Egzistuoja skirtingi nuovargio tipai: diagnozuojant svarbios kelios detalės
Anot „Northway“ medicinos centro šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, pirmiausia reiktų atskirti lėtinį nuovargį ir pervargimą: nuo pastarojo gali padėti geras poilsis savaitgalį ar neilgos atostogos, o lėtinis nuovargis jau yra liga, kuri trikdo kasdienę veiklą, reikalauja kompleksinio, dažnai ilgo gydymo, o visiško atsigavimo laikotarpis gali užtrukti maždaug tiek, kiek laiko pacientas jautėsi prastai.
V. Morozovui antrina ir kolega, „Northway“ medicinos centro Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Laimonas Uščinas. Mediko teigimu, lėtinį nuovargį gali sukelti įvairios ligos ir žalingas gyvenimo būdas: prasta mityba, nutukimas, stresas ar blogi miego įpročiai. Visgi nuovargis gali kilti ir kaip atskira patologija – lėtinio nuovargio sindromas, jį dažnai lydi įvairūs miego, atminties, mąstymo, galvos svaigimo bei peršalimo simptomai. Tokiu atveju reikalinga specifinė medicininė priežiūra.
„Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei nuovargis sunkus, – nepagerėja po kokybiškos miego nakties, negalima nustatyti aiškios jo priežasties, pajuntamas net po trumpo, neintensyvaus darbo, kartu atsiranda šalutinių varginančių simptomų, kurie apriboja mūsų darbą ar laisvalaikį, taip pat tada, jei nuovargis trunka bent kelis mėnesius. Tokiais atvejais reiktų visų pirma atmesti galimas nuovargio priežastis, o jei nustatomas lėtinio nuovargio sindromas, – kuo greičiau pradėti gydymą“, – sako L. Uščinas.
Problemų sukelia ir per dideli aplinkos lūkesčiai, ir meilės sau stoka
Dažniausiai, anot V. Morozovo, pacientai tokios būklės kreipiasi į medikus jau pasidarę bendrus kraujo tyrimus ir mėginę ieškoti atsakymų: „Su nuovargiu dirbu 3–4 metus, o pacientų, varginamų tipinio lėtinio nuovargio, per šį laiką mačiau vieną ar du, kai tikrai nepavyko rasti apčiuopiamos priežasties, kuri tą nuovargį sukelia. Dažnai geležies trūkumas, skydliaukės veiklos sutrikimas, nemiga būna lyg paskutinė plunksna, kuri sulaužo kupranugario nugarą.“
Žmogų išvarginti, pastebi V. Morozovas, gali ir nepamatuoti aplinkos – tėvų, darbdavių, sutuoktinių, visuomenės – lūkesčiai, o pacientas, susidūręs su lėtiniu nuovargiu, dažniausiai kartu nešasi ir kitą naštą – lėtinį stresą, šis organizme dažniausiai sukelia lėtinį uždegimą:
„Mažos ūminio streso dozės mus grūdina, o lėtinis stresas iš tikrųjų sekina ir dažniausiai išsivysto padidėjęs uždegiminis fonas. Ne tokio lygio, koks būtų esant virusams ar bakterijoms, bet tai – jau žalojantis reiškinys. Būna ir kepenų, skydliaukės funkcijų pakitimų.“ Be to, gydytojas sako pastebėjęs dar šį tą – apie 90 proc. pacientų, susiduriančių su nuovargiui būdingais simptomais, tai patiria tiesiog dėl nemeilės sau.
„Normalus, žmogiškas noras ką nors apkaltinti: štai gumbas, kuris kaltas dėl mano savijautos, arba geležies trūkumas. Todėl žmonės taip mėgsta vitamino D tyrimą, jo rezultatai paprastai rodo, kad 9 iš 10 pacientų jo per mažai, ir pagūglinus simptomus peršasi išvada – „čia vitaminas D kaltas“. Ne tai, kad aš pabundu tik po penkto kavos puodelio, užmiegu po trečios vyno taurės, surūkau iš nervų po du pakelius per dieną ir dirbu po 14 valandų. Ne, čia vis tiek kaltas vitamino D trūkumas“, – ironizuoja medikas.
Penkios auksinės taisyklės ir kvėpavimo būdas, veikiantis kaip vaistai
„Nors lėtinio nuovargio sindromo išsivystymo priežastis nėra visada aiški, prevenciškai labai svarbu propaguoti gyvenimo būdą, kuris padės išvengti nuovargio atsiradimo bei palengvins jo simptomus“, – kalba L. Uščinas ir dalijasi penkiais kasdienės rutinos patarimais:
1. Išlaikyti gerą darbo ir poilsio balansą: „Skirti laiko sau pailsėti ir atsigauti nuo slegiančių rūpesčių. Tai yra pertraukos dieną, poilsis po darbo, laisvos dienos savaitgaliais ar per savaitę.“
2. Kokybiška ir subalansuota dieta: „Turime užtikrinti, kad mūsų organizmas gautų pakankamą kiekį energijos ir medžiagų, reikalingų mūsų veiklai, svarbu vengti nutukimo, sunkaus ir greitojo maisto, kuris dar labiau apkrautų organizmą“.
3. Užtikrinti miego kokybę, kad mūsų kūnas ir protas pailsėtų po darbo dienos.
4. Reguliariai sportuoti, išlaikyti gerą kūno formą ir didinti raumenų ištvermę.
5. Sumažinti streso lygį darbe ir namuose, mokytis susidoroti su esamu stresu.
Šeimos gydytojas V. Morozovas sąrašą papildo ir dar viena priemone, kurios kiekvienas gali imtis namuose, – specialus kvėpavimas: „Tai – aktyvinančios ir slopinančios nervų sistemos sutvarkymas tiesiog taisyklingai kvėpuojant, judinant diafragmą, taikant pilvinį kvėpavimą.“
Toks kvėpavimas, anot mediko, skatina saulės rezginio dirginimą, parasimpatinės nervų sistemos aktyvinimą, o ši ramina širdies ir kraujagyslių darbą, atpalaiduoja, skatina virškinimą. 3–4 kartus per dieną po keletą minučių taisyklingai pakvėpavus, galima net labai sau pagelbėti, tai ypač gerai veikia ištikus nerimo ir panikos atakoms, sprendžiant širdies permušimų, kraujospūdžio problemas, be to, netgi galima atsikratyti kamuojančio refliukso.
V. Morozovo manymu, susidūrus su nuovargiu, itin svarbu būti atviriems ir sąžiningiems pirmiausia su savimi: nevengti įvardyti, kas provokuoja prastą savijautą ir kas ją pagerina, net jei atsakymas kartais nepatogus mums patiems.
Gydymas priklauso nuo nuovargio lygio: vieniems padės skani vakarienė su draugais, kitiems teks gydytis rimčiau
V. Morozovas pasakoja, jog nereiktų nei kentėti nemalonių simptomų, nei skubėti savarankiškai nusistatyti lėtinio nuovargio, o ir medikų „receptas“ pavargusį žmogų gali priblokšti – grynas oras, gardus maistas ir gera kompanija dažnai žymiai pataiso savijautą.
„Eikite iš darbo“ – dar viena labai reali gydytojo rekomendacija, sako V. Morozovas: „Per pastarąjį pusmetį gal penkiems pacientams esu padėjęs suvokti, koks stresas juos kamuoja, ir tiesiogiai ar netiesiogiai paraginęs arba keisti darbą, arba sumažinti darbo krūvį. Būna, matau, kad pacientas trečią ar ketvirtą kartą per pusmetį grįžta, nes vos išėjus į darbovietę vėl prasideda jo problemos, o pakeitus darbus, nepamatuotus lūkesčius, viskas pagerėja.“ Vis dėlto, nustačius patologinį nuovargį, vien draugijos ar darbinių pokyčių gali nepakakti.
„Jei nustatome geležies ar vitamino D trūkumą, atkuriame jų kiekį organizme. Jei yra elektrolitų disbalansas ar kitokių būklių, sutvarkome jas. Taikome medikamentinį, priežastinį gydymą, jei randame apčiuopiamą priežastį, galinčią turėti įtakos prastai būklei. Kitas žingsnis – miego korekcija: jei žmogus neišsimiega, kalbėti apie tai, kad preparatais padidinsime jo energiją, nerealu, tad koreguojame miegą“, – sako šeimos gydytojas. Taip pat taikomas neuropatinis gydymas, gyvensenos korekcija, psichologinės sveikatos priežiūra ir fizioterapija.
Medikas sako, kad siekiama ne tiek pašalinti simptomus, kiek sutvarkyti patį mechanizmą, kuris nebeveikia taip, kaip turėtų. V. Morozovas pabrėžia, kad tokiems tikslams pasiekti „Northway“ medicinos centre pasitelkiami tik aprobuoti vaistai – preparatai, turintys visus reikiamus įrodymus dėl veiksmingumo ir saugumo.
Tinkamas miegas: svarbu ne tik tai, kiek valandų praleidote lovoje
Pasak gydytojo L. Uščino, didelę lėtinio nuovargio gydymo dalį sudaro darbas su pačiu pacientu – jo mokymas gyventi sergant šia liga, fizinio pajėgumo didinimas, gyvenimo įpročių koregavimas, streso mažinimas. Naudinga gali būti ir masažo terapija, psichoterapija, įvairios netradicinės priemonės. Miegas čia vaidina itin svarbų vaidmenį, tad ir miegoti derėtų tinkamai.
„Mokyklinio amžiaus vaikui reikia miegoti 8–11, o suaugusiam 7–9 valandas per parą. Svarbi ne tik miego trukmė, bet ir kokybė, o ją pabloginti gali alkoholio, nikotino vartojimas, stresas. Geriausio laiko miegoti nėra, aišku, tinkamiausias – tamsusis paros metas, bet daug svarbiau, kad kasdien, net savaitgaliais, užmigtume ir atsibustume tuo pačiu metu – tada mūsų organizmas įpranta prie nustatyto cirkadinio ritmo ir efektyviau pailsi bei būna aktyvesnis dieną.“
Norint pagerinti miego kokybę, L. Uščinas pataria išlaikyti miego režimą – nevalgyti sunkaus, saldaus maisto, negerti gėrimų su kofeinu, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, kompiuteriu lovoje bent 30 minučių prieš miegą. Ruošiantis miegui, rekomenduojama šilta vonia, skaitymas, meditacija ar relaksacijos pratimai.
„Miegoti patariama tamsiame, tyliame ir vėsiame, apie 18°C, kambaryje. Lovos čiužinio ir pagalvės kietumas – labai individualus dalykas. Rekomenduoju išmėginti skirtingo kietumo čiužinius, kad rastumėte jums pačiam labiausiai tinkamą. Atsižvelgti reiktų į kitas ligas: skundžiantis nugaros skausmais, dažniau rekomenduojamas kietas, o turint galūnių sąnarių problemų, – minkštas čiužinys“, – patarimais dalijasi medikas.
