Sudaro pusę visų mirčių Lietuvoje
Širdies asociacijos prezidentė profesorė Sigita Glaveckaitė dalinasi liūdna statistika – Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos užima pirmą vietą pagal žmonių mirštamumą sukeliančias ligas. Kasmet apie pusę visų mirčių šalyje nutinka būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Gydytojos kardiologės Egidijos Rinkūnienės teigimu, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje taikoma labai plačiai, kasmet ištiriama vis daugiau žmonių: „Tai aišku labai džiugina. Vis daugiau pacientų sužino savo rizikos veiksnius, be to jie gali kiekvienais metais pakartoti rizikos veiksnių įvertinimą. Tie, kuriems nustatomas metabolinis sindromas, gali sulaukti ir specialistų konsultacijos. Tačiau norėčiau atkreipti Lietuvos žmonių dėmesį, kad reikia ne tik pasitikrinti, bet ir veikti, kažką daryti dėl tų rizikos veiksnių, nes tik žinoti, kad cholesterolis yra aukštas nepakanka“, – kalba medikė.
Kada praverti kardiologo duris
Pradėti E. Rinkūnienė siūlo nuo sveikos gyvensenos: sportuojant, tikina kardiologė, veikiamas ne vienas rizikos veiksnys, o visi vienu metu. O kada jau derėtų užeiti į kardiologo kabinetą? Nors, anot E. Rinkūnienės, prevencinės programos rekomenduojamos apie dešimt metų prieš sergamumo piką, tikrintis privalu vos pajautus simptomus ir visai nesvarbu, kokiame amžiuje jie atsiranda.
„Jeigu jaučia skausmą krūtinėje, širdies plakimus ar dusulį – visada reikia pasitikrinti. Taip pat reikėtų pagalvoti ir apie savo rizikos veiksnius ir kam vertėtų pagalvoti ir išsamiai įvertinti riziką. Pirmiausia, jei jūsų šeimoje yra sirgusių infarktais, insultais arba yra buvę staigių mirčių. Taip pat jei žinote, kad turite kitų rizikos veiksnių – viršsvoris arba nutukimas, rūkymas, aukštas kraujospūdis, diabetas. Tai – ženklai, kad reiktų pasitikrinti anksčiau, nelaukiant 40-ies metų vyrams ar 50-ties metų moterims“, – pasakoja E. Rinkūnienė.
Vis daugiau žmonių jaunesniame amžiuje pajunta simptomus, o tai, pasak gydytojos, lemia daugybė veiksnių, bet bene labiausiai gyvenimo būdas, kuriame nuolatinis stresas ir skubėjimas jau tapę norma. Be to, ir realiai sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, patiriančių infarktus, insultus amžius jaunėja.
„Europos kardiologų draugija nuo 2019-ųjų Lietuvą priskyrė labai didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zonai. Tai mums kaip šaliai turėtų būti ženklas, kad turime daryti maksimaliai, siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų“, – nuogąstauja medikė.
Pandemija pakoregavo statistiką ne žmonių naudai
Širdies asociacijos prezidentė prof. S. Glaveckaitė pabrėžia savistabos svarbą: „Pasimatuokite kraujospūdį, bet kuriame amžiuje rekomenduojama tai daryti. Antra, atlikti cholesterolio tyrimą. Toj darbų gausoj neužmiršti, kad tai taip pat labai svarbu“, – sako pašnekovė, primindama, kad itin didelės cholesterolio koncentracijos kraujyje atvejai aptinkami net vaikų amžiuje. Jei žmogus nėra sirgęs širdies kraujagyslių liga, neturi kitų rizikos veiksnių ar ligų, didinančių riziką, ir cholesterolio padidėjimas nėra ženklus – rekomenduojama gyvensenos korekcija.
Nuo 2015-ųjų buvo stebimas širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimas, tačiau pandemija sugrąžino statistiką į gana liūdną situaciją. Prie to, sako S. Glaveckaitė, galėjo prisidėti kreipimosi į mediką atidėjimas, sudėtingos konsultacijų sąlygos pandemijos įkarštyje.
Kai kuriose Vakarų Europos šalyse sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis – net 12 kartų mažesnis nei Lietuvoje. Tai lemia rimtesnis požiūris į rizikos veiksnius – arterinę hipertenziją, dislipidemiją ir pan. Be to, vakariečiai labiau linkę laikytis gydytojo parekomenduoto gydymosi plano, o ne užsiimti savigyda. Postsovietinėse šalyse stebimas ir didesnis streso lygis, širdžiai taip pat nepridedantis sveikatos.
