Infarktas ištinka vis jaunesnius žmones, o padidėjęs cholesterolis, rūkymo ar kitų gyvenimo būdo pasirinkimų sukeltos problemos lemia dar daugiau susirgimų. Vienintelis būdas nuo jų apsisaugoti – žinoti, ką ir kada išsitirti.
Kas blogo gali ištikti jauną?
„Northway“ medicinos centro Kretingoje gydytoja echoskopuotoja ir šeimos gydytoja Vida Uzelienė papasakojo, kiek daug veiksnių veikia mūsų sveikatą, ir dėl kurių iš jų yra būtini tyrimai.
„Aplinkos veiksniai, genetinis polinkis, ligų sukėlėjai ir gyvenimo būdas kasdien veikia kiekvieną iš mūsų. Šie dinamiški procesai ilgainiui gali pasireikšti ligomis, ypač kai ignoruojame organizmo siunčiamus signalus.
Liga neturi konkretaus amžiaus, nuo kurio reikėtų ją pradėti tikrinti. Pastarieji dešimtmečiai pakeitė supratimą apie profilaktinį sveikatos tikrinimąsi. Viena to priežasčių – informacijos gausa. Jaunesni žmonės virtualios informacijos erdvėje apie sveikatą tapo gana išprusę. Domėjimasis savo kūno būkle, sveika mityba, fizinio aktyvumo svarba yra labai sveikintinas. Tačiau su šiomis žiniomis jie, deja, netampa sveikesni.
Didelis gyvenimo tempas, sėdimas darbas, fizinio aktyvumo stoka, naktinis darbas, rūkymas, viršsvoris, netvarkinga mityba yra rizikos faktoriai, kurie jauniems žmonėms ilgainiui sukelia negalavimus. Be to, nepamirškime paveldimumo, polinkio sirgti konkrečia liga.
Taigi, nepaisant mūsų žinių, ilgainiui nekoreguojami minėti faktoriai kaipmat pasireiškia lėtiniu nuovargiu, sutrikusiu miegu, raumenų skausmais dėl sėslaus darbo. Be to, kartu su prisidėjusiu padidintu kraujospūdžiu, gliukozės, cholesterolio padidėjimu išsivysto širdies ir kraujagyslių ligos, kurios, neretai yra jaunų žmonių insultų, infarktų priežastimi.
Todėl nepaisant geros savijautos ir jauno amžiaus, profilaktiniai tyrimai rekomenduojami labiau kaip savo sveikatos būklės deklaravimas bei rizikos veiksnių išsiaiškinimas. Nes ir jauni, didelį fizinį ir emocinį krūvį patiriantys asmenys, neretai kreipiasi per vėlai“, – teigė V. Uzelienė.
„Northway“ medicinos centro Klaipėdoje kardiologė Aistė Žebrauskaitė papasakojo, kokio amžiaus ligos ištinka netikėčiausiai.
„Pati jaunam žmogui netikėčiausia liga yra ūmus miokardo infarktas. Dažnai jis ištinka ir jauno amžiaus vyrus, tenka matyti 35-40 metų pacientus, kuriuos ištinka infarktas. Pats jauniausias mano matytas pacientas – 33 metų vyras. Moterys, dėl hormoninių ypatybių ir kitų dalykų, tokio amžiaus infarktą patiria itin retai. Į šią rizikos grupę patenka išskirtinai vyrai.
Laiku nesuteikus pagalbos pasekmės liūdnos – stiprūs širdies raumens pažeidimai ir ilgalaikės pasekmės. Todėl pajutus ūmius krūtinės skausmus, trunkančius ilgiau negu dvidešimt minučių, yra labai svarbu kreiptis pagalbos.
Pirmieji požymiai, dėl kurių reiktų kreiptis pagalbos: krūtinės skausmas, kuris gali būti lydymas pykinimo, vėmimo, išpila šaltas prakaitas. Labai dažnai šie požymiai sumaišomi su skrandžio sutrikimais“, – atkreipė dėmesį medikė.
Kada pradėti tikrintis?
V. Uzelienė pabrėžė, kad sveikatos tikrinimas profilaktiškai neturi konkretaus amžiaus, nuo kurio reikėtų pradėti, visgi verta orientuotis maždaug į trisdešimtmetį.
„Profilaktiškai rekomenduojama pradėti nuo 30 metų, nes šiuo laikotarpiu vyksta bene aktyviausi fiziologiniai subrendusio žmogaus procesai, o ir įvairių ligų pasireiškimo kreivė šiame periode pradeda kilti gana greitai.
Paprastai bet kurio amžiaus grupėse pradedama tirti nuo bendrųjų kraujo tyrimų, kraujospūdžio stebėjimo, užrašoma elektrokardiograma, atliekama vidaus organų echoskopija. Be šių tyrimų, moteris konsultuoja ir atlieka echoskopinius mažojo dubens tyrimus atlieka ginekologas, nustatomas ir stebimas geležies rezervas organizme.
Šiame reprodukciniame laikotarpyje tiek vyrams, tiek moterims tiriama skydliaukė, kuri yra viena svarbiausių organizmo endokrininės sistemos žaidėjų, Gausėjant onkologinių ligų šiame jauname amžiuje pradedamos echoskopu tirti ir krūtys, moteris konsultuoja krūtų specialistė. Vyrams rekomenduojame urologo konsultaciją ir prostatos veiklos vertinimą, taip pat ištirti širdies raumens funkciją.
Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje. Ši ligų grupė Lietuvoje dažniausiai nusineša vyrų gyvybes. Pastebima, kad širdies ligos ir su jomis susijusios mirtys įgauna pagreitį trečiojo dešimtmečio pabaigoje. rūpindamasis vyrų širdimis, kardiologinį tyrimą pataria atlikti kuo anksčiau“, – sakė medikė.
Kardiologė A. Žebrauskaitė priminė, kad miokardo infarktas – ūmi būklė, tad vos atsiradus skausmui reiktų kreiptis į skubios pagalbos skyrių ir atlikti elektrokardiogramos bei kraujo tyrimus. Tokios situacijos išvengti gali padėti profilaktiniai tikrinimai.
„Žmonėms, ypač turintiems širdies rizikos veiksnių – tai yra, rūkantiems, turintiems infarktą patyrusių šeimos narių bei tiems, kuriems diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis ar sergantiems autoimuninėmis bei lėtine inkstų ligomis – rekomenduotume atlikti tam tikrus tyrimus. Tai ir inkstų funkcijos tyrimas, ir cholesterolio tyrimas, ultragarsinis širdies tyrimas, elektrokardiograma bei, jei gydytojas mano esant reikalinga, krūvio mėginių tyrimas“, – vardijo kardiologė.
Svarbiausioji amžiaus riba
Medikės papasakojo ir apie vėliau – nuo 40-ies – reikomenduojamus tyrimus. Kai kurie jų, ko gero, nė negirdėti, tačiau ne mažiau svarbūs.
„Apie 40 gyvenimo metus žmogus patiria daug streso dėl intensyvaus darbo, padaugėja rizikos faktorių (svorio pokyčiai, didėja arterinis kraujo spaudimas, rūkymas, sėslus gyvenimo būdas), tad šio dešimtmečio sveikatos tikrinimo programose dėmesys skiriamas širdies ir inkstų funkcijos tyrimams, atliekamos plaučių rentgenogramos. Išsamiai tiriama akių būklė, matuojama akispūdis dėl įtariamos glaukomos, kuri yra viena iš aklumą sukeliančių priežasčių.
Šiame amžiuje labai svarbu pradėti stebėti sisteminį uždegimo rodiklį – didelio jautrumo C reaktyvinį baltymą. Jis informuoja apie nebyliai prasidėjusį uždegiminį procesą organizme, kuris atspindi įvairių lėtinių ligų pradžią (reumatoidinis artritas, onkologinės ligos, diabetas, astma, depresija ir net Altzheimerio liga, lėtinis nuovargis, lėtinė obstrukcinė plaučių liga). Šis rodiklis taip pat gali įspėti apie gresiančius širdies ir kraujotakos sistemos veiklos sutrikimus.
Šio laikotarpio svarbiausia ir sparčiai progresuojanti būklė – aterosklerozė. Jos nekontroliuojami pakitimai yra viena pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų sergamumo ir mirštamumo priežasčių.
Todėl atliekamas išsamus kardiologinis bei miego arterijų echoskopinis tyrimas. Miego arterijų spalvinės echoskopijos tyrimo metu kraujagyslės vertinamos dėl aterosklerotinių plokštelių, kurios siaurina kraujagysles. O kartu su gliukozės kiekiu ir didelio jautrumo C reaktyviniu baltymu kraujyje ir kitais kraujo rodikliais, arteriniu kraujospūdžio, pulso ir kitais, vertinama rizika sirgti šiomis ligomis. Nustatyta, kad miego arterijų būklė tiesiogiai susijusi su pakitimais širdies vainikinėse arterijose. Jie gali signalizuoti apie širdies ligas. Kardiologo konsultacijos metu apibendrinami minėti rodikliai, echoskopiškai vertinama širdies būklė, pateikiamos rekomendacijos dėl gyvenimo būdo ir gydymo.
Šiame amžiaus tarpsnyje didelis dėmesys skiriamas ir inkstų veiklos tyrimui: neretai išryškėja inkstų veiklos sutrikimai, pasireiškiantys aukštu kraujospūdžiu, skausmingais sąnariais dėl podagros priepuolių, inkstų akmenlige. Be to, rekomenduojama atlikti išmatų slapto kraujavimo imunologinis tyrimą dėl didesnės storosios žarnos vėžio rizikos. Statistiniai duomenys rodo, kad šios ligos dažnis per pastaruosius 50 metų išaugo apie 2,5 karto ir užima trečią vietą pagal sergamumą ir mirtingumą“, – atkreipė dėmesį V. Uzelienė.
A. Žebrauskaitė pridūrė, kad kalbant apie širdies ligas, keičiantis amžiaus grupėms patys tyrimai yra panašūs, tiesiog juos reiktų kartoti.
„Po 40-ies vėl atliekame širdies ultragarsinį tyrimą, esant indikacijosmištirti širdies raumens aprūpinimą krauju fizinio krūvio metu atliekama veleorgometrijos tyrimą. Jei pacientai turi kitų skundų – pavyzdžiui, širdies permušimus – papildomai skiriame 24 valandų Holter elektrokardiografijos monitoravimą“, – sakė ji.
O kas nuo 60?
Gydytoja V. Uzelienė papasakojo, kad 60 metų programų tyrimuose pagrindinis dėmesys skiriamas lėtinių būklių ir ligų nustatymui.
„Tiriamos visos pagrindinės organizmo sistemos, esant poreikiui – skiriamas ar koreguojamas gydymas. Šiam laikotarpiui skirtoje programoje konsultuoja įvairių specialybių gydytojai, o vyrams papildomai siūloma gydytojo proktologo konsultacija su tiesiosios žarnos tyrimu.
Remiantis statistika, tiesiosios žarnos vėžys sudaro 4 proc. visų piktybinių navikų ir užima septintą vietą, vertinant vyrų ir moterų sergamumą visose amžiaus grupėse pagal pirminio vėžio lokalizaciją. Vyrams – tai vienas iš penkių dažniausių piktybinių navikų pagal mirtingumą nuo vėžio, o moterims – septintas“, – įvardijo ji.
Gydytoja A. Žebrauskaitė patarė detalų būklės ištyrimą.
„Sulaukus 60-ies, net ir nejaučiant jokių neigiamų simptomų, reiktų atlikti kraujospūdžio matavimą, kraujo ir elektrokardiogramos tyrimus, detalų būklės ištyrimą.
Siekiant išvengti kraujagyslių ligų bei užsikimšimo taip pat reiktų kreiptis tyrimų, patiriant šiuos simptomus: nuovargį krūvio metu, krūtinės skausmą, dusulį. Rūkymas taip pat yra rizikos veiksnys, kalbant apie kraujagyslių ligas“, – priminė medikė.
Svarbu kreiptis pačiam
Medikių teigimu, nors valstybės finansuojamos programos yra pakankamai išsamios, tačiau jos apima tik tam tikras amžiaus grupes ir tam tikrą žmogaus amžių. O tai – rodiklis kreiptis anksčiau.
„Dauguma atvejų pacientų, sulaukusių reikiamo amžiaus tokioms programoms jau būna išsivysčiusios įvairios ligos, tad belieka kalbėti tik apie jų gydymą. Todėl pirmiausia kalbame apie kuo ankstyvesnį gresiančios ligos ar rizikos faktorių išaiškinimą.
Mūsų profilaktinėse programose, ko nėra valstybės finansuojamose, jau nuo 30 m. siūlome pilną skydliaukės, kardiologinį, plaučių radiologinį ištyrimą, ankstyvą ginekologinį ir urologinį ištyrimą, krūtų ištyrimą echoskopu bei krūtų specialisto konsultaciją. Be to, ankstyvas cholesterolio, vitamino D, geležies kiekio nustatymas, kepenų ir inkstų veiklos, sisteminio uždegimo rodikliai yra svarbūs jauname amžiuje, kai dar jokių ligos požymių žmogus nejaučia“, – vardijo V. Uzelienė.
A. Žebrauskaitės teigimu, vienas svarbiausių etapų, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, yra prevencija ir profilaktika.
„Šie tyrimai skiriami nuo 40 metų vyrams, tačiau ir jaunesni pacientai susiduria su šiomis diagnozėmis, todėl rekomenduojama tirtis anksčiau. Vėlgi: rūkantiems ar turintiems šeimos narių, sergančių kitomis anksčiau minėtomis ligomis, išsitirti yra būtina.
Detalus kardiologo ištyrimas rekomenduojamas sveikiems jauniems pacientams, sportuojantiems intensyviu/dideliu fiziniu krūviu, pavyzdžiui ruošiantis maratono ar pusmaratonio bėgimui ir panašiai.
Tirdami širdies ir kraujagyslių ligas galime laiku aptikti prieširdžių virpėjimą ir kitus indikatorius, galinčius vėliau sukelti insultą. Taigi, ištyrimas laiku taip pat mažina ir insulto tikimybę“, – sakė kardiologė..
Medikė V. Uzelienė pabrėžė, kad kuo anksčiau nustatomi koreguojami veiksniai (arterinis kraujospūdis, jau anksčiau minėti gliukozės ir cholesterolio kiekis, sisteminio uždegimo rodikliai, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir daugelis kitų) – tuo geresnių rezultatų galima pasiekti.
„Užkertamas ar atitolinamas kelias ankstyvam ir netikėtam grėsmingiausių širdies kraujagyslių ligų- infarkto, insulto, trombozės.- pasireiškimui, inkstų ligų (podagros, akmenligės), cukraligės, glaukomos, sąnarių uždegimo ir kitų ligų.
Tačiau svarbiausia, kad pacientas nepaliekamas vienas su savo liga ir gydymu. Mūsų išskirtinumas – pacientas periodiškai lankosi pas gydytojus, etapais koreguojamas gydymas, paaiškinamos atsiradusios problemos. Tokiu būdu pacientas yra motyvuojamas keistis, nes sulaukia specialistų pastiprinimo ir pagalbos tada, kada jam jos prireikia“, – sakė ji.
Įkvepiančios istorijos
Gana dažna situacija, kai apie 40-uosius metus tiriasi vyrai, jie nustemba dar manę esantys visai sveiki.
„Dažniausiai jų tyrimo tikslas yra išsiaiškinti, kodėl jie nebeturi tiek ištvermės fizinei veiklai ir greičiau pavargsta. O priežasčių, atlikus tyrimus, susirenka tikras lobynas. Jie net neįtaria, kad padidėjęs jų arterinis kraujospūdis, gliukozė ir cholesterolis viršija aukščiausias normos ribas, echoskopiškai randamos suriebėjusios kepenys, sustorėjęs širdies raumuo, neretai ir sutrikusi inkstų veikla. Toks komplektas yra gerokai pažengusio proceso išdava. Laiku nustačius tokius pakitimus ir paaiškinus pacientui apie mitybos, gyvenimo būdo (svorio mažinimo, fizinio aktyvumo didinimo) keitimą, galima išvengti skausmingų pasekmių ir turėti kokybišką gyvenimą“, – pasakojo V. Uzelienė.
A. Žebrauskaitė prisiminė labiausia atmintin įstrigusią istoriją, kuomet iš pažiūros visiškai sveikas vyras vien dėl profilaktinių tyrimų išvengė siaubingų pasekmių.
„Labai gerai atsimenu vieną 40-ies metų kariškį. Absoliučiai sveikas vyriškis, pakeliantis didelius fizinius krūvius, važinėjantis į misijas, nejaučiantis jokių simptomų... Jis atėjo išsitirti dėl to, kad pora metų už jį vyresnis brolis patyrė ūmų miokardo infarktą. Mes atlikome visus reikalingus tyrimus ir radome reikšmingų pakitimų. Pacientas buvo nukreiptas diagnostikai, kur vienoje iš kraujagyslių buvo rasti dideli pakitimai. Jam buvo implantuotas stentas ir dabar pacientas sėkmingai bei sveikai gyvena ir dirba toliau“, – džiaugėsi medikė.
