Nevaisingumo rykštė skaudžiai kerta vis jaunesniems: vyresnėms nei 25 metų poroms jau reikia susirūpinti

Pirmenybė karjerai, o šeima palauks – tokia prioritetų tvarka šiuolaikiniame pasaulyje yra įprasta, bet vaisingumą tiriantiems gydytojams ji kelia nerimą. Skaičiuojama, kad šiandien su nevaisingumu susiduria kas septinta pora, tačiau tokią tendenciją lemia ne tik porų delsimas kurti šeimą. Jau kurį laiką stebimas aplinkos taršos poveikis vaisingumui gydytojams leidžia daryti skaudžią prognozę, kad maždaug po 50 metų natūraliai pastoti galinčių porų liks mažuma. Apie tai – pokalbyje su „Northway“ medicinos centro gydytoju akušeriu ginekologu Rolandu Žiobaku.

Kas septintai porai susilaukti vaikų be pagalbos nepavyksta

Nevaisingumas – tai poros negebėjimas susilaukti vaikų per metus laiko nenaudojant jokių kontracepcijos priemonių. Kaip teigia R. Žiobakas, su šia problema visame pasaulyje susiduria apie 10–15 proc. porų arba kas septinta pora. Nors tokia situacija stebima kalbant tiek apie moterų, tiek apie vyrų nevaisingumą, pastarasis gydytojui kelia didesnį nerimą – ne tik dėl to, kad vyrų nevaisingumo problema yra kur kas sunkiau išsprendžiama, bet ir todėl, jog ilgainiui ji auga.

Vyrų nevaisingumo problemos augimą įrodo atlikti moksliniai tyrimai. 1992 m. danų andrologas, vyrų sutrikimų specialistas Niels Skakkebaek publikavo 1938–1991 metų laikotarpiu atliktą tyrimą, parodžiusį, jog per šį laiką spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 40 proc. Tyrime dalyvavo 15 tūkst. vyrų. 2017 m. „British Medical Journal“ buvo publikuota to paties autoriaus atlikta nauja sisteminė apžvalga, kurios duomenimis, Vakarų Europos šalyse 1973–2011 metų laikotarpiu spermatozoidų kiekis spermoje sumažėjo 52 proc.

Stebėdamas įvairių mokslinių tyrimų duomenis, R. Žiobakas daro prielaidą, jog tendencijoms ir toliau nesikeičiant, dar po 50 metų vyrų, gebančių natūraliai apvaisinti sveiką partnerę, liks mažuma. Tačiau kodėl tai vyksta?

„Didžiausia tikimybė, kad šiuos pokyčius sukelia mūsų aplinka ir tai, kad esame veikiami cheminių medžiagų, su kuriomis kontaktuojame kasdien valgydami, gerdami, kvėpuodami, liesdamiesi. Cheminės medžiagos sukelia eilę pakitimų, o joms jautriausios yra lytinės ląstelės – vyrų spermatozoidai ir moterų kiaušialąstės. Pastaraisiais dešimtmečiais atlikta daug tyrimų apie tai, kaip vaisingumą veikia pesticidai, įvairios cheminės medžiagos, tarša, ir atsakymas čia vienareikšmiškas. Jie kenkia ne tik mažindami spermatozoidų kiekį ir judrumą – pastebimas ir didesnis sėklidžių vėžio atvejų, lytinių organų anomalijų skaičius“, – pastebi R. Žiobakas.

Skaičiuojama, kad yra virš 200 įvairių medžiagų, vadinamų endokrininės sistemos ardytojomis, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną – jų aptinkama žaisluose, tekstilės gaminiuose, balduose, buitinėje chemijoje, higienos priemonėse. Tiesa, esama ir taršos, nuo kurios savęs niekaip negalėtume apriboti – dalis chemikalų mus pasiekia per dirvožemį, per gruntinius vandenis.

Medžiagų, vadinamų endokrininės sistemos ardytojomis, poveikiui lytinėms ląstelėms suprasti gydytojas pasitelkia organizmo palyginimą su kompiuteriu: kai kompiuteryje hakeriai įdiegia kenkėjiškas programas, kompiuteris nebeveikia taip, kaip turėtų veikti, o dirba pagal kenkėjiškos programos užsakymą. Lygiai taip pat, tos kenkėjiškos medžiagos, įsiliejusios į žmogaus endokrininę sistemą, visiškai sutrikdo jos funkciją – funkcijos yra arba neatliekamos, arba pagreitinamos.

Žinoma, tarša reikšmingos įtakos turi ne tik vyrų, bet ir moterų endokrininės sistemos sutrikimams, iš kurių labiausiai paplitusi endometriozė – policistinių kiaušidžių sindromas, taip pat priešlaikinis kiaušidžių funkcijos išsekimas ir lytinių organų vystymosi anomalijos.

„Kalbant apie Lietuvą, mes beveik kiekvieną savaitę matome pranešimus apie iš vamzdžių tekančius chemikalus į mūsų upes, ežerus, Kuršių marias, Baltijos jūrą. Neseniai teko skaityti, kad Lietuvoje apie 48 proc. visų vandens telkinių yra užteršti – tai tik statistika, bet, greičiausiai, tie skaičiai yra didesni. Mes patys pilame chemikalus į savo vandenį, paskui tą vandenį naudojame, ir turime tai, ką turime“, – sako R. Žiobakas.

Nevaisingiems vyrams padėti kur kas sunkiau, nei moterims

Su nevaisingumo problema susidūrusioms poroms kreipusis į vaisingumo specialistus, atliekami tyrimai abiems partneriams sinchroniškai – vyrui atliekamas spermos tyrimas, tuo pačiu įvertinant, ar moteriai vyksta ovuliacija, vertinamas kiaušintakių funkcionalumas.

„Yra 4 pagrindiniai procesai, kurie turi funkcionuoti be sutrikimų norint pastoti. Pirmas dalykas – moteriai turi vykti ovuliacija, antras dalykas – turi būti pakankamas vyro spermos kiekis ir spermatozoidų judrumas. Trečias dalykas – kiaušintakiai turi būti funkcionalūs, kad spermatozoidai, patekę į kiaušintakį, kur vyksta apvaisinimas, galėtų laisvai judėti. Ketvirtas dalykas – svarbu, kad apvaisintas embrionas galėtų laisvai judėti kiaušintakiu į gimdos ertmę ir implantuotis jos gleivinėje. Jeigu šios 4 grandys funkcionuoja be sutrikimų, pora turėtų pastoti“, – aiškina R. Žiobakas.

Anot jo, jei po tyrimo paaiškėja, kad moteriai nevyksta ovuliacija, ši problema išsprendžiama sukeliant ovuliaciją specialiais vaistais, skatinančiais kiaušidžių funkciją ir ovuliaciją. Jeigu problema kyla dėl kažkokios patologijos, pavyzdžiui, endometriozės uždegiminių procesų, pilve yra susidariusios sąaugos, kurios yra įtraukusios kiaušintakius, ir kiaušintakiai tampa nefunkcionalūs, nepratekami, šie sutrikimai koreguojami chirurginiu būdu.

„Jei medikamentinis gydymas skatinant ovuliaciją ir chirurginis gydymas koreguojant trikdžius nepadeda, pereinama prie sudėtingesnio metodo – pagalbinio apvaisinimo. Jis atliekamas arba suleidžiant į moters gimdą tam paruoštos spermos, arba vykdant pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje. Pastarasis atliekamas tais atvejais, kai kitais būdais nepavyksta šeimai padėti susilaukti vaikų“, – teigia R. Žiobakas.

Vis dėlto, gydytojas atkreipia dėmesį į tai, kad vyrams, kurių spermos kiekis yra per mažas arba žymiai sumažėjęs spermatozoidų judrumas, padėti yra nepaprastai sudėtinga – priešingai, nei moterims.

„Padėti vyrams natūraliomis priemonėmis arba kažkaip keičiant gyvenimo būdą yra nepaprastai sudėtinga dėl dviejų priežasčių. Pirmas dalykas – gal ir būtų galima padėti, bet kartais tie procesai yra negrįžtami, ir, vėlgi, mes esame labai įpratę patogiai gyventi, mums labai sunku atsisakyti šiuolaikinio gyvenimo teikiamų privalumų – greito maisto, greito gyvenimo, naudojimosi buitine chemija, kurios, aišku, neprideda sveikatos. Žmogus, nenorintis keisti savo įpročių, renkasi pagalbinio apvaisinimo būdą“, – pastebi gydytojas.

Pastoti rekomenduojama iki 25 metų: vėliau ląstelėse vyksta negrįžtami pokyčiai

Amžių R. Žiobakas vadina pagrindiniu vaisingumą lemiančiu veiksniu, pavyzdžiui, kuo vyresnė moteris, tuo mažesnė tikimybė sėkmingai pastoti, kuri pradeda reikšmingai mažėti jau nuo 25 metų.

„Optimaliausias amžius pastoti moteriai fiziologine prasme būtų maždaug tarp 20 ir 25 metų. Anksčiau tai būdavo norma, o dabar gyvenimas keičiasi. Jauni žmonės nori siekti karjeros, uždirbti pinigų, įsitvirtinti gyvenime, o nėštumas ir šeimos planavimas atidedamas vėlesniam laikui. Per tą laiką atsiranda įvairių pakitimų – mūsų organizmai sensta, kiaušialąstės sensta. Lytinėse ląstelėse vyksta įvairūs pokyčiai, dėl kurių daugėja įvairių chromosominių anomalijų, vyrų spermatozoidai, amžiui bėgant, irgi keičiasi, prastėja jų morfologija.

Šiuolaikinio gyvenimo paradoksas – kol mes jauni, visą savo laiką ir energiją skiriame profesinei karjerai, mokslams, pinigams užsidirbti, pagyventi sau, o kai tampame vyresni ir tą ekonominį gerbūvį jau esame susikūrę, suprantame, kad sau pagyvenome, dabar reikia pradėti galvoti apie vaikus, o, pasirodo, ne taip paprasta viskas. Tada leidi savo laiką, energiją, finansus tam, kad galėtum susilaukti vaikučių“, – pastebi R. Žiobakas.

Dėl šių priežasčių poroms tampa sunkiau susilaukti vaikų natūraliai, be jokios pagalbos, todėl ji teikiama jau kelias dešimtis metų. Praėjusių metų liepos mėnesį Louise Brown, pirmajai pasaulyje moteriai, gimusiai po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje, sukako 40 metų.

„Skaičiuojama, kad šiandien pasaulyje po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje jau yra gimę virš 8 milijonų vaikų. Jei tokios tendencijos išliks, o jos neabejotinai išliks, tai 2100 metais pasaulyje gyvens apie 400 milijonų žmonių, kurie bus gimę po pagalbinio apvaisinimo. Jau dabar tokiose šalyse kaip Belgija, Slovėnija, Danija, apie 5–6 proc. visos vaikų populiacijos yra gimusieji po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje“, – pastebi R. Žiobakas.

Be to, stebint esamą tendenciją, vaisingumo specialistai skiria vis daugiau dėmesio įvairių naujų metodų ir technologijų vystymui, kurie padėtų poroms susilaukti vaikų. Pavyzdžiui, vyresnėms moterims, patyrusioms įvairių gimdos operacijų, gali būti taikomas PRP metodas, o sutrumpintas terminas šiuo atveju reiškia trombocitais praturtintą plazmą. Trombocitai – kraujo kūneliai, pasižymintys didele biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija ir jie labai reikšmingi audinių regeneracijos procesui. Padidinus trombocitų kiekį plazmoje 5–6 kartus, gaunamas tirpalas tampa efektyvia gydymo priemone, anksčiau dažniau taikyta traumatologijoje, ortopedijoje, o dabar naudojama ir sprendžiant nevaisingumo problemas.

„Vaisingumo specialistai susidomėjo PRP metodu, nes yra tam tikrų situacijų, kuriose jis gali pagerinti šansus pastoti. Moterys, kurios yra vyresnės, patyrusios įvairių gimdos operacijų, kurioms išsivysčiusi gimdos endometriozė – jų gimdos gleivinė nėra tokia pasiruošusi embrionų implantacijai, kaip moterų, kurioms nėra operacijų daryta ir kurioms gimdos gleivinė auga pakankamai gerai. Tai toms moterims, kurių gimdos gleivinė per siaura, per mažai išsivysčiusi, kad priimtų embrioną, atliekama gimdos gleivinės PRP procedūra – suleidus tirpalą į gimdos ertmę, gimdos gleivinė vystosi geriau, sustorėja, embrionas gali sėkmingai implantuotis.

Kita sritis, kurioje galima taikyti – kiaušidės. Kiaušialąstės sensta, rezervas mažėja, tai neišvengiama, bet prieš maždaug 5 metus graikų mokslininkai pastebėjo, kad suleidus nedidelį kiekį PRP į kiaušides, gali formuotis kiaušialąstės. Net ir trims ketvirtadaliams moterų virš 40 metų, kurioms buvo išsekęs kiaušidžių rezervas, pavyko laikinai atstatyti kiaušidžių funkciją. Moteris per tą laiką gali arba natūraliai pastoti, arba galima atlikti pagalbinį apvaisinimą“, – aiškina gydytojas.