Kone kiekvienam iš mūsų neretai tenka susidurti su skrandžio skausmais. Vieniems tai persivalgymo ženklas, kitiems – linksmo vakarėlio pasekmė. Tačiau kartais skrandžio skausmai ir įvairūs nemalonūs pojūčiai virškinamojo trakto zonoje gali reikšti ir rimtas ligas. Vienos tokių – gastritas ir gastroezofaginio refliukso liga (GERL), dar kitaip vadinama tiesiog refliuksu. Į šias ligas kai kurie linkę numoti ranka, tačiau gydytojas gastroenterologas grūmoja pirštu – užleistos ir negydomos jos gali baigtis vėžiu ar mirtimi.

Pirmieji ligos požymiai

Pasak „Northway“ medicinos centro gastroenterologo Artūro Jacinavičiaus, skrandžio sutrikimai Europoje plačiai paplitusi problema. Ne išimtis ir Lietuva – su gastrito ir GERL sukeltais negalavimais tenka susidurti daugeliui iš mūsų. Pastaruoju dažniau serga moterys, ypač vyresniame amžiuje, o gastrito dažnumas priklauso nuo priežasties, sukėlusios gastritą, tačiau pasiskirstymas tarp lyčių panašus.

„Didžioji dalis pacientų į gydytoją gastroenterologą kreipiasi būtent dėl GERL ir gastrito sąlygotų nusiskundimų. GERL simptomai vargina iki 25 proc. Europos populiacijos, tuo tarpu Lietuvoje kai kurių atliktų tyrimų duomenimis GERL vargina net kas trečią gyventoją.

Gastrito sąvoka yra labai plati ir šios ligos paplitimas svyruoja priklausomai nuo veiksnio, sukėlusio gastritą. Pavyzdžiui Helicobacter pylori infekcija, dažniausia su skrandžiu susijusių nusiskundimų priežastis, yra randama nuo 35 iki 51 proc. gyventojų“, – aiškina gydytojas.

Pirmieji GERL simptomai gali būti įvairūs. Klasikiniai požymiai – rūgšties atpylimas (kylimas) ir rėmuo. Pastarasis apibūdinamas kaip deginimo pojūtis už krūtinkaulio, dažniausiai gausiau pavalgius. Ši liga gali pasireikšti ir netipiniais simptomais – balso užkimimu, kosuliu, krūtinės skausmu, dantų erozijomis. Lydintys simptomai gali būti rijimo sutrikimai, seilėtekis, krenkštimas, pykinimas.

Gastroenterologas Artūras Jacinavičius
© Asm. albumo nuotr.
Gastroenterologas Artūras Jacinavičius

O štai gastritas tipiškų specifinių klinikinių požymių neturi. Vis dėlto, A. Jacinavičius pastebi, kad dažniausiai dėl šios ligos į gydytoją pacientai kreipiasi jau išsivysčius komplikacijoms, kurios sukelia simptomus.

„Ūminis gastritas gali pasireikšti pykinimu, vėmimu, staigiu viršutinės pilvo dalies skausmu. Lėtinis gastritas gali pasireikšti pilvo pūtimu, pykinimu, nevirškinimo jausmu, maudimu viršutinėje pilvo dalyje, ankstyvu sotumo jausmu. Atsiradus nusiskundimams, į gydytoja reikėtų kreiptis nedelsiant ir nelaukiant, kol išsivystys komplikacijos.

Nedelsdami į gydytojus turėtų kreiptis visi pacientai virš 60 metų, kuriems virškinimo sutrikimai pasireiškia pirmą kartą, taip pat pacientai, kuriems nustatyta geležies stokos mažakraujystė, yra nepaaiškinamas svorio kritimas, pasireiškia kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai (vėmimas krauju, juodos skystos išmatos, kraujas išmatose), nustatytas teigiamas slapto kraujo išmatose tyrimas, yra rijimo sutrikimai, ir pacientai, kurių artimiausiems giminaičiams buvo nustatyti virškinamojo trakto navikai“, – pataria gastroenterologas.

Ligos priežastys

Kaip aiškina A. Jacinavičius, refliukso atsiradimą gali sąlygoti įvairūs veiksniai – susilpnėjęs apatinis stemplės raukas, skrandžio išvarža, padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje dėl nutukimo, nėštumo, skrandžio persipildymo ar netinkamos aprangos, persivalgymas, sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sumažėjusi seilių sekrecija, taip pat ir maistas, kai kurie vaistai, rūkymas.

„Gastritą gali sukelti virusų ar bakterijų sukelta infekcija, pavyzdžiui, Helicobacter pylori, įvairios lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, medikamentai (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz. ibuprofenas, diklofenakas), aspirinas, imunosupresiniai vaistai, geležies, kalio preparatai, gausus alkoholio vartojimas, netinkama mityba, taip pat gastritas gali būti sąlygotas autoimuninio proceso, arba būti neaiškios kilmės“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Blogas burnos kvapas, užkimęs balsas ar dažnai gendantys dantys – simptomai, bylojantys apie rimtą ligą
© Shutterstock

Gali baigtis vėžiu

Kaip ir kiekvienai ligai, šioms taip pat galioja taisyklė – nedelsti. Pasak A. Jacinavičiaus, šių ligų ignoravimas gali stipriai bloginti gyvenimo kokybę, pažeisti sveikatą negrįžtamai ar netgi baigtis mirtimi.

„Nuolatinis GERL sukeltas stemplės gleivinės uždegimas gali sukelti stemplės išopėjimus, kraujavimus, ilgalaikis GERL sąlygoja Bareto stemplės išsivystymą, kuri toliau negydoma gali virsti stemplės vėžiu.

Negydomas gastritas gali sąlygoti mažakraujystę dėl geležies ir vitaminų absorbcijos sutrikimų, lėtinis gleivinės uždegimas sąlygoja gleivinės plonėjimą. Negydoma Helicobacter pylori infekcija gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, kraujavimą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos perforaciją (trūkimą). Nuolat žalojama gleivinė gali supiktybėti, išsivystyti skrandžio vėžys“, – aiškina gydytojas.

Kokių produktų nevartoti

Pasak gastroenterologo, sergant GERL arba gastritu, mitybos rekomendacijos labai panašios. Svarbiausia valgyti dažnai, mažesnėmis porcijomis (<300–400 g vienu metu), 4–6 kartus per dieną, vengti persivalgymo. Po valgio 45–60 min. stengtis negulėti, nesilankstyti. Taip pat rekomenduojama nevalgyti bent 3 val. iki miego. Varginamiems refliukso – rekomenduojama miegoti ant aukštesnės pagalvės, pakelti galvūgalį 15 laipsnių kampu.

Gydytojo A. Jacinavičiaus teigimu, reikėtų vengti maisto produktų, mažinančių apatinio stemplės rauko tonusą: kava, gazuoti gėrimai, arbata, šokoladas, mėta, pipirmėtė (mėtų skonio kramtomoji guma, mėtų arbatos, mėtų skonio gėrimai ir pan.), pomidorų padažas, česnakai, svogūnai, cinamonas.

„Taip pat rekomenduojama sumažinti riebalų kiekį maiste – rinkitės maisto produktus be matomų riebalų (liesa mėsa), lieso pieno produktus, venkite riebių padažų, riebaluose virtų, keptų patiekalų. Draustinų vaisių nėra, tačiau rėmenį gali paūminti citrusiniai vaisiai, granatai, kriaušės, ananasas, todėl juos vartoti rekomenduojama saikingai. Būtina atsisakyti alkoholio, stengtis mesti rūkyti“, – nerekomenduojamų vartoti produktų sąrašą vardina gydytojas A. Jacinavičius.

Blogas burnos kvapas, užkimęs balsas ar dažnai gendantys dantys – simptomai, bylojantys apie rimtą ligą
© Shutterstock

Gydymas

Pagrindiniai gydymo tikslai yra gyvenimo kokybės pagerinimas, komplikacijų gydymas ir tolimesnio jų progresavimo stabdymas bei pasikartojimų profilaktika. Norint išgydyti šias ligas, reikia reguliuoti skrandžio rūgštingumą. Be to, reikėtų atsisakyti gleivinę žalojančių medikamentų, gydyti lėtines ligas ir infekcijas, atsisakyti rūkymo ir alkoholio, laikytis rekomenduojamos dietos.

„Pagrindinis medikamentinis gydymas yra rūgštingumą reguliuojantys vaistai (protonų siurblio inhibitoriai) – omeprazolas, pantoprazolas, ezomeprazolas ir kiti. Būtinas ilgalaikis gydymas pagal nustatytą gleivinės pažeidimo lygį ir išsivysčiusias komplikacijas. Gali būti skiriamos ir kitos simptomus lengvinančios priemonės. Nustačius Helicobacter pylori infekciją, būtina skirti gydymą, net ir nesant simptomų – skiriamas gydymas antibiotikais 10–14 dienų kartu su rūgštingumą reguliuojančiais vaistais“, – aiškina A. Jacinavičius.

Jei šios ligos smarkiai pažengusios, gali būti reikalingas ir papildomas intervencinis gydymas ar ištyrimas, todėl jaučiant simptomus gydytojas pabrėžia: būtina kreiptis į šeimos gydytoją arba gydytoją gastroenterologą, kad būtų paskirtas tinkamas gydymas ir laiku užkirstas kelias vėžiniams susirgimams.

Gydytojas paneigia populiarų mitą

Pasak pašnekovo, dažniausi mitai, išgirstami iš konsultuojamų pacientų, yra susiję su nepatvirtintais gydymo metodais ir rekomenduojamo gydymo vengimu.

Dažniausiai pasitaikantis savigydos metodas, siekiant gydyti skrandžio sutrikimus, – obuolių acto ir/ar sodos vartojimas. Anot gydytojo, šie produktai ne tik, kad negydo, bet ir dar labiau žaloja gleivinę, sukelia naujus simptomus.

Gastroenterologas A. Jacinavičius pastebi, kad neretai sutinka ir tokių pacientų, kurie įsitikinę, kad Helicobacter pylori infekciją turi visi ir jos gydyti nereikia.

„Jei yra nustatyta Helicobacter pylori infekcija – ją gydyti būtina, nebent neleidžia paciento būklė dėl gretutinių ligų“, – aiškina gydytojas.


www.DELFI.lt
komentarai