Svarbiausia – savikontrolė ir noras padėti
Gydytoja G. Volkovienė dirba Nacionaliniame vėžio institute. Čia gydomi įvairiomis onkologinėmis ligomis sergantys žmonės. Pašnekovė pripažįsta – neretai sunkiau su išgirsta diagnoze susitaiko ne pacientas, o jo artimieji.
„Žinia apie ligą paciento artimiesiems dažniausiai būna skaudi ir netikėta. Tai – visiškai normalu. Kiekvienam žmogui reikia laiko, per kurį būtų įmanoma nors kiek susitaikyti su išgirstomis naujienomis. Žinoma, susitaikymo momentas turi netrukti ilgai, mat svarbiausia – rasti būdų padėti pasveikti savo mylimam šeimos nariui ar draugui. Svarbu suprasti, kad susitelkti verta į gydymą, o ne gailėti paciento ir savęs pačio“, – pabrėžia pašnekovė.
Anot jos, artimieji privalo išlikti adekvatūs, suprasti, kad jų demonstruojamos emocijos tikrai persiduoda ir sergančiajam. Ji įsitikinusi – apie savo jausmus ir išgyvenimus galima pasipasakoti kitiems artimiems žmonėms, mat išsikalbėjimas su draugu neretai veikia kaip psichoterapija. Vis dėlto, einant aplankyti onkologine liga sergančio žmogaus, tam tikrų emocijų vertėtų nedemonstruoti.
„Prieš įeinant į ligoninę bei pačią sergančiojo palatą, siūlyčiau nusiraminti. Jei artimam žmogui rodysite savo išgąstį bei kalbėsite negatyviai – jam tas tikrai nepadės. Venkite ašarų, dejavimo. Supraskite, kad jums sunku, tačiau žmogui, kuris serga – šią akimirką sunkiausia“, – sako ji.
Kiekvienam artimam žmogui, kuris nori padėti sergančiajam, medikė rekomenduoja išlaikyti vidinę ramybę, stengtis išklausyti sergantį šeimos narį. Svarbiausia – sugebėti paguosti ir atjausti.
Didžiausia artimųjų klaida – tyla
Gydytoja anesteziologė pasakoja, kad dirba reanimacijoje. Šiame skyriuje guli itin sunkios būklės pacientai, kuriems labai reikia artimųjų palaikymo.
„Savo praktikoje pastebėjau, kad neretai atėję ligonio aplankyti artimieji tiesiog sustingsta. Jie nieko nedaro, nieko nesako, jų akyse galima matyti tik baimė ir išgąstį. Matosi, kad jie bijo, jaučiasi nepatogiai. Viskas suprantama, tačiau tokiems žmonėms patarčiau pasistengti įveikti baimės barjerą, pasitarti su gydytojais ir slaugytojomis bei visiems drauge rasti būdų, kaip būtų įmanoma žmogui padėti“, – pataria ji.
Anot jos, visada padeda, jei artimieji su pacientu tiesiog pasikalba. Jei ligonis paguldytas paprastoje palatoje, jam reikalinga ir kitokia pagalba – pasitarus su personalu galima artimą žmogų sušukuoti, padėti apsiprausti, net pamaitinti. Jei pacientas jaučiasi geriau, artimieji gali padėti jam pasivaikščioti, šiek tiek pajudėti.
„Padeda visai paprasti dalykai – paciento motyvavimas, pozityvus kalbėjimas. Tikrai galima įsitraukti į slaugos procesą, padėti personalui, pasirūpinti savo mylimu žmogumi. Sveikimo procesą greitina įvairios procedūros, tad net švelnus glostymas ar masažas gali turėti teigiamos įtakos sveikatai“, – pasakoja G. Volkovienė.
Vis dėlto, medikė atvira – pasitaiko net tokių situacijų, kuomet po artimųjų apsilankymo pacientas pasijuto blogiau, jo emocinė būklė suprastėjo. Pavyzdžiui, jei artimieji itin emocingai reaguoja į ligonio būklę, garsiai verkia, net alpsta – tai neigiamai veikia ir sergantį žmogų.
Visos emocijos – natūralios, tačiau reikia valdytis
Jei pacientas nuolat matys, kaip jo artimiesiems sunku dėl jo ligos, galimas dalykas, kad jis pradės jaustis kaltu dėl šios situacijos. Gydytoja pabrėžia, kad susivaldyti ir nurimti – itin svarbu. Jei niekaip neišeina to padaryti, vertėtų nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.
„Savo emocijų nereikia laikyti giliai viduje. Pokalbis su draugu, jei reikia – su specialistu, tikrai padeda. Vis dėlto, jei valdytis visiškai neišeina, rekomenduočiau net kuriam laikui nustoti lankyti sergantį žmogų, pasistengti, kad pas jį dažniau apsilankytų kiti šeimos nariai. Kita vertus, ilga pauzė taip pat gali pakenkti, tad būtina ieškoti būdų sau padėti, susitvarkyti su neigiamomis emocijomis“, – pabrėžia medikė.
Ji primena, kad pablogėjus pačio paciento emocinei būklei artimieji turi sugebėti rasti savyje stiprybės padėti, nors sunku ir patiems. Šeimos narių ir draugų palaikymas – itin svarbūs sveikimui.
„Būtina suprasti, kad svarbiausia – susikoncentruoti į sveikimo procesą. Ligoniui reikalingas pozityvus bendravimas, artimųjų palaikymas. Net ir personalui paprasčiau dirbti, kuomet pacientas ir jo artimieji nusiteikę kiek įmanoma geriau, tiki pasveikimu“, – teigia ji.
Gydytoja įsitikinusi – artimieji geriausiai pažįsta savo šeimos narį, kuris susidūrė su sunkia liga. Būtent jie gali pamatyti pirmuosius ženklus, tad ligoniui būtina psichologinė pagalba, kad jis tapo apatiškas ir vangus. Pastebėjus itin suprastėjusią ligonio emocinę būklę, artimieji savo įžvalgomis turėtų pasidalinti su gydytojais, mat taip bus užtikrinta ankstyviausia specialistų pagalba.
Padėti gali net mažiausia smulkmena
Jei onkologine liga sergantis žmogus guli paprastoje palatoje, galima rasti daugybę būdų, kurie padės jam sveikti. G. Volkovienė sako, kad šiais laikais šeimos nariams galima itin stipriai įsitraukti į paciento slaugą. Pavyzdžiui, galima nudžiuginti žmogų skaitant jo mėgstamą literatūrą, atnešti įrašytos patinkančios muzikos, daug kalbėtis ir tiesiog atvirai bendrauti.
„Labiausiai padeda maži dalykai, kurie suteikia džiaugsmo. Pavyzdžiui, pacientui tikrai greičiau bėgs laikas, jei jis palatoje turės kompiuterį, kuriame galės vakarais žiūrėti filmus. Žinoma, reanimacijoje galioja kiek kitokia tvarka ir čia guli sunkesnės būklės pacientai. Vis tik, net ir šiame skyriuje galima rasti būdų, kaip artimiesiems nudžiuginti sergantį šeimos narį. Kojų masažas, glostymas, net elementarus laikymas už rankos – tai būdai, kuriais galima padėti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ji sako, kad ramus artimojo balsas, gera nuotaika ir pozityvus bendravimas itin stipriai padeda ir sergančiam žmogui. Gydytoja pastebi, kad kokybiškai pabendravus su artimuoju, sergantis žmogus pasijaučia žymiai geriau: daugiau valgo, geriau miega, nori kiek įmanoma daugiau judėti. O būtent šių dalykų reikia, norint sveikti.
Valgomos lauktuvės – tik pasitarus su gydytoju
Sergant onkologine liga itin svarbu atidžiai stebėti savo mitybą, nevartoti nereikalingo cukraus, itin daug druskos. Vis tik, G. Volkovienė pastebi, kad neretai artimieji nori pradžiuginti sergantį žmogų, tačiau padaro jam „meškos“ paslaugą.
„Pasitaiko, kad artimieji nori atnešti naminio maisto sergančiam žmogui. Suprantu, kad norisi jį palepinti, nustebinti. Viskas gerai, jei maistas itin sveikas ir subalansuotas. Tačiau būtina suprasti, kad patiekalai negali būti riebūs, juose turi būti mažiau cukraus. Juk norisi ne kenkti artimam žmogui, o kas šis sveiktų. Siūlyčiau dėl kiekvieno norimo atnešti maisto pasitarti su medikais. Jums gali atrodyti, kad atnešate tik vaisių, tačiau galbūt ligoniui jų negalima dėl rūgštingumo“, – paaiškina pašnekovė.
Ji sako, kad šiuo metu galima įsigyti įvairių medicininės paskirties gėrimų, kuriuose subalansuotas baltymų kiekis, yra angliavandenių, riebalų. Būtent šių medžiagų reikia onkologine liga sergančiam žmogui. Šie gėrimai puikiai tinka, jei norisi kažką atnešti lankant.
„Tai – itin didelis palengvinimas šeimos nariams. Galima atnešti gėrimą, kurio sudėtis bus naudinga sergančiam žmogui“, – įsitikinusi medikė.
Gydytoja pabrėžia, kad mityba ir sveikas gyvenimo būdas labai prisideda prie sveikimo. Ji sako, kad atsisakyti žalingų įpročių ir sveikai maitintis vertėtų, net jei onkologinė liga dar nėra patvirtinama, tačiau jau įtariama.