Sergančiųjų daugėja
Pasak gydytojo D. Narmonto, nors ši liga daugeliui puikiai žinoma ir tikrai nėra reta, tendencijos rodo, kad pacientų skaičius staiga ėmė kopti aukštyn. Jo nuomone, dėl to kalta pandemija, kuri trumpam buvo sustabdžiusi žmonių gyvenimus. Kai koronavirusas pamažu išblėso – žmonės taip įniko į veiklas, kad kai kuriuos gali sustabdyti tik ligos patalas.
„Padaugėjo netgi komplikuotų atvejų, nes žmonės dabar puolė prie tokių krūvių, kuriuos buvo pamiršę. Ir nuo jų jiems atsiranda netgi trombozės komplikacijos, dažnesni kraujavimai. Padaugėjo tokių, kurie atrodo buvo sveiki, bet jų fiziniai krūviai nebe jų organizmui“, – sako jis.
Gydytojo teigimu, ši liga pacientų nesirenka – gali sirgti ir vyrai, ir moterys, nepriklausomai nuo amžiaus.
„Vidutinio amžiaus darbingi žmonės patiria daugiau fizinio krūvio, todėl jiems paūmėja dažniau. Vyresnio amžiaus žmonių liga išsivysčiusi seniai, tačiau jie ilgai nesikreipė ir pajuto ryškesnius simptomus – gal kažkas papasakojo savo istoriją ir tada jie ateina pasirodyti su labiau pažengusia liga. Bet būna ir labai jaunų žmonių, kai tikrai net nesitiki, kad gali būti tokio laipsnio hemorojus jaunam žmogui, vos sulaukusiam pilnametystės“, – stebisi D. Narmontas.
Ligos simptomai ir priežastys
Pasak specialisto, hemorojaus išsivystymą lemia du veiksniai: genetika ir netinkamas gyvenimo būdas. Jei žmogus dirba sėdimą darbą, mažai juda arba kenčia nuo per didelio fizinio krūvio, kilnoja sunkius daiktus, geria mažai skysčių ir valgo nepakankamai skaidulų – jam gresia rizika susirgti.
„Aišku, pirmiausia yra genetika. Jeigu visi seneliai operuoti arba turėję hemorojų, tai gali būti, kad jaunuolis – anūkėlis jau jaunystėje turės hemorojų. Ir net nuo tos genetikos priklauso, ar pacientui pasireikš išorinis ar vidinis hemorojus. Jis aišku su laiku progresuoja ir tampa išoriniu. Kartais būna, kad tenka operuoti ir neišvešėjusį hemorojų, bet gana pažengusį, nes genai tam turi polinkį. Tai tikrai paveldima liga, bet ji gali ir nepasireikšti, jeigu mes jos neišprovokuosime“, – aiškina koloproktologas.
Hemorojus, kaip ir visos ligos, progresuoja. Pirmiausia, ši liga prasideda vidiniu hemorojumi – hemorojiniai mazgai yra išangės kanalo viduje, padengti gleivine. Vėliau situacija gali komplikuotis ir viduje esantys hemorojiniai mazgai išvirsta į išorę bei atsiduria po oda aplink išangę. Todėl labai svarbu neignoruoti pirmųjų simptomų.
„Jaučiasi pūslelės, diskomfortas, kutenimas, niežulys. Dar vienas pirmųjų simptomų – netyčia ant tualetinio popieriaus pastebėtas mikro kraujo lašelis. Būna dažnai, kad pacientai net nekreipia dėmesio, nes galvoja, kad gal per stipriai patrynė, o jau kai komplikuojasi, ateina gana greitai.
Labai gaila, kad jie uždelsia, geriau būtų, kad ateitų anksčiau. Geriausia, kad pasirodytų praėjus ne daugiau nei keturioms paroms. Tuomet lengviau ir pagydyti. Pastebėjus kraują, iškart rodytis gal ir nereikėtų, bet jeigu iššoko kažkoks guzelis netikėtai, ypač po sporto, didesnio fizinio krūvio ar karštos pirties ir panašių procedūrų – geriau pasirodyti kuo greičiau, kad gydymas neužsitęstų“, – sako gydytojas.
Gydymo būdai
Anot bendrojo, abdominalinio chirurgo, koloproktologo D. Narmonto, pirmasis hemorojaus laipsnis – ligos pradžia, gydoma vaistais ir gyvenimo būdo pakeitimu. Jei situacija negerėja, išsivysto antro ar net trečio laipsnio hemorojus. Tokiu atveju pacientui prireiks chirurginės operacijos, kurių yra dvi rūšys.
„Lazerinė operacija išskirtinė tuo, kad pooperacinis skausmas yra pats minimaliausias, žaizdų praktiškai nėra, nes jos yra viduje. Beveik nėra ir pooperacinės priežiūros – reikalingi įklotėliai arba tvarstukai, kad neteptų apatinių, nes kartais iki 2-3 savaičių išsiskiria išskyros. Ši operacija yra daugiau tausojanti ir tinkanti tik 1-2 laipsnio hemorojams, kartais ir 3, jei atvejis yra be išorinių komponentų.
Jeigu jau yra išoriniai komponentai, labai retai kada tinka lazerinė operacija. Tada atliekama klasikinė operacija ir hemorojiniai mazgai nupjaunami. Tuomet lieka gana didelės žaizdos, jas reikia prižiūrėti, patirti didelį skausmą ir gerti stiprius nuskausminamuosius, kartais ir kelių rūšių, o skausmas tęsiasi žymiai ilgiau“, – sako specialistas.
Po klasikinės operacijos pacientai idealiausiu atveju gyja 4 savaites. Vis dėlto, dažniausiai gyjama net 6 savaites. Jei gijimas komplikuotas, pavyzdžiui, susiformuoja įplėšimai, jis gali tęstis 8 savaites ir ilgiau.
„Po lazerinės operacijos gijimas trunka 6 savaites, iki kol pilnai sugyja gleivinė. Apžiūros metu jau praktiškai net nematome požymių – tik mažus randelius. Pacientas nedidelį diskomfortą jaučia apie 2 savaites ir jis nepalyginamai malonesnis, lyginant su pojūčiais po klasikinės operacijos“, – pasakoja D. Narmontas.
Po operacijų liga beveik niekada neatsinaujina. D. Narmonto teigimu, literatūroje nurodoma, kad atsinaujinimas gali siekti 5 procentus, tačiau praktikoje rezultatai geresni.
„Po klasikinės operacijos pagyjama 100 procentų, nebent mes nematome to paciento, kur jis dingo po operacijos ir negalime pasakyti, ar jis kažkur kitur nukeliavo pasigydyti papildomai, bet dažniausiai išgyjama 100 procentų, nes viskas išpjaunama. O lazeriu pakartotiniai susirgimai siekia 2 procentus. Ligai atsinaujinus, gali tekti atlikti nebe lazerinę pakartotinę operaciją, o klasikinę, šalinant hemorojinius mazgus“, – teigia gydytojas.
Gali grėsti vėžys
Jei į hemorojų numojama ranka, gali paūmėti ne tik nemalonūs pojūčiai tuštinantis, bet ir išsivystyti rimtos komplikacijos ar net ligos.
„Jei hemorojaus negydome, gali prasidėti pūliai – jie gana dažni. Taip pat įplėšos, įtrūkimai, kurie ateityje irgi gali pavirsti į pūlius, jei pacientas niekur nesikreipia. Blogiausia liga – vėžys. Aišku, jis dažniausiai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, kurie ilgai nesikreipia“, – aiškina D. Narmontas.
Vėžio atvejai, pasak specialisto, nėra dažni. Tačiau norint jo išvengti, svarbu anksti ieškoti gydytojų pagalbos. Kuo jaunesniame amžiuje liga pastebima, tuo tikimybė susirgti piktybinėmis ligomis mažesnė.
„Jei pacientai kreipiasi jaunesniame amžiuje, tai tikrai praktiškai nulinė tikimybė, kad jiems jau bus išsivystęs vėžys. Nebent tai lems genai. Tačiau jeigu kreipiasi vyresnio amžiaus žmogus, rizika tikrai yra padidėjusi. Geriau anksčiau pasirodyti, ypač jei jau sunkiau tuštinasi, ar forma pasikeitusi ir pacientas nėra tyręsis anksčiau. Dabar yra ir programa, kurios dėka 50 metų ir vyresniems galima nemokamai profilaktiškai pasitikrinti“, – pataria medikas.
Gydytojas paneigia populiarų mitą
Internetinėje erdvėje plačiau pasidomėjus hemorojumi, galima atrasti ir įvairių patarimų, kaip teisingai tuštintis, kad jis aplenktų mūsų namų. Vienas tokių – tuštintis atsitūpus. Tačiau gydytojas skuba užbėgti įvykiams už akių – toks tuštinimosi būdas tikrai reikalingas ne kiekvienam.
„Tai yra realybė tiems, kurie turi bėdų su mažo dubens raumenynu – galbūt turi kažkokią patologiją ar yra po gimdymo, po kažkokių traumų, stuburo problemų. Tai tikrai būtų gerai, kad jie daugiau tupimoje padėtyje tuštintųsi, nes tuomet išgaunamas labiau fiziologiškas raumenų kampas. Bet šiaip, jeigu sveikas žmogus – labai didelio skirtumo jam nėra. Jis gali tai daryti ir standartiniame klozeto aukštyje“, – aiškina chirurgas.
Be to, būna ir labai pavyzdingų pedantų, kurie po tuštinimosi nori iš tualeto išeiti švarūs tarsi iš dušo. Tai, pasak D. Narmonto, – viena didžiausių klaidų, kurias daro pacientai.
„Jie stengiasi giliau išvalyti, trina tualetinį popierių, pažeidžia gleivinę, kuri pradžioje būna šiek tiek išlindusi. Ją pabraižo, šioji pradeda kraujuoti ir keisti savo struktrūrą, virsti į odos tipą. Tai nėra gerai. Jeigu nori labai švariai išsivalyti, tai geriausia būtų apsiplauti arba retsykiais naudoti drėgnas servetėles, nei kišti popierių ir bandyti kažką iškrapštyti daug daugiau negu reikia“, – sako jis.
Taip pat medikas išskiria ir vieną populiarią tendenciją. Pastebėjus guzelius prie išangės, neretai bėgama pas gydytoją ir rėžiama: „man hemorojus!“
„Tai – mitas. Tikrai daug ateina galvojančių, kad jiems hemorojus, o pasirodo, kad tik įplėša. Todėl reikia geriau pasirodyti, o ne galvoti, kad gal praeis. Būna ateina jaunas pacientas ir sako: man išlenda kažkoks guzelis. Iš tiesų ten užaugęs polipas, kas yra labai keista tendencija jauniems žmonėms.
O polipai už hemorojų rimtesni tuo, kad jie praktiškai visi yra operuojami. Nėra taip, kad juos gydome vaistais. Polipą, esantį išorėje, tikrai reikės operuoti. Supiktybėjimo tikimybė nėra didelė, tačiau jo geriau neturėti, nes tai gali sukelti rimtų problemų“, – pasakoja bendrasis, abdominalinis chirurgas, koloproktologas Deividas Narmontas.