Naujausi moksliniai tyrimai teigia, kad vis didėjantis nevaisingų porų skaičius yra susijęs su amžiumi. Dabar pirmą kartą moterys gimdo ties 30-aisiais gyvenimo metais, kai tuo tarpu neseniai moterys pirmagimio susilaukdavo 25-erių. Kiaušidžių rezervas, kuris yra tiesiogiai susijęs su galimybe pastoti, ima žymiai mažėti ties 35 gyvenimo metais. Tai tik viena iš priežasčių, kodėl moteris negali pastoti. Ir nors skaičiuojama, kad apie trečdalį Lietuvos porų negali susilaukti vaikų, šiandien joms galima padėti - tam yra sukurtos inovatyvios medicinos priemonės.

Apie šiuolaikinių porų nevaisingumą ir pagalbą joms, o taip pat apie sklandančius mitus kalbamės su „Northway“ vaisingumo centro gydytojais akušeriais - ginekologais: medicinos mokslų daktare Lina Mockevičiene ir Tomu Lūža.

- Lina, jūs turbūt girdite istorijas apie tai, kad viltį praradusios nepastojančios moterys nustoja gydytis arba nesigydo išvis ir pastoti bando kitais būdais: taikydamos holistinės sveikatingumo metodikas, medituodamos, tikėdamos kitomis jėgomis. Kiek jūs tikite šiomis patirtimis? Kiek šioje vietoje veikia emocijos ir kada reiktų jomis nebesivadovauti?

- Kaip gydytoja, medicinos mokslų daktarė, remiuosi ir tikiu mokslo pagrįstais duomenimis, t.y. statistiniu patikimu, gautu atliekant mokslinius randomizuotus placebo kontroliuojamus tyrimus. Holistinė medicina ar meditacija neturi statistinio patikimumo, tačiau iš savo gydytojos praktikos galiu teigti, kad stresas ir neteisingas gyvenimo būdas neigiamai veikia vaisingumą. Žinoma ne viena istorija, kai poros išvažiuoja į poilsinę kelionę ir grįžta su teigiamu nėštumo testu. Dažnai pasitaiko ir tokie atvejai, kuomet poros pradeda tirtis dėl nevaisingumo ir tyrimų eigoje pastoja, net nepradėjus taikyti jokio gydymo. Tai sieju su streso dingimu ir ramybės atėjimu, kadangi pacientai atėjo pas gydytoją, kuri padės porai susilaukti kūdikio.

Labai vaizdžiai iliustruojanti istorija iš klinikinės praktikos: „kompiuteristų“ pora, dirbusi naktinį darbą pakeitė į dieninį darbą ir pavyko susilaukti kūdikio. Visos šios istorijos tik patvirtina faktą, kad ramybė ir pozityvus nusiteikimas labai svarbus siekiant nėštumo. Taigi, atsakant į Jūsų klausimą, jei porai holistinės sveikatingumo metodikos ir meditacijos padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, tokiu atveju tikrai rekomenduotinos siekiant nėštumo.

Nevaisingumo rykštė kerta kas trečiai porai: pirmieji signalai, kad vaikų susilaukti gali nepavykti
© Shutterstock


- Nevaisinga - didžiajai daugumai moterų tai pats negailestingiausias gyvenimo nuosprendis. Lina, kaip dažnai tenka sutikti išties nevaisingų moterų, kurioms jau nebegalima padėti?

- Pagal naujausius statistinius duomenis, kas trečia pora negali susilaukti vaikų. Lietuvos duomenys sutampa su Europos šalių duomenimis. Atlikus reikiamus tyrimus ir parinkus tinkamą gydymą tik keliems procentams iš jų nėra galimybės padėti. Šiuolaikinės inovatyvios medicinos priemonės įgalina mus, gydytojus specialistus, padėti sėkmingai susilaukti palikuonių dėl nevaisingumo besikreipiančioms poroms.

- Kokius aiškius signalus transliuoja moters kūnas? Kiek laiko nepastojant, reiktų apsilankyti pas gydytoją?

- Remiantis PSO (Pasauline sveikatos organizacija), jei pora turi reguliarius lytinius santykius ir per vienerius metus nepavyksta pastoti, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją specialistą tam, kad atlikti reikiamus tyrimus, ieškant nevaisingumo problemos priežasčių.

Atsakant į klausimą, kokius signalus transliuoja moters kūnas apie nevaisingumą, vienareikšmiškai atsakyti negaliu. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip menstruacinio ciklo reguliarumą bei menstruacijų pobūdį. Jei menstruacijos yra nereguliarios, t.y. kartojasi dažniau nei 21 diena ar ilgiau nei 35 dienos, reikėtų sunerimti. Svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų gausumą. Jei menstruacijos gausios, gali būti gimdos polipo priežastis, kuris trukdo implantuotis nėštumui. Jei menstruacijos skausmingos ar yra rudos spalvos tepimas prieš ar po menstruacijų, tai gali būti klastingos ligos endometriozės priežastis, kuri tiesiogiai koreliuoja su nevaisingumu. Makšties uždegimai, kuriems būdingos pakitusio pobūdžio ir kvapo išskyros ar dažnas šlapinimasis, gali būti nevaisingumo priežastis.

L. Mockevičienė
© Organizacijos nuotr.
L. Mockevičienė


- Kokios yra dažniausios nevaisingumo priežastys? Ir kiek procentais iš jų yra pagydomos?

- Ankščiau buvo manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, tačiau šiuolaikinė medicina byloja, kad vis dažniau sutinkamas vyro nevaisingumas, todėl visada tiriami abu partneriai. Vyro spermogramoje randamas A klasės (judrių) spermatozoidų kiekio sumažėjimas ar visiškas jų nebuvimas ir B klasės (lėtųjų) spermatozoidų dominavimas, kas apsunkina pastojimą. Dažnai sutinkama problema - antrinis nevaisingumas, kuris kelia daug nuostabų. Tai yra moteris vieną kartą pastojusi, negali susilaukti kūdikio antrą kartą. Tai susiję su daug įvairių priežasčių, tačiau noriu paminėti kelias pagrindines. Tai - liuteininės fazės nepakankamumas, kuomet nustatomas progesterono, pagrindinio hormono, reikalingo sėkmingam nėštumui, trūkumas (esant progesterono trūkumui, skiriama progesterono terapija peroraline, vaginaline ar injekuojama forma). Taip implantacinio lango patologija bei endometriumo patologoja (tuo tikslu atliekama endometriumo biopsija ir nustatoma galima patologija).

- Kaip gydomas moters nevaisingumas? Kiek tai užtrunka laiko?

- Visos poros, kurios kreipiasi į „Northway“ kliniką, pradedamos gydyti, surenkant ligos istoriją: t.y. amžius, buvę nėštumai, gimdymai, buvusios operacijos ir ligos. Vyrui pirmiausia reikia atlikti spermogramą ir/ ar pagal poreikį papildomus tyrimus, t.y. lytiniu keliu plintančias ligas, spermos pasėlį, oksidacinės pažaidos spermos tyrimą, hormonus.

Moteriai tyrimų kiek daugiau nei vyrui. Atliekami hormoniniai tyrimai menstruacinio ciklo pradžioje (Folikulinės fazės metu), menstruacinio ciklo pabaigoje (Liuteininės fazės metu), skydliaukės funkciją atspindintys tyrimai, lytiškai plintančios ligos, tyrimai dėl makšties infekcijos, kiaušintakių pratekamumo tyrimai. Jei diagnozuojami nepratekami kiaušintakiai, reikalingas operacinis gydymas, diagnostinė laparaskopinė operacija. Atliekamas ginekologinis ultragarsinis tyrimas, jei randama gimdos ertmės polipų, moteris siunčiama polipo pašalinimui. Galimi radiniai: gimdos miomos, kiaušidžių cistiniai dariniai. Tokiu atveju sprendžiama, ar indikuotinas operacinis gydymas.

Atlikus pilną ištyrimą, sprendžiama gydymo taktika. Kartais užtenka atlikti tyrimus, paskirti atitinkamą gydymą vaistais, kaip, pavyzdžiui, ovuliacijos skatinimą ar per aukšto prolaktino kiekio reguliavimą ir moteriai pavyksta pastoti po mėnesio ar kelių mėnesių. Sunkiais atvejais gydymas gali užtrukti iki 6 mėn. ar vienerių metų.

- Kiek moterų pavyksta pastoti po gydymo?

- Tai priklauso nuo taikomo gydymo ir atliekamos procedūros. Jei kalbama apie PAP (Pagalbines apvaisinimo priemones), „Northway“ klinikoje (Vilniuje) pastojimo dažnis po IUI (Intrauterinės inseminacijos) varijuoja nuo 15 iki 20 proc. Jei kalba eina apie IVF (Angl. In Vitro fertilization, apvaisinimas mėgintuvėlyje), praėjus visą gydymo ciklą pastojimo dažnis siekia 80 proc.

Gydytojas paneigia apie nevaisingumą sklandančius mitus

„Northway“ vaisingumo klinikos gydytojas ginekologas akušeris Tomas Lūža pastebi viešumoje klaidinančią informaciją, kuria žmonės yra linkę tikėti, nors nevertėtų to daryti.

„Iš tikrųjų ši tema yra apipinta daugybe mitų ir klaidingos informacijos. Kad ir kaip būtų keista, bet žmonės labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis nei mokslo teiginiais. Dažnai pabrėžiama, kad anksčiau nevaisingumo nebūdavo ar kad tai yra tarsi Dievo bausmė už kažkokias praeities nuodėmes, bet pasigilinus randame duomenų, kad ši problema egzistavo ir seniau, tiesiog būdavo tabu apie tai kalbėti. Labai džiugu, kad visuomenė keičiasi, vis drąsiau apie tai kalbama, ieškoma pagalbos. Daug prie šios situacijos prisidėjo pasikeitusi įstatyminė bazė Lietuvoje, pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimas ir pan. Taip pat norėčiau paprieštarauti, kad nevaisingumas yra nepagydoma liga. Iš tikrųjų, šiais laikais medicina yra daug pasiekusi ir beveik kiekvieną problemą galime išspręsti“, - įsitikinęs T. Lūža.

Neretai, kai kalbama apie nevaisingas poras, dažniausiai atkreipiamas dėmesys į moterį. Tai, anot gydytojo, yra dar vienas labai gajus mitas: „Nevaisingumas nėra tik moters problema, tai yra poros reikalas ir tirti bei gydyti tenka abu partnerius. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20–30 proc., moterų – 20–35 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10–20 proc.“.

Kad dirbtinis apvaisinimas yra vienintelis sprendimas, negalint pastoti, gydytojas sako girdintis taip pat. „Pagalbinis apvaisinimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet kitais būdais padėti neįmanoma. O tų būdų yra įvairiausių, pradedant rekomendacijomis dėl gyvenimo būdo, mitybos, darbo-poilsio režimo keitimo, medikamentinio gydymo ir baigiant chirurginiais gydymo metodais. Kiekvienai individualiai porai reikalingas ir padeda vis kitas būdas, o išsėmus kitus gydymo resursus, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje“, - teigia T. Lūža.

T. Lūža
© Organizacijos nuotr.
T. Lūža


„Northway“ vaisingumo centre Klaipėdoje, kur gydytojas dirba, 2020-aisiais metais po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF)-pastojo apie 50 procentų moterų, po ICSI procedūros - 46 procentai, o bendras klinikinių nėštumų skaičius siekė net 47 procentus.

Moterys dažnai gydytojo teiraujasi apie tai, ar po keturiasdešimties negalint susilaukti pirmojo savo kūdikio, vis dar gali tikėtis stebuklo ir kada jau yra riba, kuomet tikėtis nebereiktų. T. Lūža sako, kad stebuklais tikėti ir jų laukti galima ir po keturiasdešimties. Tačiau reikia žinoti, kad statistiškai su amžiumi labai mažėja tikimybė tiek pastoti, tiek išnešioti sveiką kūdikį ir jį pagimdyti. „Individualiai moteriai galimybės pastoti amžiaus riba gali būti ir vėlesnė bei priklauso nuo daugybės veiksnių. Deja, persileidimų ir genetinių ligų rizika su amžiumi didėja. Galimybę ir tikimybę pastoti tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba leidžia prognozuoti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, tačiau kol moteris turi reguliarų mėnesinių ciklą ir vykstančią ovuliaciją bei nėra kitų bėdų, pastojimo tikimybė išlieka“, - patikina gydytojas.

Paklausus, kokie būtų patarimai moteriai, įtariančiai, kad ji yra nevaisinga, gydytojas dar kartą pabrėžė, kad tai yra ne moters bėda, o poros reikalas, tad ir abu partneriai turi dalyvauti šiame procese: „Labai noriu padrąsinti poras kreiptis, jeigu įtaria, kad gali būti problemų su pastojimu. Ypatingai, jeigu nepavyksta pastoti per 12 mėnesių arba anksčiau, jeigu moteris vyresnė nei 35-erių metų amžiaus, jeigu vargina nereguliarios mėnesinės, diagnozuota endometriozė, buvę operacijų pilvo ertmėje ar uždegiminių procesų. Jeigu vyras yra turėjęs galvos ar sėklidžių traumų, sirgęs ar serga onkologine liga, vargina lytinių organų uždegimai ir panašiai. Taip pat labai svarbu ištyrimą pradėti nuo vyro spermos tyrimo, nes neretu atveju tai leidžia greičiau nustatyti priežastį, vykdyti tikslinį ištyrimą, o kartais išvengiame ir sudėtingų chirurginių intervencijų moteriai“.


www.DELFI.lt
109