Menopauzė – natūralus ir neišvengiamas gyvenimo etapas, kuris dažnai moteriai tampa ne tik fiziniu, bet ir psichologiniu išbandymu. Nepaisant to, akušerijos-ginekologijos gydytojai pabrėžia, kad šis laikotarpis neturi būti baisus, nes visus menopauzę lydinčius nepatogumus galima išspręsti. Ką svarbiausia žinoti, kad šis etapas praeitų kuo sklandžiau?

Dažniausiai skundžiamasi karščio bangomis ir depresine nuotaika


Kaip skelbia gydytojų akušerių-ginekologių įkurta „Mergaičių ir moterų akademija“, skirtingus menopauzės periodus lydi saviti pokyčiai moters organizme, o tuo pačiu ir skirtingi, dažnai nemalonūs pojūčiai. Menopauzė apima tris laikotarpius: perimenopauzę, menopauzę ir pomenopauzę.

Perimenopauzė – 5–10 metų trunkantis laikotarpis iki menopauzės, kuomet pamažu silpnėja kiaušidžių funkcija. Perimenopauzės metu dėl silpnėjančios kiaušidžių veiklos, moteriškų lytinių hormonų gamybos, išskyrimo ir santykio sutrikimo pasireiškia pirmieji fiziniai ir psichologiniai sutrikimai.

Šiuo laikotarpiu ovuliacija kiaušidėse vyksta vis rečiau arba net visai išnyksta. Netrukus pasireiškia nereguliarios mėnesinės ir disfunkcinis kraujavimas. Tai – pirmieji perimenopauzės simptomai. Mažėjant pagrindinio moteriško hormono – estrogeno – gamybai kiaušidėse, pasireiškia tolesni simptomai.

Dažniausiai perimenopauzės metu pasireškiantys simptomai – „karščio bangos“, dažniau pasireiškiančios naktimis net iki 75–80 proc. moterų. Tarp simptomų išskiriamas ir prakaitavimas, širdies plakimai, galvos skausmai, svaigimai, ūžimas ausyse, šaltkrėtis, vidurių pūtimas, kraujospūdžio kitimai. Taip pat ir psichologiniai simptomai, tokie kaip depresinė nuotaika, nerimas, padidėjęs dirglumas, nuotaikos svyravimai, nemiga arba, priešingai, mieguistumas, energijos stoka, sumažėjęs lytinis potraukis.

Moteris
© Shutterstock
Moteris


Vėliau pasireiškia tarpiniai simptomai, susiję su šlapimo ir lytinių organų senėjimu – makšties sausumas, niežulys, skausmingi lytiniai santykiai, makšties nusileidimas, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, pasikartojančios šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymas. Dėl jungiamojo audinio atrofijos ir kolageno sintezės sutrikimo pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, plonėja ir sausėja oda, skauda kaulus ir sąnarius.

Vėlyviesiems simptomams priklauso osteoporozė (šiuo laikotarpiu didėja kaulų lūžių tikimybė), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, senatvinė silpnaprotystė (demencija).

Efektyviausiu sprendimo būdu vadina pakaitinę hormonų terapiją

„Mergaičių ir moterų akademija“ skelbia, kad vidutiniškai daugelyje šalių menopauzė pasireiškia 51 metų moterims. Menopauzė Lietuvos moterims įvyksta apie penkiasdešimtuosius gyvenimo metus, nors nutinka ir 45–55 metų. Tam tikrais atvejais gali prasidėti priešlaikinė menopauzė – tai menopauzė prieš 40-uosius gyvenimo metus, tačiau tai yra reta ir specifinė patologija.

Kiekvienos moters menopauzės pradžios laikas yra skirtingas. Šiuo metu kol kas nepakanka duomenų dėl menopauzės jaunėjimo ar senėjimo, tačiau įrodyta, kad menopauzės laiko atėjimui didelę reikšmę turi genetiniai veiksniai. Taip pat labai daug kas priklauso ir nuo gyvenimo sąlygų, žalingų įpročių (įrodyta didelė neigiama rūkymo žala), gyvenimo aplinkybių, fizinio aktyvumo, ligų ir jų gydymo metodų.

Šiaurietiškas ėjimas
© Shutterstock
Šiaurietiškas ėjimas


Visi kiti veiksniai, apie kuriuos kalbama visuomeninėje erdvėje, pavyzdžiui, kad ir kontraceptinių tablečių vartojimas, pirmųjų mėnesinių pradžia, gimdymų dažnis, yra neįrodyti arba dar tiriami.

„Mergaičių ir moterų akademijos“ ginekologių teigimu, iki šiol efektyviausiu menopauzės simptomų palengvinimo būdu išlieka pakaitinė hormonų terapija. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) – estrogenų ar estrogenų ir progestagenų derinys. Tai hormoninis gydymas, todėl prieš jo skyrimą kiekviena moteris turi konsultuotis su gydytoju ginekologu, kuris parinks tinkamiausią medikamentą.

Anot akademijos ginekologių, tinkamai parinkta ir vartojama hormoninė terapija turi daug privalumų: pagerina nuotaiką, lengvina depresijos simptomus, sumažina nuovargį, dirglumą, nervingumą, karščio bangų ar širdies plakimo epizodų dažnį, širdies kraujagyslių sistemos ligų rizikos, sulėtina kaulų retėjimą, sumažina storosios žarnos vėžio riziką.


Gydymas – nuo paprastų kasdienybės pokyčių iki medikamentų

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės ginekologijos skyriaus vedėjas daktaras Gediminas Mečėjus pastebi, kad menopauzę dažnai lydi moterų baimė, kad jos tampa nereikalingomis.

„Pagrindinė baimė artėjant menopauzei – kad aš tampu niekam nereikalinga moterimi „klimakterike“. Šio laikotarpio pradžioje moterys linkusios užsisklęsti savyje, nebeturėti ateities planų. Kita baimė – kad prasidės greitas senėjimas“, – dažniausias baimes įvardija daktaras.

Vasara
© E. Laučiūtės nuotr.
Vasara


Anot G. Mečėjaus, pagrindiniai jo pastebimi simptomai, kurie vargina moterį klimakteriniu laikotarpiu – tai karščio mušimas, prakaitavimas, nuotaikų kaita, dirglumas, nemiga.

„Šie pojūčiai atsiranda pačiu nepalankiausiu momentu – posėdžiuose, susirinkimuose, skaitant paskaitas, dalyvaujant pokalbiuose, diskusijoje. Esant viešoje vietoje, dalyvaujant visuomeninėje veikloje, moterims tai sukelia pačius nemaloniausius jausmus. Tai jas papildomai nervina, dirgina. Pasekmė – moterys pradeda vengti buvimo tarp kitų žmonių“, – pastebi jis.

Vis dėlto, minėtų simptomų kentėti tikrai nereikia ir svarbu suprasti, kad gyvenimas tęsiasi. G. Mečėjus teigia, kad menopauzės laikotarpiu taikomas laipsniškas metodų principas: pradedama nuo paprastų priemonių ir baigiama medikamentiniu gydymu. Kiekvienas kitas metodas taikomas tik tada, jei prieš tai buvęs metodas buvo neefektyvus arba moteris nori dar žymesnio simptomų sumažėjimo.

„Metodų seka – psichologinis savo būklės supratimas ir susitaikymas, gyvenimo būdo pritaikymas ar keitimas atsižvelgiant į esamą situaciją, pavyzdžiui, nauji pomėgiai, interesai, kelionės, meditacija. Taip pat fizinė veikla, tokia kaip mankštos, vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu, riedučiais, grūdimasis. Tuomet – nehormoninės priemonės, kaip migdomieji, raminantieji vaistai, o jei tai nepadeda – pakaitinė hormonų terapija. Taikant visus metodus, svarbu neužmiršti sekso!“ – pabrėžia G. Mečėjus.


Tam, kad šis laikotarpis keltų kuo mažiau diskomforto, daktaras pataria suvokti, kad tai – labai geras ir patogus laikotarpis.

Menopauzė
© Shutterstock
Menopauzė


„Vaikai užaugę, materialinė bazė sukurta, protas – brandus ir gilus, sveikata – gera. Pats laikas šiuo metu semti visus gyvenimo malonumus. Ir nepamiršti karjeros – pats geriausias laikas būti vadovaujančiu asmeniu – tiek valstybėje, tiek lokaliai firmoje, kompanijoje. Aktyvi veikla, pilnavertis dalyvavimas visuomeniniame gyvenime, gyvenimo galimybių realizavimas – pačios geriausios priemonės pergyventi menopauzės pradžią ir adaptaciją prie naujo gyvenimo tarpsnio“, – teigia jis.

Svarbu kreiptis į specialistus: kiekviena situacija – individuali

Medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė-ginekologė Audronė Meškauskienė pastebi, kad, artėjant menopauzei, moteris labiausiai neramina sutrikęs mėnesinių ciklas.

„Dalį moterų vargina karščio pylimai, makšties sausumas. Pirmiausia, moteris turi apsilankyti pas specialistą, kuris ir padės išspręsti esamas problemas. Kiekvienas atvejis yra individualus“, – pabrėžia ji.

Kas šiuo metu moterims padeda labiausiai? Anot A. Meškauskienės, pirmiausia tai – meilė sau. Tam, kad menopauzės laikotarpis keltų kuo mažiau diskomforto, gydytoja pataria laikytis fizinio aktyvumo ir dietos, o taip pat kreiptis pagalbos į patyrusius specialistus.

Pagalba
© Shutterstock
Pagalba


„Northway“ gydytojas akušeris-ginekologas Rolandas Žiobakas prideda, kad brandus vidurinis ir vyresnis amžius – svarbūs gyvenimo laikotarpiai, kai moteris gali dirbti, būti socialiai aktyvi ir svarbi bei reikalinga visuomenei. Tinkama reakcija į menopauzės simptomus padeda išvengti nemalonių potyrių ir mėgautis gyvenimu.

R. Žiobakas veiksmingiausia pagalba taip pat įvardija pakeičiamąją hormonų terapiją – estrogenų arba estrogenų ir progestagenų derinį, padedantį kompensuoti klimakteriniu laikotarpiu atsiradusį tiesioginį hormonų trūkumą.

„Labai platus pakeičiamosios hormonų terapijos taikymas, intensyvūs klinikiniai stebėjimai ir moksliniai tyrimai leido įvertinti pakeičiamosios hormonų terapijos galimybes, naudą ir riziką. Pastaruoju metu atsirado dar daugiau duomenų, kuriais atvejais pakeičiamoji hormonų terapija suteikia didžiausias gydymo ir profilaktikos galimybes ir kada ji nerekomenduojama“, – teigia R. Žiobakas.


Sveikatos mitai
51