Lėtinė, progresuojanti, dažnu atveju – be jokių akivaizdžių simptomų. Apie endometriozės diagnozę dažna moteris sužino visai netikėtai – eilinio ginekologinio vizito metu ar besiaiškindama, kodėl vis nepavyksta pastoti. Vis tik, ši liga ne tokia ir reta. Ja serga kas dešimta vaisingo amžiaus moteris.

„Apie 30–50 procentų endometrioze sergančių moterų susiduria su nevaisingumu. Jei šios ligos simptomai nėra itin ryškūs, galima metų metus gyventi nežinant, kad sergi. Vis dėlto, neretai šią ligą lydi ir nevaisingumo bėdos. Skaičiuojama, kad vidutinė poros tikimybė pastoti per mėnesį siekia 15–20 procentų, tačiau tais atvejais, kai moteris serga endometrioze, tikimybė sumažėja drastiškai ir tesiekia 2–10 procentų “, – sako medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas.

Medikas priduria, kad endometriozės ir nevaisingumo sąsajos iki šiol lieka nepakankamai išaiškintos. Vis tik, gydant šią ligą moters gyvenimo kokybė neretai pagerėja neatpažįstamai.

Kartais – be jokių simptomu, kartais – lydima nepakeliamo skausmo

Apie ginekologines ligas neretai nedrąsu kalbėti net su pačiais artimiausiais draugais. Jei moteris pasiskundžia menstruacijų metu jaučiamais skausmais ar itin stipriu nuovargiu, neretai aplinkiniai tiesiog numoja ranka sakydami: „Tos dienos, praeis“.

Vis dėlto, šie simptomai gali reikšti kur kas daugiau. Gydytojas akušeris-ginekologas R. Žiobakas paaiškina, kad endometriozė – liga, kuomet gimdos gleivinė, normaliai turinti funkcionuoti tik gimdos ertmėje, atsiranda ten, kur jos būti neturėtų.

„Pavyzdžiui, į gimdos gleivinę panašus audinys atsiranda gimdos raumeniniame sluoksnyje, gimdos raiščiuose, kiaušidėse, kiaušintakiuose ar net diafragmoje, plaučiuose, smegenyse“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, išplitę endometriozės židiniai įvairiuose organuose reaguoja į moters ciklinius hormonų pokyčius panašiai, kaip ir gimdos gleivinė mėnesinių metu. Šiuose židiniuose vyksta vidinis kraujavimas, aplinkui juos pradeda kauptis uždegiminės ląstelės, kurios stengiasi eliminuoti besiskiriantį kraują. Taip formuojasi randai ir sąaugos.

Kas dešimta vaisingo amžiaus moteris gyvena su šia klastinga liga: gydytojas pasakė, kodėl ji neretai kalta ir dėl nevaisingumo
© DELFI montažas


„Šie procesai moters kūne gali sukelti lėtinį uždegimą, spazmus. Kartais – tiesiog nepakeliamą skausmą, vėliau – randus, organų funkcijų sutrikimus, nevaisingumą. Priklausomai nuo židinių vietos, sąaugų gali atsirasti gimdoje, kiaušidėse, tiesiojoje žarnoje. Moteris gali kentėti itin stiprius skausmus, jausti diskomfortą šlapinimosi bei tuštinimosi metu“, – vardija medikas.

Jis patikslina, kad endometriozė – lėtinė liga, kuri progresuoja bei neretai atsinaujina. Sergant šia liga reikalingas nuolatinis savijautos stebėjimas bei veiksmingiausias gydymas.

Vaisingo amžiaus moterų bėda

Endometriozės sukelti nemalonūs simptomai įprastai pasireiškia moterims nuo menstruacijų pradžios iki menopauzės. Kitaip tariant – vaisingu laikotarpiu.

„Tiesa, endometriozės židinių organizme randama ir po menopauzės. Paprastai jie nebesukelia žymesnio diskomforto, nors pasitaiko ir išimčių “, – sako gydytojas akušeris-ginekologas.

Jis paaiškina, kad endometriozės paplitimas yra ne itin retas. Skaičiuojama, kad 10–15 procentų visų vaisingo amžiaus moterų kenčia nuo šios ligos. Tai – maždaug kas dešimta moteris.

„Ar susirgimų šia liga daugėja? Sunku pasakyti, tačiau aišku tai, kad šiuo metu ligą lengviau diagnozuoti. Medicinoje naudojamos vis pažangesnės neinvazinės vaizdo diagnostikos priemonės“, – įsitikinęs R. Žiobakas.

Pacienčių nusiskundimai labai skiriasi

Atsižvelgiant į endometriozės lokalizaciją, židinių dydį ir jų išplitimo laipsnį, sąaugų formavimąsi bei kitus duomenis, ši liga skirstoma į keturias stadijas nuo minimalios iki pažengusios.

„Ši liga skirstoma ir į tipus. Dažniausiai kenčiama nuo paviršinės pilvaplėvės endometriozės, kuria serga 15–50 procentų visų moterų, kurioms diagnozuota ši liga. Taip pat egzistuoja kiaušidžių endometriozė. Ji randama 2–10 proc. vaisingo amžiaus moterų ir net 50 proc. moterų, kurios kreipiasi nevaisingumo gydymui. Egzistuoja ir dar vienas, agresyviausias šios ligos tipas – gilioji infiltruojanti endometriozė. Ji gali pažeisti itin daug dubens organų bei yra nustatoma dviem procentams visų moterų, kurioms diagnozuota ši liga“, – paaiškina medikas bei priduria, kad moteriai gali būti diagnozuojami ir kartu pasireiškiantys keli šios ligos tipai vienu metu.

Medicinos centro Northway akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas
© Organizatorių nuotr.
Medicinos centro Northway akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas

Anot jo, endometriozė gali paveikti įvairius organus. Ligos simptomai priklauso nuo to, kur yra aktyvūs židiniai. Nusiskundimai sergant endometrioze gali labai skirtis.

„Su gimdos endometrioze siejami dubens srities skausmai: skausmingos mėnesinės, skausmingi lytiniai santykiai, lėtinis dubens skausmas. Gali varginti nenormalus kraujavimas iš gimdos. Su kiaušidžių ir pilvaplėvės endometrioze yra susiję skausmai apatinėje pilvo dalyje. Sergant giliąją makšties-tiesiosios žarnos endometrioze gali varginti skausmas bei kraujavimas tuštinantis, skausmas lytinių santykių metu, skausmingas šlapinimasis, pilvo pūtimas“, – sako gydytojas.

Jis pabrėžia, kad dėl pasikartojančių ilgalaikių įvairaus pobūdžio skausmų ar nenormalaus kraujavimo, moteris kenčia. Neretai ji jaučia nuolatinį nuovargį, irzlumą, liūdesį, sumažėjusį darbingumą, net depresiją. Vis tik, skaičiuojama, kad net 20–25 proc. endometriozės atvejų būna be simptomų. Ligos diagnozė nustatoma visiškai atsitiktinai ar aiškinantis, kodėl nepavyksta pastoti.

Nustačius ligą neretai paaiškėja ir nevaisingumo priežastis

R. Žiobakas sako, kad endometriozę galima įtarti išklausius pacientės nusiskundimus. Neretai ligos simptomai bei požymiai iš pradžių gali būti siejami ir su kitais sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui – gimdos miomomis ar dubens uždegimine liga.

„Gydytojas ginekologas apžiūros metu gali nustatyti, kad gimda yra nepaslanki. Tą galima nustatyti ir kiaušidėms. Žinoma, įtarus šią ligą, būtina išsitirti ir ultragarsu. Atliekant ultragarsinį tyrimą galima pamatyti endometrioidines kiaušidžių cistas. Įmanoma ir pastebėti, kad kiaušidės yra dislokuotos iš savo įprastos vietos. Tyrimas ultragarsu yra nepakeičiamas nustatant gimdos endometriozę. Ši liga vis dažniau diagnozuojama dėka šiuolaikinės ultragarsinės aparatūros, pasižyminčios aukšta vaizdo kokybe. Retesniais atvejais gali būti skiriamas magnetinio rezonanso tyrimas. Vis dėlto, išorinė endometriozė yra patvirtinama tik chirurginės operacijos – laparoskopijos, metu“, – teigia akušeris-ginekologas.

Jis pamini ir tai, kad endometriozės židinių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos gali neigiamai paveikti ovuliaciją, kiaušialąsčių vystymąsi ir brendimą, taip pat – spermatozoidų bei embrionų kokybę.

„Gimdos endometriozė gali lemti pablogėjusį gimdos gleivinės gebėjimą priimti embrioną. Be to, endometriozės židiniai gali sutrikdyti gimdos susitraukimų mechanizmą, kurio darni veikla reikalinga norint pastoti“, – pasakoja pašnekovas.

Medikas sako, kad yra duomenų, kad moterys, sergančios net minimalia endometriozės stadija, pastoja rečiau. Tokių moterų bandymai pastoti trunka ilgiau, joms dažniau prireikia medikų pagalbos. Vis tik, jis pabrėžia, kad nėštumas, gimdymas ir vaiko žindymas krūtimi gali palengvinti endometriozės sukeliamus simptomus.

Vienas iš efektyviausių gydymo būdų – chirurginė operacija

Siekiant susigrąžinti normalią gyvenimo kokybę, su endometriozės diagnoze būtina psichologiškai susitaikyti bei ją gydyti. Vienas iš šiuolaikinių būdų tą daryti – chirurginė operacija. Anot R. Žiobako operacijos reikalingumas priklauso nuo moters nusiskundimų, lūkesčių, ligos išplitimo ir sunkumo laipsnio.

„Tokiais atvejais dažniausiai atliekama laparoskopija. Tai – viena iš chirurginės operacijos rūšių. Jos metu keliais nedideliais pjūviais pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius, pilvo ertmėje atliekami diagnostiniai bei operaciniai veiksmai“, – sako pašnekovas.

Jis paaiškina, kad ši operacija leidžia patvirtinti, ar endometriozė tikrai yra, nustatyti jos išplitimą bei pažengimo stadiją. Puiku ir tai, kad šios operacijos metu galima pašalinti endometrioidinius implantus, sąaugas ir kitus patologinius darinius.

„Kitas, sudėtingesnis metodas – kompleksinė chirurginė taktika, atliekama laparoskopijos ar, kiek rečiau, laparotomijos metodu. Tai – platesnės apimties chirurginiai veiksmai, apimantys žarnyną, šlapimo pūslę. Juos dažniausiai atlieka visa komanda, sudaryta ne tik iš gydytojų ginekologų, bet ir pilvo chirurgų, gydytojų urologų bei kitų specialistų “, – pasakoja medikas.

Paskutinioji, sudėtingiausia chirurginė gydymo taktika – radikali chirurgija. Gydytojas akušeris-ginekologas sako, kad šio tipo operacijos atliekamos tik tada, jei liga yra itin pažengusi, o moteris nebeplanuoja pastoti. Šios operacijos metu pašalinama gimda, o tam tikrais atvejais ir viena arba abi kiaušidės su kiaušintakiais.

„Renkantis chirurginės operacijos būdą, sprendimas yra priimamas individualiai kiekvienai moteriai. Būtina įvertinti moters nusiskundimus, anksčiau atliktų tyrimų rezultatus, taikytą gydymą, lūkesčius, amžių, galimas rizikas bei šalutinius reiškinius. Vis dėlto, reikia suprasti, kad nors po operacijos savijauta ir gali tapti žymiai geresnė, padidėja pastojimo tikimybė, tačiau ligos atsinaujinimo galimybė taip pat išlieka. Žinoma, nebent yra atlikta radikali operacija ir moteriai pašalinta gimda“, – teigia medikas.

Pašnekovas pabrėžia, kad chirurginiai veiksmai negali visiškai sustabdyti jau prasidėjusio endometriozės vystymosi proceso. Dėl šios priežasties net ir po operacijos gali būti skiriamas gydymas hormoniniais vaistais, gali prireikti vartoti medikamentus, slopinančius ligos simptomus.

Visiško pasveikimo būdų nėra

R. Žiobakas sako, kad siekiant veiksmingo endometriozės gydymo, būtina suprasti šios ligos priežastis. Kitu atveju, anot jo, belieka taikyti simptomus palengvinančias priemones.

„Kadangi endometriozę sukeliančios priežastys iki šiol nėra žinomos, nėra aiškūs ir visiško išgijimo būdai. Kaip jau minėjau, nei medikamentinis, nei chirurginis gydymas negarantuoja ilgalaikio palengvėjimo“, – teigia pašnekovas.

Gydytojas taip pat pamini ir keletą priemonių, kurios gali padėti gyventi su šia lėtine liga. Anot jo, moteris gali sau būti pati geriausia gydytoja.

„Darbinės veiklos ir poilsio balanso palaikymas, žalingų įpročių vengimas, atsipalaidavimas, maloni veikla, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti gyvenimo kokybę. Endometriozės sukeliamą skausmą gali sumažinti tokios priemonės, kaip ajurvedinė terapija, akupunktūra, masažas, meditacija, kvėpavimo pratimai, joga“, – pataria jis.

Medicinos centro gydytojas akušeris-ginekologas sako, kad sergant endometrioze svarbu išlaikyti pozityvų požiūrį bei nenuleisti rankų.


Sveikatos mitai
komentarai