Dažniausiai slypi apčiuopiama priežastis
Anot „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, absoliuti dauguma lėtinio pervargimo atvejų baigiasi konkrečios priežasties suradimu – pacientas gali kentėti nuo anemijos arba geležies trūkumo be anemijos, kai hemoglobino rodikliai – dar normalūs, bet geležies jau trūksta. Tai gali būti ir skydliaukės veiklos sutrikimai, diabetas, onkologiniai susirgimai, infekcinės ligos kaip pvz. Laimo liga.
„Pagrindinė bėda, kalbant apie patologinį nuovargį – ir pacientai, ir kolegos medikai dažniausiai linkę jį nurašyti kažkokiai labai populiariai priežasčiai. Jei mes kalbame apie Lietuvą – tai yra dvi pagrindinės priežastys: depresija ir vitamino D trūkumas. Tokiam pacientui bus padarytas vitamino D tyrimas, rodiklis aišku bus žemas, nes daugumai lietuvių trūksta šio vitamino, ir mes apsidžiaugsime neva radę priežastį arba išsiųsime pacientą toliau nuo savęs pas psichiatrus gydytis depresijos, nes tie simptomai iš tiesų kažkiek koreliuoja“, – kalba V. Morozovas, anot kurio tokiais atvejais į pacientą reiktų pažiūrėti labai holistiškai.
Visgi pacientų, kuriems diagnozuojamas lėtinis nuovargis, tačiau nerandama jokia apčiuopiama jo priežastis, nors retai, bet pasitaiko. Tokie atvejai, mediko teigimu, – itin sudėtingi, reikalaujantys kompleksinio požiūrio, psichologo, kineziterapeuto ir net reabilitologo pagalbos, medikamentinio gydymo ir gretutinių būklių paieškų: „Vos pasikeitus tokio paciento būklei, vėl daromi visapusiški tyrimai, nes itin svarbu tokių nusiskundimų fone nepražiopsoti kokios nors rimtos ligos“, – sako medikas, paminėdamas liūdnus atvejus, kuomet onkologinė liga ar diabetas praleidžiami pro akis, nes medikai konstatavo vitamino D trūkumą ir prastą žmogaus savijautą susiejo tik su tuo.
Pasiruoškite atsakyti į šiuos klausimus
Pagal apibrėžimą, kad nuovargį būtų galima vadinti lėtiniu, jis turėtų trukti bent pusmetį. Pacientui, besiskundžiančiam iš normalumo ribų išlipančiu nuovargiu, atėjus pas gydytoją, diagnozės paieškos prasidės nuo itin išsamaus pokalbio: „Kartais pacientas suirzta, kodėl neva mokiname jį gyventi, kai aš bandau išsiaiškinti, kaip jis miega, kada dieną pavargsta ar iš ryto jau atsikelia pavargęs, ar nuovargis atsiranda po fizinio krūvio, ar gal emocijų, protinio darbo. Ar nuovargis jaučiamas konkrečiais simptomais – skausmas, dvejinimasis akyse ir t.t., o gal bendrais, sunkiai apibūdinamais, pojūčiais. Ar nuovargis praeina per savaitgalį pailsėjus, ar fizinio krūvio metu žmogus pasijunta geriau“, – klausimus vardina medikas, ir tik po itin išsamaus pokalbio su pacientu sako pereinantis prie tyrimų.
V. Morozovas tikina, kad neretai pokalbio metu žmogus pats ir supranta, kas jį iki to nuovargio privedė, būtent dėl šios priežasties vidutiniškai 8 žmonės per metus po V. Morozovo konsultacijų nutaria išeiti iš darbo. „Jei po darbo nebeturite jėgų fiziniam krūviui – iš tokio darbo reikia išeiti“, – konstatuoja medikas ir tikina, kad paties žmogaus atsakomybė yra kreipti dėmesį į savo būseną darbe, nenaudoti atostoginių dienų ligos atveju, leisti sau susirgus ilsėtis negalvojant apie darbą ir nebandant sveikatos sąskaita atliepti aplinkos lūkesčių.
Trumpalaikis gydymas – tik momentiniam rezultatui: teks išmokti iš tiesų mylėti save
„9 iš 10 žmonių, jaučiantys patologinį ar ne nuovargį, esame dėl to kalti patys. Galbūt mes rasime priežastį, kuri gali trumpam pagerinti savijautą kaip pvz. geležies atstatymas, didelė dozė vitamino D, pacientą savaitei užkelsianti „ant sparnų“ ar aktyvinantys vaistai, kurie galbūt padėtų susitvarkyti su trumpalaikiu stresu, pvz. sesija“, – sako V. Morozovas ir priduria, kad savo rutinos korekcija, kitoks požiūris į miegą, atostogas ir t.t. yra būtini ilgalaikiam rezultatui pasiekti. Tie, kas gydo nuovargį su šiuo metu itin populiariomis papildų lašelinėmis, iš tiesų nuovargio negydo, įsitikinęs medikas. Visa tai – tik momentinis poveikis.
„Trumpalaikis gydymas gali būti, bet tai reiškia, kad, pirmiausia, mes neieškome priežasties, o iškart puolame prie išreklamuoto tyrimo ir tokiu būdu paslepiame simptomus ir kreipiamės į gydytojus, kai jau būna per vėlai, arba patys bėgame nuo tikrosios priežasties – mūsų nemokėjimo dirbti su savimi, pasirinkti tinkamo krūvio, nemokėjimo savęs mylėti. Jei išmoksi save mylėti – nuovargiai dings“, – įsitikinęs V. Morozovas.
Galiausiai, kaltės ir nuolatinio skolos kažkam – šeimai, darbdaviui, visuomenei – jausmai, mediko teigimu, yra varyte varantys žmogų į blogos savijautos ir lėtinio nuovargio gniaužtus. Būtent kaltė ir neva egzistuojanti skola dažnai žmones sulaiko nuo norimų atostogų pasiėmimo, nes imama nuogąstauti, ką darbdavys ar kolegos pagalvos, jei ilgesniam laikui išeisiu atostogauti, o kur dar atsakomybės prieš draugus, vaikus, sutuoktinį ir pan.
Kokybiškas ir gilus miegas: ilgos miegojimo valandos gali nieko nereikšti
Kokybiškas miegas – vienas svarbiausių aspektų, kalbant apie gerą būseną ir nuovargio prevenciją, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet žmogus, nors miegojo 7–9 valandas – vis tiek jaučiasi pavargęs, o lipti iš lovos nesinori.
„Kalbant apie miegą, visada klausiu, ar lengva užmigti, ar pacientas jaučiasi pailsėjęs ryte po miego, ar jam lengva atsikelti iš lovos, ar atsikėlus jam reikia griebtis aktyvinančių priemonių kaip kava ar energetinis gėrimas, ar jis nepabunda miegodamas naktį, nes gali miegoti ir 9 valandas, bet pabudinėti kas pusvalandį ir gilaus miego tuomet mažai. Galiausiai, svarbu išsiaiškinti, ar nepabunda tas, kuris miega šalia jo“, – sako V. Morozovas. Šalia esančiojo pabudimo faktorius irgi svarbus, nes jei pacientas knarkia, daug vartosi ar kalba per miegus, taip pažadindamas esantį šalia, tai jau gali būti ženklas apie gilaus miego stygių, nors žmogus pats sąmoningai neatsibunda ir neprisimena. Sekti gilų miegą taip pat padeda išmaniosios technologijos.
V. Morozovas sako, kad vienas gana dažnas žmonių įprotis tampa tikru kokybiško miego priešu – kava ar energetiniai gėrimai ryte ir alkoholis vakare. Šį įprotį eliminavus, miego kokybė neretai labai ženkliai gerėja.
Specialus kvėpavimas: jo poveikis juntamas iškart
Vienas iš pagrindinių lėtinio nuovargio gydymo metodų – grūdinimasis ir čia medikas kalba ne apie ekstremalų lindimą į eketę. Nuovargio kamuojamam pacientui reikalingas bet koks fizinis aktyvumas lauke pamažu didinant tempą ir laiką. Tai gali būti tiesiog 15 min. pasivaikščiojimas gryname ore, jei stipresnis fizinis krūvis konkrečiam pacientui yra per didelis. Taip išdeginamas perteklinis adrenalinas, kuris yra viena iš pagrindinių lėtinio nuovargio problemų.
Susiduriant su panikos atakomis, padažnėjusiu širdies plakimu, kylančiomis skrandžio rūgštimis, rankų drebėjimu, gumulo jausmu gerklėje ar pagausėjusiu prakaitavimu, organizmas signalizuoja apie patiriamą stresą, padidėjusį adrenalino kiekį ir čia būklę gali net labai palengvinti diafragminis arba kitaip pilvinis kvėpavimas, kurio metu itin stipriai ir greitai mažinamas adrenalino poveikis visai periferinei nervų sistemai.
„Tiesiog kvėpuojame pro nosį ir stengiamės įkvėpti pilvu, kad krūtinės ląsta nejudėtų. Bet koks mokomasis filmukas iš youtube tinka, nes nėra didelio skirtumo tarp metodikų, ar tuo metu medituosite, ar eisite, kilnosite rankas ar pan. Pastaruoju metu atsirado šio kvėpavimo patobulinimas, kuris labai geras esant panikos atakoms ar nerimo metu – įkvėpti pro nosį pilvu ir neiškvėpus dar kartą įkvėpti. Toks papildomas gurkšnelis oro, kad diafragma būtų maksimaliai paspausta ir padirgintas saulės rezginys“, – apie itin veiksmingą kvėpavimą pasakoja medikas ir sako, kad tuo galima užsiimti bet kuriuo jums patogiu metu – einant į parduotuvę, darbuojantis prie kompiuterio ar net sėdint ant tualeto.