 decibelų garsą ir jį juntame ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę, bėdų neturėtų kilti. Bet jei tą garsą padidiname iki 90 decibelų, leistina riba būtų jau tik apie 12 valandų per savaitę. Ko gero, tuo niekas nesivadovauja“, – apie tai, kad nė nesusimastę kenkiame sau, pasakoja gydytojas.

Anot V. Bernoto, ilgėjanti gyvenimo trukmė taip pat turi įtakos. Medikas sako, kad net nepriklausomai nuo amžiaus jau dabar vienas iš dešimties žmonių turi klausos sutrikimų. Bet yra ir gera žinia, mat šiuolaikinėje otorinolaringologijoje klausos negalią galima nustatyti net kūdikiui. Tai reiškia, kad gyvenimo kokybę galima pagerinti net patiems mažiausiems. Vyresni žmonės jau patys turi stebėti pokyčius ir prireikus nebijoti apsilankyti pas specialistus.

„Kalbant apie klausą, reikėtų paminėti ir anatominę dalį. Pabandysiu apibūdinti, kokių būna klausos sutrikimų. Yra trys pagrindinės grupės. Kondukcinis klausos sutrikimas – kai garsas ateina į mūsų ausytę ir negali patekti toliau. Tai – mechaninė dalis. Tada prasideda nervinė, vidinės ausies, dalis. Vidinės ausies problemos gali būti ir įgytos, ir įgimtos. Mechaninė garso energija virsta į elektrinį impulsą. Gali būti ir abi šios priežastys, tai vadinamasis mišrus klausos sutrikimas“, – aiškina V. Bernotas.

Otorinolaringologas sako, kad sutrikimai atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Sieros kamštis, anot mediko, viena paprasčiausių ir lengviausia išsprendžiamų problemų. Tačiau kondukciniai klausos sutrikimai kur kas sudėtingesni.

„Jie gali būti įgimti, susiję su klausos kanalų, ausies kaušelio formavimusi, o dar – kad ir pačios paprasčiausios slogos, dėl kurių užsikemša ausys. Taip pat ir ausų uždegimai, ir prastai veikiantis Eustachijaus vamzdis – tai paprastai būdinga vaikams. Aišku, ir sieros kamštis. Be to, išoriniam klausos kanale gali būti infekcija. Yra įvairių ligų, kurios pažeidžia ir klausos kauliukus, ir būgnelį. O kalbant apie nervinę dalį, tai vaizdas dar platesnis. Nereikia pamiršti ir ilgalaikio triukšmo poveikio – jis vienareikšmiškai pakenkia. Taip pat ir galvos traumos, virusinės infekcijos. Navikai. Aukštas ar pernelyg žemas kraujospūdis. Didelę įtaką daro ir cukrinis diabetas“, – vardija gydytojas.

Klausos sutrikimų diagnostika gerokai patobulėjusi – šiuolaikinės technologijos padeda labai smulkiai ištirti sutrikimus. Be to, klausos aparatai tapo gerokai mažesni, galingesni, tikslesni.

„Klausos aparatas – kaip mažas kompiuteris. Surinkęs aplinkoje esančius garsus paverčia į skaitmeninį signalą, tą signalą apdoroja ir per jame esantį mikrofoną paduoda sustiprintą švaresnį garsą. Aparatų, be abejo, yra įvairių. Nuo didesnių iki vadinamųjų nematomų, pastarasis gali būti paslėptas mūsų klausomojoje landoje ir jo visiškai nematyti. Yra ir tokių, kurie matyti išorėje, už ausies. Šiek tiek išlikęs požiūris, kad jei nešiojame, turime tam tikrą negalią, bet reikėtų savęs paklausti: jei neprigirdime ir mums tenka nuolat perklausti, ar tai nebus didesnė problema? Šiuolaikiniai aparatai turi daug daugiau reikšmingų funkcijų, kurių anksčiau nebūdavo, – pašalina nereikalingus garsus, triukšmą. Tie aparatai veikia ir belaidžiu ryšiu, kuris gali jungtis su įvairiais mus aplinkoje supančiais prietaisais – tiek mobiliuoju telefonu, radijo imtuvu, tiek su televizoriumi. Be abejo, svarbu sinchronizacija, nes klausa gali sutrikti ne vienoje, o abiejose ausyse. Šiuolaikiniai aparatai vienas su kitu „draugauja“, keičiasi informacija“, – aiškina medikas.

Šiuolaikinės technologijos leidžia rinktis brangesnį ar pigesnį sprendimą, be to, dalis modelių jau veikia su įkraunamomis baterijomis, tai suteikia nemažai patogumo. Pasak V. Bernoto, kada kreiptis į medikus, reikia spręsti individualiai, nes pirmasis signalas gali būti ir galvos svaigimas.