Operacijų laukiantys gyventojai kartais nerimauja ne tik dėl to, kaip pavyks operacija, bet ir dėl narkozės, apie kurią yra prisiklausę daugybės mitų. Tiesa, didžioji dalis jų prasilenkia su tiesa. Apie tai portalas Delfi kalbasi su anesteziologais.

34 metų vilnietis Laurynas jau du kartus savo kailiu patyrė, ką reiškia pilna narkozė. Vyrui jos prireikė dviejų operacijų metu: nosies pertvaros ir gerklės.

„Nors visokių mitų apie narkozę esu girdėjęs, prieš operacijas buvau ramus. Operacinėje atsiguli, tave paruošia, prijungia aparatus, o anesteziologai labai gerai viską paaiškina, pasako, kada pradėti skaičiuoti nuo 10 mažėjančia tvarka. O po vaistų užsimerki ir užmiegi“, – prisiminė sostinės gyventojas.

Laurynas pamena, kad abu kartus jam pavyko suskaičiuoti iki šešių, kol vaistai atliko savo darbą.

„Dar tik pamenu, kad atsiranda įdomių pojūčių, apie kuriuos įspėjo ir gydytojai. Pavyzdžiui, pradedi jausti keistą jausmą išangėje, o tai jau ženklas, kad narkozė veikia“, – teigė jis.

Vilnietis prisipažino, kad tokių mitų apie narkozę, kad, pavyzdžiui, iš jos galima neatsibusti ar bus paveiktos smegenys, jam tekę girdėti, tačiau vyras teigė pasitikintis medicina ir gydytojais, todėl papildomų baimių dėl narkozės jis prieš operacijas nejautė.

Nebuvo sudėtingas ir pooperacinis metas. Laurynas prisiminė, kad gana greitai atsigavo po narkozių. Tiesiog vieną dieną po procedūrų jautėsi šiek tiek silpnesnis.

Ar narkozė trumpina gyvenimą ir silpnina atmintį: gydytojos išvardijo, kokie mitai iš tiesų teisingi
© LRT / Vytenis Radžiūnas

„Visiškai atsigauti prireikė gal paros. Taip, pirma diena buvo kosminė. Pavyzdžiui, buvo atėjusi aplankyti žmona, tai pasakojo, kad aš kalbu ir vidury sakinio užmiegu, po keliolikos minučių vėl atsibundu ir toliau pasakoju lyg niekur nieko. Taip pat pamenu, kad vieną dieną buvo silpna ir nulis energijos, norėjosi kuo daugiau miegoti“, – savo patirtimi dalijosi jis.

Mokosi geriausi studentai

Medicinos centro „Northway“ anesteziologė reanimatologė Jelena Mikučionienė sutinka, kad anestezija ir narkozė – viena iš medicinos sričių, daugiausiai apaugusi mitais ir vis dar kelianti didelį nerimą ir baimę.

„Dažnai sutinku pacientų, kurių baimė, susijusi su anestezija, yra daug didesnė nei operacijos baimė“, – prisipažino specialistė.

Pirmą kartą eterio garai panaudoti operacijai, kad ligonis nejaustų skausmo JAV 1846 m. Tuomet gydytojas W. Mortonas davė ligoniui įkvėpti iš specialaus stiklinio indo.

Williamas Mortonas anestezuoja pacientą
© Wikimedia Commons nuotr.
Williamas Mortonas anestezuoja pacientą

„Tai buvo gūdūs laikai, kai pacientas likdavo gyvas po chirurginės intervencijos, jei pakeldavo anesteziją. Per paskutinius tris dešimtmečius anesteziologijos proveržis milžiniškas“, – akcentavo J. Mikučionienė.

Pasak gydytojos, buvo ir tokie laikai, kai už anesteziją ir operaciją buvo atsakingas vienas ir tas pats chirurgas.

„Jau daug metų anesteziologai reanimatologai mokosi profesijos paslapčių aukštosiose mokyklose, vėliau universitetinėse ligoninėse. Beje, paskutiniais metais į šią specialybę įstoja tik geriausiai besimokantys studentai“, – apie pasiruošimo šiai profesijai ypatumus pasakojo pašnekovė.

J. Mikučionienė pridėjo, kad anesteziologo darbas – labai atsakingas, nes nejautros metu gali įvykti bet kokia kritinė situacija ir gydytojas turi mokėti žaibiškai valdyti situaciją.

„Tačiau kad ir kaip bauginančiai viskas beskambėtų, mirčių dėl anestezijos yra labai mažas procentas. Šiuolaikinė anesteziologinės brigados ekipiruotė moderni ir saugi. Anestezijos metu galima stebėti ne tik pagrindines gyvybines funkcijas, bet ir paciento miego gylį. O tai labai pagerina paciento saugumą anestezijos metu“, – ramino gydytoja.

Skirtingi anestezijos būdai

Anesteziją galima skirstyti į vietinę ir bendrąją. Kaip aiškino pašnekovė, vietinė nejautra yra tam tikros kūno srities nuskausminimas.

„Ją gali atlikti operuojantis chirurgas savarankiškai, atlikdamas nedidelės apimties operacijas, infiltruodamas vietiniais anestetikais operuojamą plotą, – kalbėjo ji. – Kita, didelė dalis vietinės anestezijos rūšių atliekamos gydytojų anesteziologų. Tai regioninės nejautros – spinalinė, epidūrinė, nervų blokados“.

Jelena Mikučionienė
© Bendrovės nuotr.
Jelena Mikučionienė

Atliekant šias nejautras nuskausminama tam tikra kūno dalis, pavyzdžiui, dubens organai ir kojos, jei atliekama spinalinė nejautra, arba tam tikra galūnė, jei pasirenkama regioninė nervo blokada. Šiai nejautrai atlikti reikia turėti patirties ir įgūdžių, o saugumą garantuoja sonoskopai, kurie padeda identifikuoti nervus ir nervų pluoštus. Kad pacientai jaustų mažesnį diskomfortą atliekant regioninių nervų blokadą, dažnai jiems į veną suleidžiama migdančių medikamentų.

„Kai žmonės kalba apie narkozę, jie galvoja apie bendrinę nejautrą. Dažniausiai bendrinė nejautra apima miegą, sukeltą medikamentų, ir inhaliuojamų anestetikų, raumenų atpalaidavimą ir nuskausminimą“, – aiškino gydytoja.

Tokios anestezijos metu pacientui į trachėją įvedamas vamzdelis, prie kurio prijungiamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas. Pasibaigus operacijai nutraukiamas inhaliacinių anestetikų skyrimas ir pacientas pabunda.

„Bendrinė nejautra gali būti, kai nebūtina raumenų relaksacija, bet pacientas miega ir yra nuskausminamas medikamentais ir inhaliuojamas anestetikais. Jam į burnos ertmę, užmigdžius, įvedama laringinė kaukė, prie kurios prijungiamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas“, – apie bendrinės anestezijos rūšis toliau pasakojo specialistė.

Dar viena bendros nejautros rūšis – intraveninė sedacija, kai pacientas kvėpuoja savarankiškai, o medikamentai leidžiami į veną.

„Anestezijos būdas priklauso nuo daugelio veiksnių: operacijos vietos, apimties, pooperacinio skausmingumo, paciento amžiaus, gretutinių ligų. Kokią taikyti anesteziją, sprendžia anesteziologas, operuojantis gydytojas. Išklausoma ir paciento pageidavimų“, – kalbėjo J. Mikučionienė.

Kaip pripažino gydytoja, pacientai dažniausiai bijo tam tikrų anestezijos rūšių dėl daugybės mitų ir nežinojimo. Visgi paaiškinus pacientui, kodėl pasirenkama tam tikra anestezijos rūšis, kokie jos privalumai, beveik visada priimamas bendras, geriausiai paciento interesus atitinkantis sprendimas.

Ar narkozė trumpina gyvenimą ir silpnina atmintį: gydytojos išvardijo, kokie mitai iš tiesų teisingi
© Shutterstock

„Žinoma, yra operacijų, kur pasirinkimo nėra. Numatoma bendrinė endotrachėjinė nejautra ir taškas. Tai labai ilgos trukmės operacijos, neurochirurginės, veido-žandikaulių, krūtinės, pilvo organų, kai būtinas raumenų atpalaidavimas“, – aiškino pašnekovė.

Tuo metu regioninė nejautra dažniausiai taikoma ortopedinių, traumatologinių operacijų metu. Jos taikomos ir proktologinėms, ginekologinėms operacijoms.

Kokie vaistai naudojami?

J. Mikučionienė papasakojo ir apie medikamentus, kurie naudojami anestezijoje. Tai, kokios medžiagos bus naudojamos, priklauso nuo pasirinktos anestezijos rūšies.

Jei atliekama bendrinė endotrachėjinė nejautra. naudojami miegą, raumenų atsipalaidavimą sukeliantys narkotiniai ir nenarkotiniai analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, unfaliacijai anestetikai, pykinimą slopinantys preparatai, dažnai antibiotikai ir kiti medikamentai.

„Jei anestezija vietinė ir operacijos apimtis nedidelė, dažnai užtenka tik vietinio anestetiko, kurį infiltruoja operuojantis gydytojas į operuojamą plotą. Jei atliekama regioninė anestezija, naudojami įvairūs vietiniai anestetikai ar jų mišiniai“, – darbo specifika dalijosi anesteziologė.

Specialistė taip pat pridėjo, kad būtų neteisinga teigti, kad vaistai, naudojami šioje srityje, neturi pašalinio poveikio: „Kiekvienas medikamentas turi ilgą sąrašą galimų, nepageidaujamų reakcijų. Ir į tai yra visuomet atsižvelgiama. Turbūt dažniausiai galimai nemaloni situacija – paciento alerginė reakcija. Per savo netrumpą darbo praktiką esu gydžiusi tik vieną alerginę reakciją antibiotikui, kuri buvo pastebėta iškart po anestezijos ir sėkmingai nutraukta medikamentais“.

Operacija
© Shutterstock nuotr.

Gydytoja pabrėžė, kad kalbant bendrai, šiuolaikiniai anestetikai yra saugūs, o patyrusi profesionalų komanda operacinėje spėja laiku pastebėti ir imtis tinkamų veiksmų pavojingai situacijai užkirsti kelią.

Kokiais atvejais pacientui negalima atlikti pilnos nejautros? J. Mikučionienė pabrėžė, kad jei operacija planinė, anestezija bus atidėta, jei pacientas nesilaikė rekomendacijų, pavyzdžiui, valgė likus iki anestezijos mažiau nei šešioms valandos, gėrė vandens mažiau nei dvi valandos iki operacijos.

„Jei pacientas susirgo ūmia infekcija, kuri pablogintų pooperacinį periodą, jei apžiūros metu išaiškėja labai sunki gretutinė patologija ir pacientui būtinas papildomas ištyrimas, – vardijo anesteziologė. – Kiekvienas konkretus atvejis išsamiai išnagrinėjamas ir pasirenkama geriausiai tam pacientui tinkanti anestezija“.

Tiesa ar melas?

Kaip jau minėta, anestezija ir narkozės yra apipintos daugybe mitų. Kai kurie – teisingai, kai kurios verta užmiršti visam laikui.

Santaros klinikų anesteziologė reanimatologė dr. Diana Gasiūnaitė pirmiausia atsako į dažnai visuomenėje sklandantį mitą – narkozei naudojami vaistai yra labai pavojingi.

„Visi gerai žino posakį, kad vaistą nuo nuodo skiria dozė. Iš tiesų anestezijai naudojami vaistai, jeigu nenaudojami protingai, gali pridaryti daug bėdų. Anestezijoje naudojami stipriai veikiantys vaistai“, – pasakojo pašnekovė.

Ar narkozė trumpina gyvenimą ir silpnina atmintį: gydytojos išvardijo, kokie mitai iš tiesų teisingi
© DELFI / Karolina Pansevič

Vis dėlto gydytoja taip pat paragino nepamiršti, kad šiuolaikinė anestezija yra daugiakomponentė. Procesas gali susidėti ir iš leidžiamų vaistų, ir tų, kurie skiriami per kvėpavimo takus, ir tų, kurie naudojami palaikant žmogaus organizmo veiklą operacijos metu.

Dar vienas, tačiau šįkart neteisingas mitas, kad dėl narkozei naudojamų vaistų gali jiems išsivystyti priklausomybė.

„Praktiškai tokios rizikos būti negali, nes anestezijos metu leidžiama tik tiek vaistų, kiek reikalinga tuo metu nuskausminti, o anestezinio miego metu pajusti euforijos jausmą nelabai įmanoma“, – tęsė pašnekovė.

Dar vienas mitas apie narkozę, kurį galima iškirsti visuomenėje, – narkozės metu pacientas gali pradėti elgtis nevalingai agresyviai. Čia D. Gasiūnaitė teigė, kad anestezinio miego metu taip nenutinka, nors prieš užmiegant kai kurie medikamentai, nepriklausomai nuo paciento valios gali sukelti sujaudinimą.

Operacijai besiruošiantis žmogus, prisiklausęs daugybę kalbų apie narkozę, taip pat gali nerimauti, jog gali pabusti operacijos metu. Santaros klinikų gydytoja ramina, kad esant šiuolaikinei medicinai, tai gali nutikti tik labai retais atvejais.

„Šiais laikais mes jau turime priemones stebėti paciento miego gylį anestezijos metu. Tai mes ir darome. Todėl tokia tikimybė, kad pacientas pabus, yra minimali. Aišku, jei naudojami regioninės anestezijos metodai ir pacientui sukeliamas tik paviršinis miegas, tokios anestezijos metu pacientas gali nubusti, bet jis nejaus jokio skausmo. Apie tokias galimybes yra apkalbama ir aptariama su pacientu prieš operaciją“, – ramino specialistė.

Ar narkozė trumpina gyvenimą ir silpnina atmintį: gydytojos išvardijo, kokie mitai iš tiesų teisingi
© Shutterstock nuotr.

Ir dar vienas mitas, kurį gydytoja paneigė, tas, kad anesteziologo darbas yra tiesiog prieš operaciją suleisti vaistų, kad pacientas užmigtų. Iš tiesų anesteziologo darbas prasideda dar kuris laikas prieš operaciją. Gydytojas išanalizuoja paciento sveikatos istoriją, aplanko ligonį, surenka visą reikalingą informaciją anestezijos planui sudaryti.

„Operacinėje anesteziologas atlieka tai, kas suplanuota, o kartais ir daugiau, nes kartais operacijos pasisuka ir neplanuota linkme. Gydytojas anesteziologas reanimatologas su komanda, kurią sudaro anestezijos intensyvios terapijos slaugytoja ir kartais gydytojas rezidentas, stebi ir koreguoja paciento būklę per visą operaciją, o operacijai pasibaigus mes pacientą pažadiname. Jei atliekama didelės apimties operacija ar paciento būklė sudėtinga dėl lydinčių ligų, tuomet pacientas dar miegantis, nuvežamas į reanimacijos skyrių, kur pacientą gydo ir pažadina to skyriaus gydytojai. Pabudus pacientui sulaukiame kol jis vėl gerai jaučiasi, o kartais dar skiriame ilgalaikį nuskausminimą, jei jis reikalingas“, – darbo specifika dalijosi D. Gasiūnaitė.

Kaip narkozė veikia atmintį ir širdį?

Apie keletą mitų, sklandančių visuomenėje, sutiko pakalbėti ir Medicinos centro „Northway“ anesteziologė reanimatologė J. Mikučionienė. Pirmiausia ji daužo įsitikinimą, kad narkozė trumpina gyvenimą.

„Dar būdama paauglė jau girdėjau, kad narkozė trumpina gyvenimą penkeriais metais. Yra galvojančių, kad ir septyneriais. Dar yra galvojančių, kad yra tam tikras anestezijų skaičius, kurį gali ištverti žmogaus kūnas per gyvenimą. Visa tai yra mitai. Nėra įrodymų, kad anestezija trumpina gyvenimą. Tačiau, jei nebus atlikta būtina pacientui operacija, liga gali progresuoti ir pacientas dar sunkiau susirgs ar net mirs“, – įspėjo ji.

Pasak gydytojos, čia baimei vietos nėra, nes šiuolaikiniai anestetikai yra saugūs, veikia labai trumpai, jų veikimo trukmę galima kontroliuoti. Be to, anestetikai nesikaupia organizme, todėl kalbėti apie gyvenimo trukmės sumažėjimą yra neteisinga.

Ar narkozė trumpina gyvenimą ir silpnina atmintį: gydytojos išvardijo, kokie mitai iš tiesų teisingi
© AFP / Scanpix

Dar vienas, visuomenėje sklandantis mitas – narkozė silpnina atmintį. Čia J. Mikučionienė mato šiek tiek tiesos.

„Narkozė veikia žmogaus kognityvines funkcijas ir trumpalaikę atmintį. Tačiau šį poveikį pajunta tik labai nedidelė pacientų dalis. Rizika didesnė, jei atliekamos didesnės apimties operacijos, kai taikoma bendra nejautra, jei pacientas serga gretutinėmis ligomis, kai jo atmintis iki nejautros buvo bloga, jei yra vyresnio amžiaus. Gera žinia, kad atminties sutrikimai atsistato po kelių mėnesių. Reikia nepamiršti, kad narkozė nėra fiziologinis miegas. Neretai pacientai pageidauja bendros nejautros, kai procedūros ar operacijos metu galima rinktis kitą metodą. Miego mechanizmas anestezijos metu nėra visiškai žinomas, todėl piktnaudžiauti nejautra nereikia“, – savo žiniomis dalijosi specialistė.

O kaip dėl narkozės poveikio širdžiai. Taip, kaip aiškino J. Mikučionienė, dauguma anesteziologijoje naudojamų medikamentų veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, retindami širdies susitraukimų dažnį, mažindami kraujospūdį: „Sveikam pacientui toks poveikis nėra reikšmingas ir praeina savaime, pasibaigus anestezijai. Vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis pacientams ribinis kraujospūdžio sumažėjimas gali sukelti sveikatos sutrikimų, todėl skiriami papildomai vaistai, kurie palaiko optimalų kraujospūdį ir pulsą“.


www.DELFI.lt
17